Ar Jehovos palaiminimai užlies tave?

„Jei klausysi Viešpaties, savo Dievo, balso, tave pasieks ir užlies visi šie palaiminimai“ (PAKARTOTO ĮSTATYMO 28:2).

 1. Kas galėjo izraelitams nulemti palaiminimus arba prakeikimus?

BAIGIANTIS 40 metų klajonėms po dykumą izraelitai apsistojo Moabo lygumose. Prieš juos plytėjo Pažadėtoji žemė. Čia Mozė parašė Pakartoto Įstatymo knygą, kurioje suminėjo palaiminimus ir prakeikimus. Jei Izraelio tauta ‛klausys Viešpaties balso’, laikysis jo nurodymų, ją užlies palaiminimai. Jehova mylėjo izraelitus kaip savo „ypatingą tautą“ ir norėjo parodyti galią jos naudai. Tačiau jei izraelitai Dievui nepaklustų, juos užgriūtų prakeikimai (Pakartoto Įstatymo 8:10-14; 26:18, Brb; 28:2, 15).

 2. Ką reiškia hebrajiški veiksmažodžiai, Pakartoto Įstatymo 28:2 verčiami „klausyti“ bei „užlieti“?

² Pakartoto Įstatymo 28:2 pavartotas hebrajiškas veiksmažodis, verčiamas „klausyti“, rodo tęstinį veiksmą. Jehovos tauta privalo jo klausyti ne retsykiais, o visada. Tik tuomet juos užlies Dievo palaimos. Hebrajiškas veiksmažodis, verčiamas „užlieti“, dažniausiai vartojamas kaip medžioklės terminas, reiškiantis „pasivyti“.

 3. Kaip galime sekti Jozuės pavyzdžiu ir kodėl tai itin svarbu?

³ Izraelitų vadovas Jozuė apsisprendė klausyti Jehovos, todėl sulaukė palaimų. Jozuė pasakė: „Rinkitės šiandien, kam tarnausite...; bet aš ir mano šeima tarnausime Viešpačiui [„Jehovai“, NW].“ Žmonės pasakė: „Tebūna svetima mums mintis palikti Viešpatį [„Jehovą“, NW] ir tarnauti kitiems dievams!“ (Jozuės 24:15, 16) Dėl tokio puikaus požiūrio Jozuei drauge su nedaugeliu tos kartos izraelitų buvo leista įeiti į Pažadėtąją žemę. Dabar mes esame prie nepaprastos Pažadėtosios žemės — mūsų planetos rojaus, kuriame visų Dievo palankumą pelniusių žmonių laukia daug didesnės palaimos negu Jozuės laikais. Ar jos užlies tave? Taip, jei nenustosi klausyti Jehovos. Kad sustiprintum ryžtą taip daryti, apmąstyk senovės Izraelio istoriją bei pamokančius atskirų žmonių pavyzdžius (Romiečiams 15:4).

Palaiminimai ar prakeikimai?

 4. Kuo Dievas apdovanojo Saliamoną atsakydamas į jo meldimą ir ką mes manome apie tokias palaimas?

⁴ Daugumą Saliamono valdymo metų izraelitai džiaugėsi ypatingomis Jehovos palaimomis. Jie gyveno saugiai, visko turėjo apsčiai (1 Karalių 5:5 [4:25, Brb]). Saliamonas, apie kurio turtus plačiai sklido garsas, neprašė Dievo materialinių gėrybių. Būdamas dar jaunas, nepatyręs, jis meldė klusnios širdies ir Jehova palaimino jį išmintimi bei supratimu. Todėl Saliamonas buvo teisingas savo tautos teisėjas ir sugebėjo atskirti gera nuo bloga. Dievo apdovanotas turtais ir šlove, jis vis dėlto labiausiai brangino nepranokstamas dvasines vertybes (1 Karalių 3:9-13). Mums irgi svarbu ne materialinė padėtis — daug ar mažai turime, o Jehovos palaimos bei dvasiniai lobiai. Kokie dėkingi esame už juos!

 5. Kas atsitiko Izraelio bei Judo žmonėms, kai jie nustojo klausyti Jehovos?

⁵ Izraelitų širdys nebuvo dėkingos už Jehovos palaimas. Tauta neklausė Dievo, todėl ant jos pasipylė išpranašauti prakeikimai. Ją nukariavo priešai ir Izraelio bei Judo gyventojus išvarė į tremtį (Pakartoto Įstatymo 28:36; 2 Karalių 17:22, 23; 2 Metraščių 36:17-20). Ar Dievo tautą tokie kentėjimai pamokė, kad Jehova išlieja palaimas tik klusniems žmonėms? Į tėviškę 537 m. p. m. e. sugrįžęs žydų likutis parodė, ar įgijo „išmintingą širdį“, ar suvokė, jog Dievo reikia klausyti nepaliaujamai (Psalmyno 90:12).

 6. a) Kodėl Jehova pasiuntė Agėją ir Zachariją pranašauti jo tautai? b) Kokį principą Dievas nurodė per Agėją?

⁶ Pargrįžėliai žydai pastatė aukurą, pradėjo mūryti šventyklą Jeruzalėje, tačiau aplinkinių gyventojų stipriai spaudžiami atvėso ir metė darbą (Ezros 3:1-3, 10; 4:1-4, 23, 24). Dabar jie puolė rūpintis savo pačių gerove. Tada Dievas siuntė pranašus Agėją ir Zachariją įkvėpti žmonėms uolumo, kad jie būtų atsidavę Jo teisingam garbinimui. Per pranašą Agėją Jehova pasakė: „Argi metas jums gyventi pagražinimais apkaltuose savo namuose, kai šie [garbinimo] Namai tebėra sugriauti?... Susimąstykite, kaip jums sekėsi! Jūs daug sėjote, bet mažai nuvalėte, jūs valgote, bet jums niekada negana... ir kas šį tą užsidirba, tas deda į kiaurą maišą“ (Agėjo 1:4-7). Jehova nelaimina tų, kas apleidžia dvasinius reikalus dėl materialinės naudos (Luko 12:15-21).

 7. Kodėl Jehova pasakė žydams: „Apsvarstykite savo kelius!“?

⁷ Pasinėrę į kasdienius rūpesčius, žydai užmiršo, kad tokių Dievo palaimų kaip lietus bei derlingi metai sulauks tik paklusdami jam visada, net priešininkų puolami (Agėjo 1:9-11). Jiems labai tiko paraginimas: „Apsvarstykite savo kelius!“ (Agėjo 1:7, Brb) Jehova izraelitams tarsi sakė: ‛Pagalvokite, koks yra ryšys tarp jūsų tuščio triūso laukuose ir apleistų mano garbinimo namų.’ Įkvėpti Jehovos pranašų žodžiai galiausiai pasiekė klausytojų širdis: žmonės iš naujo pakilo statyti šventyklos ir 515 m. p. m. e. ją užbaigė.

 8. Ką Jehova pasiūlė Malachijo laikų žydams ir kodėl?

⁸ Paskui, pranašo Malachijo dienomis, žydai vėl ėmė klupinėti ir netgi nesidrovėdavo atnašauti Dievui aukas su ydomis (Malachijo 1:6-8). Todėl Jehova pasiūlė atnešti dešimtines iš savo gero ir išmėginti jį, ar atvers dangaus langus ir išlies apsčiai palaimų (Malachijo 3:10). Kaip nesupratingai elgėsi žydai plušėdami dėl to, kuo Dievas galėjo dosniai apipilti, jei tik būtų klausę jo balso! (2 Metraščių 31:10)

 9. Kokių trijų Biblijoje aprašytų žmonių pavyzdžius aptarsime?

⁹ Iš Biblijos sužinome, jog ne tik Izraelio tauta, bet ir atskiri žmonės paklusdami Jehovai sulaukdavo palaimų, o priešingu atveju — prakeikimų. Pažiūrėkime, ko galime pasimokyti iš trijų izraelitų — Boazo, Nabalo ir Onos — pavyzdžių. Prieš tai naudinga perskaityti Rūtos knygą ir ištraukas iš 1 Samuelio 1:1—2:21 bei 1 Samuelio 25:2-42.

Dievui klusnus Boazas

10. Kas buvo bendra tarp Boazo ir Nabalo?

¹⁰ Skirtingu laiku gyvenę Boazas ir Nabalas turėjo kai ką bendra. Abu buvo įsikūrę Jude, turtingi žemvaldžiai, abiem pasitaikė puiki proga maloningai sušelpti stokojančius. Tačiau tiek ir tebuvo jų panašumo.

11. Kaip Boazas įrodė savo klusnumą Jehovai?

¹¹ Boazas gyveno Izraelio teisėjų laikais. Jis pagarbiai elgdavosi su žmonėmis ir pats buvo kitų, pavyzdžiui, savo pjovėjų, gerbiamas (Rūtos 2:4). Paklusdamas Įstatymui, šis vyras žiūrėjo, kad jo laukuose derliaus liekanos atitektų varguoliams (Kunigų 19:9, 10). Ką darė Boazas, sužinojęs apie Noomę bei Rūtą ir uolų pastarosios rūpinimąsi pagyvenusia anyta? Jis buvo maloningas Rūtai ir liepė tarnams leisti savo lauke rinkti jai varpas. Paguoda, meilingu rūpinimusi Boazas įrodė esąs dvasingas, Jehovai klusnus izraelitas. Dėl to Dievas apdovanojo jį savo malone bei palaimomis (Kunigų 19:18; Rūtos 2:5-16).

12, 13. a) Kaip Boazas įrodė, jog labai gerbia Jehovos įstatymą dėl žemės išpirkimo? b) Kokias palaimas Dievas išliejo Boazui?

¹² Boazas parodė nuostabų klusnumą Jehovai, kai nesavanaudiškai vykdė Dievo įstatymą dėl žemės išpirkimo. Jis darė viską, kad giminaičio, Noomės mirusio vyro Elimelecho, palikimo negautų svetimi. Laikantis „svainio pareigos“ nuostato, našlė turėdavo ištekėti už artimiausio giminaičio iš vyro pusės, kad paveldas atitektų jiems gimusiam sūnui (Pakartoto Įstatymo 25:5-10; Kunigų 25:47-49). Rūta sutiko tekėti vietoj senyvos, nebevaisingos Noomės. Kai artimiausias Elimelecho giminaitis nesutiko padėti Noomei, Boazas pats vedė Rūtą. Jų sūnus Obedas buvo laikomas Noomės palikuoniu ir teisėtu Elimelecho įpėdiniu (Rūtos 2:19, 20; 4:1, 6, 9, 13-16).

¹³ Dievas gausiai laimino Boazą už nesavanaudišką klusnumą jo įstatymui. Jiems su Rūta per sūnų Obedą teko garbė tapti Jėzaus Kristaus protėviais (Rūtos 2:12; 4:13, 21, 22; Mato 1:1, 5, 6). Iš nesavanaudiškų Boazo poelgių pasimokome, jog palaimos išliejamos tiems, kurie myli artimą ir laikosi Dievo reikalavimų.

Neklusnus Nabalas

14. Koks žmogus buvo Nabalas?

¹⁴ Skirtingai nei Boazas, Nabalas nenorėjo klausyti Jehovos ir nepaisė įstatymo: „Mylėkite savo artimą kaip patys save“ (Kunigų 19:18, Brb). Nabalas buvo ne dvasingas, o „šiurkštus žmogus ir nedorėlis“. Net tarnai vadino jį „niekšingu žmogumi“. Jam labai tiko vardas Nabalas, reiškiantis „kvailas“ (1 Samuelio 25:3, 17, 25). Kaip pasielgė Nabalas, kai reikėjo maloningai sušelpti Dovydą — Jehovos pateptąjį? (1 Samuelio 16:13)

15. Kaip Nabalas ir kaip Abigailė elgėsi su Dovydu?

¹⁵ Įsikūrę stovyklą netoli Nabalo bandų, Dovydas su savo vyrais be jokio atlygio saugojo jas nuo plėšikų gaujų. „Siena mums jie buvo ir naktį, ir dieną“, — pasakė vienas Nabalo piemuo. Tačiau Dovydo pasiuntiniams paprašius maisto, Nabalas „juos išplūdo“ ir išsiuntė tuščiomis (1 Samuelio 25:2-16; Brb). Nabalo žmona Abigailė tuoj pat suruošė siuntą Dovydui. Nepaprastai užsirūstinęs, Dovydas nutarė nužudyti Nabalą bei jo vyrus. Savo ryžtu Abigailė išgelbėjo daugelio gyvybę ir apsaugojo Dovydą nuo nekalto kraujo praliejimo. Tačiau Nabalo godulystė bei nuožmumas viršijo visas ribas. Praėjus dešimčiai dienų „Viešpats ištiko Nabalą, ir jis numirė“ (1 Samuelio 25:18-38).

16. Kuo sektinas Boazo ir atmestinas Nabalo pavyzdys?

¹⁶ Kaip skyrėsi Boazas nuo Nabalo! Sekime ne šiurkštaus savanaudžio Nabalo, o maloningo, atjautaus Boazo pavyzdžiu (Hebrajams 13:16). Elkimės, kaip pataria Paulius: „Kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams“ (Galatams 6:10). Šiandien Jėzaus „kitos avys“, žemišką viltį puoselėjantys krikščionys, gali savo geradaryste padėti likučiui iš 144000 Jehovos pateptųjų, kuriems skirtas pažadas gyventi nemariems danguje (Jono 10:16; 1 Korintiečiams 15:50-53; Apreiškimo 14:1, 4). Tokiais darbais tarsi remiame Jėzų, pasak jo paties, ir už tai Jehova atmoka gausiomis palaimomis (Mato 25:34-40; 1 Jono 3:18).

Onos vargai ir palaimos

17. Kokią širdgėlą kentė Ona ir kaip ji laikėsi?

¹⁷ Jehova nepagailėjo palaimų ir dievobaimingai moteriai Onai. Ji su sutuoktiniu Elkana iš Levio giminės gyveno Efraimo kalnyne. Jis buvo vedęs dar kitą žmoną, Peniną, nes Įstatymas leido ir reguliavo tokią tvarką. Penina turėjo vaikų, Ona buvo nevaisinga, o tokia izraelitė jausdavo gėdą (1 Samuelio 1:1-3; 1 Metraščių 6:1, 18, 19 [6:16, 33, 34, Brb]). Užuot guodusi, Penina tyčiodavosi iš Onos ir ši verkdavo, net nevalgydavo. Blogiausia, kad Penina taip darydavo kasmet šeimai keliaujant Šilojin, į Jehovos namus (1 Samuelio 1:4-8). Koks Peninos negailestingumas ir kokia širdgėla Onai! Tačiau Ona niekad nekaltino Jehovos ir nė nemanydavo pasilikti namuose, bet eidavo su vyru į Šiloją. Vis dėlto galiausiai ji sulaukė dosnių palaimų.

18. Kokį pavyzdį paliko Ona?

¹⁸ Šiais laikais Jehovos žmonėms pravartu sekti puikiu Onos pavyzdžiu, ypač girdint užgaulius žodžius. Tokiais atvejais nederėtų užsidaryti nuo kitų (Patarlių 18:1). Išmėginimai nenuslopino Onos troškimo eiti ten, kur mokoma Dievo Žodžio, būti su Jį garbinti susirinkusiais žmonėmis. Tai padėjo šiai moteriai neprarasti dvasinės stiprybės, kurią liudija jos graži malda, užrašyta 1 Samuelio 2:1-10.a

19. Kaip turime rodyti dėkingumą už dvasines dovanas?

¹⁹ Dabar mes, Jehovos tarnai, garbiname Dievą nebe padangtėje. Tačiau kaip ir Ona būkime dėkingi už dvasines dovanas. Pavyzdžiui, didelį dėkingumą už jas parodome nuolat dalyvaudami krikščionių sueigose, asamblėjose, kongresuose. Tokiuose sambūriuose skatinkime vienas kitą toliau teisingai garbinti Jehovą, padedantį „be baimės jam tarnauti su šventumu ir teisumu“ (Luko 1:74, 75, Jr; Hebrajams 10:24, 25).

20, 21. Kaip buvo palaiminta Ona už savo atsidavimą Dievui?

²⁰ Jehova matė Onos atsidavimą jam ir gausiai atlygino. Kartą Onos šeimai atkeliavus į Šiloją, ji su ašaromis karštai meldė Dievą ir davė įžadą: „Kareivijų Viešpatie, jei Tu pažvelgsi į savo tarnaitės sielvartą ir mane atsiminsi, ir nepamirši manęs, bet duosi man sūnų, tai aš atiduosiu jį Viešpačiui per visas jo gyvenimo dienas“ (1 Samuelio 1:9-11, Brb). Dievas išklausė Onos maldavimą ir palaimino ją sūnumi, kurį motina pavadino Samueliu. Nujunkiusi berniuką, Ona nuvedė jį į Šiloją tarnauti padangtėje (1 Samuelio 1:20, 24-28).

²¹ Ona parodė meilę Dievui ir įvykdė savo įžadą dėl Samuelio. Pagalvok, kokią palaimą jautė jiedu su Elkana, kad brangus sūnus tarnauja Jehovos padangtėje! Nemažai krikščionių tėvų taip pat džiaugiasi ir yra laiminami dėl to, kad jų sūnūs arba dukros darbuojasi Jehovos šlovei pionieriais, beteliečiais bei kitais visalaikiais tarnais.

Nenustok klausyti Jehovos

22, 23. a) Kuo galime būti tikri nenustodami klausyti Jehovos? b) Kas aptariama kitame straipsnyje?

²² Kuo galime neabejoti, jei ir toliau klausysime Jehovos? Rodydami nuoširdžią meilę Dievui ir vykdydami savo pasiaukojimo įžadą, būsime dvasiškai turtingi. Nors šiame kelyje neišvengsime sunkių išmėginimų, Jehova tikrai išlies mums savo palaimas — didesnes, nei tikėjomės (Psalmyno 37:4; Hebrajams 6:10).

²³ Ateityje Dievo tautos laukia neapsakomos palaimos. Dėl savo klusnumo Jehovai „milžiniška minia“ bus išsaugota per „didį sielvartą“ ir ją lydės gyvenimo džiaugsmai naujajame Dievo pasaulyje (Apreiškimo 7:9-14; 2 Petro 3:13). Tada Jehova visiškai patenkins deramus visų savo žmonių troškimus (Psalmyno 145:16). Kitame straipsnyje kalbama, kaip jau dabar Jehovai klusnūs žmonės yra laiminami ‛gerais daviniais ir tobulomis dovanomis iš aukštybių’ (Jokūbo 1:17).

[Išnaša]

Ar atsimeni?

• Ko pasimokome iš Izraelio istorijos apie Dievo palaimas?

• Kuo skyrėsi Boazas nuo Nabalo?

• Kaip galime sekti Onos pavyzdžiu?

• Kodėl turime nenustoti klausę Jehovos?

[Iliustracija 10 puslapyje]

Karalius Saliamonas meldė klusnios širdies ir Jehova palaimino jį išmintimi

[Iliustracija 12 puslapyje]

Boazas elgėsi su visais pagarbiai ir maloningai

[Iliustracija 15 puslapyje]

Ona buvo gausiai palaiminta už pasitikėjimą Jehova