Neik į pavojingą zoną!
VULKANOLOGŲ tikslas yra stebėti bei fiksuoti požymius ir perspėti apie artėjantį ugnikalnio išsiveržimą. (Išsiveržus Fudzijamos ugnikalniui, policija turėjo neleisti gyventojų į pavojingą zoną.) Panašiai ir žmonės, studijuojantys Bibliją, stebi „pasaulio [„daiktų sistemos“, NW] pabaigos“ ženklą ir įspėja kitus apie gresiantį pavojų (Mato 24:3).
Tame pačiame Biblijos skyriuje, kuris praneša apie artėjančią pasaulinę nelaimę, galime perskaityti aprašytus pirmuosius įvykius: „Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Vietomis bus badmečių ir žemės drebėjimų... Atsiras daug netikrų pranašų, kurie daugelį suvedžios. Kadangi įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals. ... Ir bus paskelbta ši karalystės Evangelija [„geroji naujiena“, NW] visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mato 24:7-14).
Mums nereikia būti naujienų apžvalgininkais, kad pastebėtume, kaip dabar pildosi ši pranašystė. Ypač tai akivaizdu nuo 1914 metų. Šiame amžiuje įvyko du pasauliniai karai, daugybė pilietinių karų, vietinių karinių susirėmimų ir rasinių bei religinių konfliktų. Dėl jų žmonija kenčia badą, o dėl stichinių nelaimių — skurdą. Daug kas prarado gyvybę per žemės drebėjimus. Atsiranda sektos su abejotinos reputacijos vadovais ir jų fanatiškais sekėjais. Dėl „įsigalėjusios neteisybės“ žmonės nerodo meilės ir anksčiau įprasto draugiškumo.
Vyksta pasaulinis skelbimo darbas; tai — kitas ženklo aspektas. Atsiversk šio žurnalo antraštinį puslapį ir prie pavadinimo pamatysi užrašą „Skelbia Jehovos Karalystę“. Sargybos bokštas, leidžiamas 132 kalbomis didesniu nei 22 milijonų egzempliorių tiražu, yra pagrindinė „šios karalystės gerosios naujienos“ skelbimo visai žmonijai priemonė. Ši geroji naujiena yra žinia, jog visatos Kūrėjas, Jehova Dievas, įkurs dangaus Karalystę, kuri pašalins sugedusią daiktų sistemą ir įkurs žemėje rojų. Tikrai, jau dabar akivaizdu, kad Dievas greitai imsis veiksmų ir kad žmonių gyvybei šioje daiktų sistemoje gresia pavojus. (Palygink 2 Timotiejui 3:1-5; 2 Petro 3:3, 4; Apreiškimo 6:1-8.)
Baimę kelianti Jehovos diena
Kas atsitiks, kai ateis laikas Jehovai imtis teismo? Paklausyk, kaip jis pats vaizdingai nusako įvykius: „Parodysiu ženklų danguose ir žemėje, — kraują, ugnį ir dūmų stulpus. Saulė bus paversta tamsa ir mėnulis krauju prieš ateinant didingajai ir baisiajai Viešpaties dienai“ (Joelio 3:3, 4 [2:30, 31, Brb]).
Ta diena artėja. Ji daug baisesnė ir pražūtingesnė negu ugnikalnio išsiveržimas ar žemės drebėjimas. Pranašas Sofonijas sako: „Arti didžioji Viešpaties diena, arti ir baisiai skubi. ... Jo pavydo ugnyje bus sunaikinta visa žemė. Visišką ir baisų galą jis padarys visiems žemės gyventojams.“ Nors „Viešpaties pykčio dieną nepajėgs jų išgelbėti nei jų auksas, nei sidabras“, išlikti tą baimę keliančią dieną įmanoma (Sofonijo 1:14-18).
Nurodydamas kaip, Sofonijas sako: „Kol dar jums neateina degantis Viešpaties [„Jehovos“, NW] pyktis, kol jums neateina Viešpaties įniršio diena. Ieškokite Viešpaties, visi krašto nuolankieji, ... siekite teisumo, siekite nuolankumo, kad galėtumėte rasti prieglobstį Viešpaties įniršio dieną“ (Sofonijo 2:2, 3). Mes liksime saugūs, jeigu ‛ieškosime Viešpaties [„Jehovos“, NW], sieksime teisumo, sieksime nuolankumo’. Kas šiandien ieško Jehovos?
Be abejonės, žodis „Jehova“ tau siejasi su Jehovos Liudytojais dėl jų skelbimo darbo. Iš jų tu galbūt gavai šį žurnalą. Jie žinomi kaip garbingi, sąžiningi piliečiai. Jie stengiasi apsivilkti ‛nauju žmogumi’, tai yra ugdosi nuolankumą (Kolosiečiams 3:8-10). Jie to mokomi Jehovos matomosios organizacijos, kuriai visoje žemėje atstovauja Jehovos Liudytojų susirinkimai. Taip, tu gali rasti prieglobstį pasaulinėje Jehovos Liudytojų „brolijoje“ (1 Petro 5:9; Brb).
Ieškok prieglobsčio dabar
Ieškodami Jehovos prieglobsčio, turime tapti jo draugais. Kaip? Biblijoje yra atsakymas: „Argi nežinote, kad draugystė su pasauliu priešinga draugystei su Dievu? Taigi kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešininku“ (Jokūbo 4:4). Jeigu norime būti Dievo draugais, mums reikia nutraukti visokius emocinius ryšius su dabartiniu sugedusiu pasauliu, maištaujančiu prieš Dievą.
Biblijoje duotas toks perspėjimas: „Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės, nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio. Praeina pasaulis ir jojo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (1 Jono 2:15-17). Šiandien daugumą žmonių vilioja kūniški malonumai — nežabotas sekso troškimas, godumas pinigams ir piktnaudžiavimas valdžia. Tačiau norintieji patikti Jehovai turi atsisakyti šių dalykų (Kolosiečiams 3:5-8).
Kartais tu galbūt perskaitai šį žurnalą ir sutinki su tuo, kaip aiškinamos biblinės pranašystės. Tačiau gal nesiryžti prisidėti prie Jehovos Liudytojų. Tačiau jeigu mums gresia nelaimė, ar pakanka vien tik girdėti perspėjimą? Kaip parodė Fudzijamos ugnikalnio išsiveržimas, išgirdus perspėjimą, reikia veikti. Prisimink, jog mažiausiai 15 žurnalistų ir fotoreporterių atkakliai siekė parengti sensacingus pranešimus, bet žuvo. Vienas fotografas mirė tebelaikydamas pirštą ant fotoaparato mygtuko. O vulkanologas, kuris pareiškė: „Kai ateis mano mirties diena, norėčiau sutikti ją prie ugnikalnio keteros“, atsisveikino su gyvenimu taip, kaip norėjęs. Visi šie žmonės buvo pasiaukoję savo darbui ir pomėgiams. Tačiau jie prarado gyvybes — sumokėjo už tai, kad nekreipė dėmesio į perspėjimą.
Daugelis šiandien girdi žinią apie Dievo ketinimą sunaikinti sugedusią daiktų sistemą ir tam tikra prasme įžvelgia, koks pagrįstas šis perspėjimas. ‛Taip iš tikrųjų įvyks, — jie prieina prie išvados, — bet ne šiandien.’ Jiems patogu atidėlioti Jehovos dieną vėlesniam laikui, tad didžiausią dėmesį skiria tiems dalykams, kurie, jų manymu, šiuo metu svarbiausi.
Taip buvo ir su Baruchu. Būdamas senovės pranašo Jeremijo sekretorius, Baruchas narsiai skelbė izraelitams perspėjimą apie artėjantį Jeruzalės sunaikinimą. Tačiau vienu metu jis jautėsi labai pavargęs vykdydamas šį pavedimą. Tada Jehova jį pataisė: „O tu — tu lauki [„ieškai“, Skv] sau didelių dalykų? Nelauk [„neieškok“, Skv] jų!“ Baruchas neturėjo ‛ieškoti sau didelių dalykų’ — turtų, aukštos padėties ar materialinės gerovės. Jam reikėjo rūpintis tik tuo, kas buvo pavesta Dievo, — padėti žmonėms gręžtis į Jį. Taip jis gautų ‛savo gyvybę kaip karo laimikį’ (Jeremijo 45:1-5). Panašiai ir mes, užuot ‛ieškoję sau didelių dalykų’, turėtume ieškoti Jehovos, galinčio išgelbėti mūsų gyvybes.
Prie Fudzijamos budėjusius daugiau nei tuziną policininkų ir savanorių ugniagesių nubloškė išsiveržęs ugnikalnis. Jie mėgino padėti ir apsaugoti pavojuje atsidūrusius žmones. Tuo jie primena geranoriškus vyrus ir moteris, kurie bando pagerinti šį pasaulį. Nors jų motyvai kilnūs, tačiau „kas yra kreiva, negali būti ištiesinta“ (Ekleziasto 1:15). Nedoros daiktų sistemos neįmanoma pataisyti. Ar išmintinga tapti „pasaulio draugu“ ir siekti išgelbėti pasaulinę sistemą, kurią Dievas yra nutaręs sunaikinti?
Kartą išbėgęs, negrįžk atgal
Viena yra išbėgti iš pavojuje esančios sistemos, bet visai kas kita — saugiai pasilikti brolijoje (1 Petro 2:17; Brb). Nepamirškime tų ūkininkų, kurie, pasitraukę iš uždraustos zonos Fudzijamos teritorijoje, grįžo apžiūrėti savo laukų. Galbūt jie labai troško toliau „normaliai“ gyventi, kaip ligi šiol. Tačiau suprantama, kad jų sprendimas sugrįžti buvo neišmintingas. Galbūt tai buvo ne pirmas jų mėginimas apsilankyti toje pavojingoje teritorijoje. Vieną dieną jie nuėjo į pavojingą zoną tik trumpam ir nieko neatsitiko. Kitądien jie pasiliko kiek ilgiau, — vis ramu. Veikiausiai jie netrukus priprato vaikščioti pro apsauginę liniją ir įsidrąsino užsibūti toje pavojaus zonoje.
Jėzus Kristus minėjo panašią situaciją, kuri bus „pasaulio [„daiktų sistemos“, NW] pabaigos“ metu. Jis sakė: „Kaip dienomis prieš tvaną žmonės, nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus“ (Mato 24:3, 38, 39).
Atkreipk dėmesį, jog Jėzus paminėjo valgį, gėrimą ir vedybas. Nė vieno iš šitų dalykų Jehova nesmerkia. Tada kas blogai? Nojaus dienomis žmonės „nieko nenumanydami“ gyveno įprastą gyvenimą. Kritišku metu niekas negali gyventi „įprastai“. Jeigu tu išėjai, arba atsiskyrei, nuo dabartinio sugedusio pasaulio, privalai kovoti su bet kokiu potraukiu sugrįžti ten, kad ir kaip tave viliotų (1 Korintiečiams 7:31). Galbūt išklydęs iš dvasiškai saugios zonos sugrįši gyvas ir sveikas — to gal niekas nė nepastebės. Tačiau taip būtum paskatintas vėl grįžti į pasaulį ir užsibūti kiek ilgiau. Netrukus imtum svarstyti: „Pabaiga ateis ne šiandien.“
Be to, pagalvok apie tris taksi vairuotojus, kurie prarado savo gyvybę belaukdami žurnalistų ir fotoreporterių, kai ugnikalnio lava liejosi žemyn šlaitu. Šiandien kai kurie irgi gali prisidėti prie tų, kurie grįžta į pasaulį. Kad ir kokia būtų priežastis, aišku, jog neverta vėl eiti į pavojingą zoną.
Visi, kas žuvo per Fudzijamos ugnikalnio išsiveržimą, peržengė saugią liniją ir pateko pavojingon zonon. Nors jie žinojo, kad kažkurią dieną ugnikalnis vis tiek išsiverš, niekas nemanė, jog tai įvyks būtent tądien. Apžvelgdami daiktų sistemos pabaigos ženklą, daugelis viliasi, kad Jehovos diena kada nors ateis, bet negreitai. Kai kurie net mano, jog to tikrai neatsitiks „šiandien“. Toks požiūris, be abejonės, labai pavojingas.
„Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena ateis kaip vagis“, — įspėjo apaštalas Paulius. Mums reikia būti budriems, ‛laukti ir skubinti [„nuolat prisiminti“, NW] Dievo dienos atėjimą’, kad „Jis rastų [mus] taikoje, nesuteptus ir nepeiktinus“ (2 Petro 3:10-14, Brb). Po to, kai bus sunaikinta dabartinė sugedusi daiktų sistema, mūsų laukia Dievo Karalystės valdomas žemės rojus. Niekada nepasiduokime rizikingam sumanymui eiti į pavojingą zoną, kad ir kokią „pateisinamą“ priežastį turėtume, nes ta diena, kurią peržengsime draudžiamą ribą, gali būti Jehovos diena.
Ieškok prieglobsčio Jehovos tautoje ir pasilik su ja.
[Iliustracijos 7 puslapyje]
Ieškok prieglobsčio Jehovos tautoje ir pasilik su ja
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 4 puslapyje]
Iwasa/Sipa Press