Jehovos teismo diena arti!
„Didžioji Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena jau arti, arti ir sparčiai artėja“ (SOFONIJO 1:14).
1. Kokį perspėjimą Dievas siuntė per Sofoniją?
JEHOVA DIEVAS jau pasiruošęs pakilti prieš nedorėlius. Įsiklausyk! Štai jo įspėjimas: „Nušluosiu žmones, ... išnaikinsiu žmoniją nuo žemės paviršiaus“ (Sofonijo 1:3). Šiuos žodžius visatos Valdovas Jehova ištarė per pranašą Sofoniją (jis, matyt, buvo Dievui ištikimo karaliaus Ezekijo proprovaikaitis). Toks perspėjimas, paskelbtas teisiojo karaliaus Jošijo dienomis, nieko gero nežadėjo Judo nusidėjėliams.
2. Kodėl Jošijo darbai nepadėjo išvengti Jehovos teismo dienos?
2 Sofonijo pranašystė, be abejo, paskatino jaunąjį karalių Jošiją išvalyti Judą nuo klaidingos religijos, tačiau tai nepašalino žmonių nedorybių ir neatpirko jo senelio, karaliaus Manaso, „pripildžiusio Jeruzalę nekaltųjų kraujo“, nuodėmių (2 Karalių 24:3, 4; 2 Metraščių 34:3). Todėl Jehovos teismo diena tikrai turėjo ateiti.
3. Kas padeda būti tikriems, jog galima pergyventi „Viešpaties rūstybės dieną“?
3 Tačiau turėjo būti žmonių, pergyvensiančių tą baisingą dieną. Todėl Dievo pranašas ragino: „Kol dar nepriimtas sprendimas — diena praeis kaip pelai, — kol neužgriuvo Viešpaties baisioji rūstybė, kol neatėjo Viešpaties rūstybės diena! Visi krašto romieji, kurie vykdote Jo įsakymus, ieškokite Viešpaties, ieškokite teisumo, ieškokite nuolankumo! Gal išvengsite Viešpaties rūstybės?“ (Sofonijo 2:2, 3, Brb) Vildamiesi pergyventi Jehovos teismo dieną, panagrinėkime biblinę Sofonijo knygą, parašytą Jude iki 648 m. p. m. e. kaip dalį „pranašų žodžio“, į kurį turime nuoširdžiai įsiklausyti (2 Petro 1:19).
Jehovos ranka pakelta
4, 5. Kaip Judo nedorėliams išsipildė Sofonijo 1:1-3 užrašyta pranašystė?
4 „Jehovos žodis“ (NW) Sofonijui prasideda paminėtu įspėjimu. Dievas praneša: „Šluote nušluosiu visa nuo žemės paviršiaus — tai Viešpaties žodis. — Nušluosiu žmones ir gyvulius, nušluosiu padangių paukščius ir jūros žuvis. Parblokšiu nedorėlius, išnaikinsiu žmoniją nuo žemės paviršiaus — tai Viešpaties žodis“ (Sofonijo 1:1-3).
5 Jehova pašalins didžiulį Judo žemės blogį. Kam Dievas paves ‛šluote nušluoti visa nuo žemės paviršiaus’? Sofonijas tikriausiai tai kalbėjo karaliaus Jošijo, sėdusio sostan 659 m. p. m. e., valdymo pradžioje, todėl šie pranašiški žodžiai reiškė Judo bei jo sostinės Jeruzalės sunaikinimą užpuolus babiloniečiams 607 m. p. m. e. Tuomet ir buvo ‛nušluoti’ visi Judo bei Jeruzalės nedorėliai.
6—8. Kas buvo išpranašauta Sofonijo 1:4-6 ir kaip tai išsipildė senovės Jude?
6 Sofonijo 1:4-6 pranašaujama, ką Dievas padarys klaidingos religijos garbintojams: „Pakelsiu ranką prieš Judą ir prieš visus Jeruzalės gyventojus. Išnaikinsiu iš šios vietos visas Baalo liekanas ir patį stabmeldžių kunigų vardą, visus, kurie ant stogų garbina dangaus Galybes, visus, kurie garbina ir prisiekia Viešpačiui [„Jehovai“, NW], bet prisiekia ir Melechui [„Malkamui“, NW], visus, kurie paliko Viešpatį ir nei Viešpaties ieško, nei jo paiso.“
7 Jehova pakėlė ranką prieš Judo ir Jeruzalės gyventojus kupinas ryžto sunaikinti kanaaniečių vaisingumo dievo Baalo garbintojus. Įvairios vietinės dievybės buvo vadinamos Baalais, nes jų garbintojai manė juos valdant kai kurias vietoves ir turint ten įtakos. Pavyzdžiui, ant Peoro kalno Baalą garbino moabitai ir midjaniečiai (Skaičių 25:1, 3, 6). Visame Jude Jehova pašalino Baalo kunigus ligi paskutiniojo, taip pat neištikimus kunigus levitus, draugavusius su jais ir taip pažeidusius Dievo įstatymą (Išėjimo 20:2, 3).
8 Dievas taip pat pašalino žmones, ‛garbinusius dangaus Galybes’, — matyt, astrologus bei saulės garbintojus (2 Karalių 23:11; Jeremijo 19:13; 32:29). Dievo rūstybės neišvengė ir tie, kurie painiojo tyrą garbinimą su klaidinga religija ‛prisiekdami Jehovai ir Malkamui’ (matyt, dar ir taip buvo vadinamas amonitų vyriausiasis dievas Molechas, kuriam aukodavo net ir vaikus) (1 Karalių 11:5; Jeremijo 32:35).
Atskalūniškosios krikščionybės dienos suskaičiuotos!
9. a) Kokia yra atskalūniškosios krikščionybės kaltė? b) Kam turime būti pasiryžę, skirtingai nuo neištikimų Judo gyventojų?
9 Visa tai labai primena atskalūniškąją krikščionybę, pasinėrusią į klaidingą garbinimą ir astrologiją. Koks pasibaisėtinas faktas, kad dėl jos kaltės ant dvasininkijos kurstomų karų altoriaus buvo paaukota milijonai žmonių! Niekada nesulaužykime ištikimybės kaip Judo gyventojai, ‛palikę Viešpatį’, pasidarę abejingi ir daugiau nebeieškoję Dievo nei jo vadovavimo. Verčiau likime jam ištikimi.
10. Paaiškink, kuo svarbi Sofonijo 1:7 užrašyta pranašystė.
10 Tolesni pranašo žodžiai tinka tiek Judo nusidėjėliams, tiek šiuolaikiniams nedorėliams. Sofonijo 1:7 (Jr) sakoma: „Nutilk prieš Viešpatį Jahvę! Nes arti Viešpaties diena, nes Viešpats paruošė auką, pašventino savo svečius.“ „Svečiai“, matyt, yra Judo priešai chaldėjai. „Auka“ — pati Judo karalystė su sostine. Sofonijas skelbė Dievo nutartį sunaikinti Jeruzalę; tai nurodo ir atskalūniškosios krikščionybės sunaikinimą. Kadangi dabar Dievo teismo diena čia pat, visas pasaulis turi ‛tylėti prieš Viešpatį Jahvę’ ir klausyti, ką jis sako per pateptųjų Jėzaus sekėjų „mažąją kaimenę“ bei jų draugus, Kristaus „kitas avis“ (Luko 12:32; Jono 10:16). Visi, kurie neklauso ir yra nusiteikę prieš Dievo Karalystės valdymą, bus sunaikinti (Psalmyno 2:1, 2).
Netrukus — aimanos diena!
11. Kokia yra žodžių iš Sofonijo 1:8-11 esmė?
11 Apie Jehovos dieną Sofonijo 1:8-11 toliau kalbama: „Viešpaties kruvinos aukos dieną nubausiu didžiūnus bei karaliaus sūnus ir visus, kurie rengiasi svetimšalių apdarais. Tą dieną nubausiu visus, kurie šoka per slenkstį, pripildo savo valdovo namus smurto ir apgavysčių. Ir tą dieną, — tai Viešpaties žodis, — bus girdėti šauksmai nuo Žuvų vartų, aimanos iš Antrojo kvartalo, didelis bildesys nuo kalvų. Aimanuoja Machtešo gyventojai, nes žuvo visi pirkliai; visi, kas sveria sidabrą, sunaikinti.“
12. Kaip kai kurie žmonės pasirodo esą ‛apsirengę svetimšalių apdarais’?
12 Po karaliaus Jošijo valdė Jehoahazas, Jehojakimas ir Jehojachinas. Paskui sostan sėdo Zedekijas. Jo laikais buvo sunaikinta Jeruzalė. Nors ši nelaimė ir artėjo, kai kurie, matyt, siekė kaimyninių tautų pritarimo — ‛rengėsi svetimšalių apdarais’. Panašiai ir dabar daugelis žmonių visaip įrodo esą svetimi Jehovos organizacijai. Aiškiai parodydami priklausą Šėtono organizacijai, jie susilauks bausmės.
13. Kaip pildėsi Sofonijo pranašystė babiloniečiams puolant Jeruzalę?
13 „Ta [atsiskaitymo su Judu] diena“ vaizduoja Jehovos skirtą metą, kai jis nubaus priešus, sunaikins blogį ir įrodys savo pranašumą. Kadaise babiloniečiams puolant Jeruzalę, kilo šauksmas nuo Žuvų vartų. Matyt, taip juos vadino todėl, kad netoliese buvo žuvų turgus (Nehemijo 13:16). Babilono ordos įžengė į Antrąjį kvartalą, o „didelis bildesys nuo kalvų“ galbūt reiškė chaldėjų artėjimą. Girdėjosi Machtešo (galbūt aukštutinės Tiropoeono slėnio dalies) gyventojų „aimanos“. Kodėl? Todėl, kad nutrūko prekyba ir nebebuvo tų, „kas sveria sidabrą“.
14. Kiek nuodugniai Dievas ištyrė tuos, kurie tvirtino esą jo garbintojai?
14 Kiek nuodugniai Jehova ištyrė tuos, kurie tvirtino esą jo garbintojai? Pranašystėje toliau sakoma: „Tą dieną išnaršysiu Jeruzalę su žiburiu ir nubausiu žmones, kurie patenkinti ilsisi ant savo nuosėdų, manydami savo širdyse: ‛Viešpats nedarys gero, bet nedarys nė pikto.’ Bus išplėšti jų turtai ir sunaikinti jų namai. Nors jie statosi namus, juose negyvens, nors jie veisia vynuogynus, jų vyno negers“ (Sofonijo 1:12, 13).
15. a) Kas atsitiko atskalūniškiems Jeruzalės kunigams? b) Kas laukia šiuolaikinių klaidingos religijos narių?
15 Atskalūniški Jeruzalės kunigai suteršė Jehovos garbinimą klaidinga religija. Kunigai jautėsi saugūs, tačiau Dievas surado juos it ryškiu žiburiu perskrosdamas dvasinę tamsą, buvusią jų prieglobsčiu. Visi turėjo išgirsti Dievo nuosprendį ir niekam nepavyko pasislėpti nuo jo bausmės. Tie savimi patenkinti atskalūnai sėdėjo įsitaisę tarsi nuosėdos vyno statinės dugne. Nenorėję net girdėti trikdančio pranešimo apie Dievo nutartį pačiam tvarkyti žmonių reikalus, anie žmonės vis dėlto neišvengė jo teismo. Neišsigelbės nei šiuolaikiniai klaidingų religijų nariai, tarp jų ir atskalūniškieji krikščionys, nei tie, kurie paliko Jehovos garbinimą. Žmonių, nepripažįstančių, kad dabar yra „paskutinės dienos“, širdys sako: „Viešpats nedarys gero, bet nedarys nė pikto.“ Kaip jie klysta! (2 Timotiejui 3:1-5; 2 Petro 3:3, 4, 10)
16. Kas atsitiko Jehovos teismo Judui dieną ir kokia tai pamoka mums?
16 Įvyko tai, apie ką Judo atskalūnai buvo perspėti: babiloniečiai išplėšė jų turtą, nuniokojo namus, susirinko vynuogynų derlių. Dievo bausmės Judui dieną turtai nebeturėjo vertės. Taip bus ir Jehovos teismo dabartinei santvarkai metu. Todėl laikykimės dvasinio požiūrio ir ‛kraukimės lobį danguje’ skirdami pirmąją vietą Jehovos tarnybai! (Mato 6:19-21, 33)
„Didžioji Viešpaties diena jau arti“
17. Remiantis žodžiais iš Sofonijo 1:14-16, kaip arti yra Jehovos teismo diena?
17 Kaip arti yra Jehovos teismo diena? Žodžiais iš Sofonijo 1:14-16 (BD; Brb) Dievas laiduoja: „Didžioji Viešpaties diena jau arti, arti ir sparčiai artėja.“ „Jau girdimas Viešpaties dienos balsas. Tada graudžiai verks net karžygiai! Ta diena — rūstybės diena, diena vargo ir suspaudimo, diena nelaimės ir sunaikinimo, diena tamsos ir sutemų, diena debesų ir miglos, diena trimito ir kovos šauksmo prieš sutvirtintus miestus ir aukštus bokštus.“
18. Kodėl neturime manyti, jog Jehovos teismo diena dar toli?
18 Judo nuodėmingiems kunigams, didžiūnams ir liaudžiai buvo paskelbta, kad „didžioji Viešpaties diena jau arti“. Ji ‛sparčiai artėjo’. Mūsų laikais irgi nė vienas tenemano, kad Jehovos teismas nedorėliams dar toli. Anaiptol — kaip Dievas greit nubaudė Judą, taip ir dabar ‛paskubins’ savo bausmės metą (Apreiškimo 16:14, 16). Kokia karti diena išauš tada visiems, kurie neklauso per liudytojus siunčiamų Jehovos perspėjimų ir atmeta teisingą garbinimą!
19, 20. a) Kokios buvo kai kurios aplinkybės Dievui liejant savo rūstybę Judui ir Jeruzalei? b) Kokie klausimai kyla žinant, jog bus šios santvarkos atrankinis naikinimas?
19 Judui ir Jeruzalei atėjo „diena vargo ir suspaudimo“, kai Dievas ėmė lieti savo rūstybę. Įsiveržėliai babiloniečiai atnešė Judo gyventojams daug sielvarto, dvasinių kančių regint mirtį bei nuniokojimą. Ta „diena nelaimės ir sunaikinimo“ buvo tamsos, debesų ir tirštų sutemų diena — galbūt ne tik simboline, bet ir tiesiogine prasme, nes visur tvyrojo dūmai, siautė žudynės. Tai buvo „diena trimito ir kovos šauksmo“, tačiau perspėjimai aidėjo veltui.
20 Priešai taranais sugriovė „aukštus bokštus“ ir sargybiniai liko bejėgiai. Šiuolaikinio sugedusio pasaulio įtvirtinimai neapsaugos nuo Dievo dangiškosios ginkluotės, paruoštos greitam atrankiniam sunaikinimui. Ar tu tikiesi būti apsaugotas? Ar tvirtai stovi toje pusėje, kur Jehova, ‛saugantis kiekvieną, kas jį myli, o nedorėlius sunaikinsiantis’? (Psalmyno 145:20)
21, 22. Kaip žodžiai iš Sofonijo 1:17, 18 išsipildys dabartiniais laikais?
21 Kokia baisinga teismo diena išpranašauta Sofonijo 1:17, 18! „Sukelsiu žmonėms tokį sielvartą, — sako Jehova Dievas, — kad jie vaikščios lyg akli. Kadangi jie nusidėjo Viešpačiui, jų kraujas bus išpilamas kaip dulkės ir jų viduriai išverčiami kaip mėšlas. Viešpaties pykčio dieną nepajėgs jų išgelbėti nei auksas, nei sidabras. Jo pavydo ugnyje bus sunaikinta visa žemė. Visišką ir baisų galą jis padarys visiems žemės gyventojams.“
22 Kaip ir Sofonijo laikais, Jehova netrukus užtrauks sielvartą „visiems žemės gyventojams“, kurie nepaiso jo perspėjimo. Kadangi jie nusideda Dievui, vaikštinės be jėgų lyg akli ir negalės išsigelbėti. Jehovos teismo dieną jų kraujas it koks nors bevertis dalykas „bus išpilamas kaip dulkės“. Nedorėlių galas tikrai bus gėdingas, nes Dievas išvers ant žemės jų kūnus, net vidurius, „kaip mėšlą“.
23. Nors „Viešpaties rūstybės dieną“ nedorėliai neišsigelbės, apie kokią viltį kalbama Sofonijo pranašystėje?
23 Niekas neišgelbės tų, kurie kovoja su Dievu ir jo tauta. Kaip nei sidabras, nei auksas negalėjo išgelbėti Judo nedorėlių, taip net didžiausi turtai ar kyšiai neapsaugos nuo „Viešpaties rūstybės dienos“ (Brb) atskalūniškosios krikščionybės bei kitų šios santvarkos struktūrų. Tą nuosprendžio dieną „bus sunaikinta visa žemė“, kai Dievas savo uolumo ugnimi šalins nedorėlius. Tikėdami pranašišku Dievo žodžiu, esame tikri, jog dabar „pabaigos metas“ (Danieliaus 12:4). Jehovos teismo diena čia pat ir greit jis atkeršys savo priešams. Tačiau Sofonijo pranašystėje kalbama apie išgelbėjimo viltį. Ko reikia, kad Jehovos rūstybės dieną būtume išsaugoti?
Kaip atsakytumei?
• Kaip Sofonijo pranašystė išsipildė Judui ir Jeruzalei?
• Kas laukia atskalūniškosios krikščionybės bei visų kitų šiuolaikinių nedorėlių?
• Kodėl neturime manyti, jog Jehovos teismo diena dar toli?
[Iliustracija 13 puslapyje]
Sofonijas drąsiai skelbė, kad Jehovos teismo diena arti
[Šaltinio nuoroda]
Iš leidinio Self-Pronouncing Edition of the Holy Bible, containing the King James and the Revised versions
[Iliustracija 15 puslapyje]
Jehovos diena Judui ir Jeruzalei atėjo 607 m. p. m. e., užpuolus babiloniečiams
[Iliustracija 16 puslapyje]
Ar Jehovai naikinant nedorėlius tu tikiesi išlikti?