„Lobiai“ pripildo Jehovos namus

„Visas tautas taip sudrebinsiu, kad visų tautų lobiai čia suplauks, pripildysiu šį Namą šlovės“ (AGĖJO 2:7).

 1. Kodėl nelaimės atveju pirmiausia rūpinamės artimais žmonėmis?

KOKIOS brangenybės yra tavo namuose? Gal prašmatnūs baldai, naujausias kompiuteris ar paskutinio modelio automobilis garaže? Jei ir turi visa tai, ar nemanai, jog didžiausia namų vertybė yra žmonės — tavo šeimyna? Įsivaizduok, pabundi vieną naktį nuo dūmų tvaiko. Namas dega ir nedelsdamas nė minutės turi gelbėtis! Apie ką pirmiausia pagalvoji? Apie savo baldus, kompiuterį, automobilį ar apie artimuosius? Be abejo, apie žmones, nes jie vertingesni už daiktus.

 2. Kokia yra Jehovos kūrinių įvairovė ir kas iš jų brangiausia Jėzui?

² Pamąstyk apie Jehovą Dievą ir jo Sūnų Jėzų Kristų. Jehova yra tas, kuris ‛sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra’ (Apaštalų darbai 4:24). Visa tai jis padarė per savo Sūnų, ‛patikėtinį’ (Patarlių 8:30, 31, Brb; Jono 1:3; Kolosiečiams 1:15-17). Jehova ir Jėzus, be abejo, brangina visus savo kūrinius. (Palygink Pradžios 1:31.) Tačiau kas — daiktai ar žmonės, — tavo nuomone, jiems svarbiausi? Jėzus personifikuotos išminties žodžiais sako „grožėjęsis žmonių vaikais“, arba ‛gėrėjęsis žmonija’ (Vl).

 3. Kokią pranašystę išsakė Jehova per Agėją?

³ Jehova tikrai didžiai brangina žmones. Pavyzdžiui, tai patvirtina pranašiški jo žodžiai, pasakyti 520 m. p. m. e. per pranašą Agėją. Jehova paskelbė: „Visas tautas taip sudrebinsiu, kad visų tautų lobiai čia suplauks, pripildysiu šį Namą šlovės. ... Šių naujų Namų šlovė bus didesnė negu senoji“ (Agėjo 2:7, 9).

4, 5. a) Kodėl nelogiška manyti, jog „lobiai“ yra materialinės vertybės? b) Kaip apibūdintumei, kas yra „lobiai“, ir kodėl?

⁴ Kokie „lobiai“ turėjo pripildyti Jehovos namus, kad jie būtų nepaprastai šlovingi? Prašmatnūs baldai ir puošni apdaila? Auksas, sidabras ir brangakmeniai? Anaiptol. Juk senoji, prieš keletą šimtmečių inauguruota šventykla buvo milijardų dolerių vertės!a Jehova tikrai nesitikėjo, jog palyginti nedaugelio iš tremties sugrįžusių žydų atstatyta šventykla išore pranoks Saliamono statinio didybę!

⁵ Tad kas turėjo būti „lobiai“, pripildysiantys Jehovos namus? Be abejo, žmonės. Juk Jehovos širdį džiugina ne sidabras ar auksas, o jam iš meilės tarnaujantys žmonės (Patarlių 27:11; 1 Korintiečiams 10:26). Taip, Jehova brangina visus deramai jį garbinančius vyrus, moteris bei vaikus (Jono 4:23, 24). Tai ir yra „lobiai“, nepalyginamai vertingesni Jehovai negu visos Saliamono šventyklos grožybės.

 6. Kokiam tikslui buvo skirta senovinė Dievo šventykla?

⁶ Nepaisant nepaliaujamo priešiškumo, šventykla buvo užbaigta 515 m. p. m. e. Iki pat Jėzaus aukos meto Jeruzalės šventykla buvo tyro garbinimo centras daugeliui „lobių“ — žydų ir pagonių prozelitų. Tačiau šventykla vaizdavo kai ką daug didingesnio.

Išsipildymas pirmajame amžiuje

 7. a) Ką vaizdavo senovinė Dievo šventykla Jeruzalėje? b) Papasakok, ką darydavo vyriausiasis kunigas Permaldavimo dieną.

⁷ Jeruzalės šventykla buvo didingesnio garbinimo provaizdis. Ji simbolizavo dvasinę Dievo šventyklą, kurią Jehova įkūrė 29 m. e. m., paskirdamas Jėzų Vyriausiuoju kunigu (Žydams 5:4-10; 9:11, 12). Palyginkime Izraelio vyriausiojo kunigo pareigas su Jėzaus tarnyste. Per kasmetinę Permaldavimo dieną vyriausiasis kunigas šventyklos kieme ant altoriaus aukodavo jautį kaip permaldavimą už kunigų nuodėmes. Vėliau jis įnešdavo jaučio kraujo į šventyklą — įeidavo pro duris, skiriančias kiemą nuo šventosios, ir pro uždangą tarp šventosios ir Švenčiausiosios. Joje vyriausiasis kunigas pašlakstydavo krauju priešais sandoros skrynią. Paskui tokia pat tvarka jis aukodavo ožį už 12 nekunigiškų Izraelio giminių (Kunigų 16:5-15). Kaip šios apeigos vaizdavo aukojimą Dievo dvasinėje šventykloje?

 8. a) Kokia prasme Jėzus buvo paaukotas nuo 29 m. e. m.? b) Koks ypatingas ryšys siejo Jėzų su Jehova jo žemiškosios tarnybos metu?

⁸ Jėzus buvo paaukotas ant Dievo valios altoriaus 29 m. e. m., kai pasikrikštijo ir Dievas patepė jį savo šventąja dvasia (Luko 3:21, 22). Nuo tada išties prasidėjo Jėzaus pasiaukojamas gyvenimas, trukęs trejus su puse metų (Žydams 10:5-10). Visą tą laikotarpį Jėzus turėjo per dvasią užmegztus santykius su Dievu. Ypatingo Jėzaus ryšio su savo dangiškuoju Tėvu kiti žmonės negalėjo iki galo suvokti tarsi prieš jų akis būtų uždanga, slėpusi šventąją nuo padangtės kieme esančių žmonių žvilgsnių (Išėjimo 40:28).

 9. Kodėl žmogus Jėzus negalėjo įžengti į dangų, tačiau kaip ši kliūtis buvo įveikta?

⁹ Būdamas dvasia pateptas Dievo Sūnus, žmogus Jėzus vis dėlto negalėjo gauti dangiškojo gyvenimo. Kodėl? Todėl, kad kūnas ir kraujas nepaveldi dangiškosios Dievo Karalystės (1 Korintiečiams 15:44, 50). Jėzaus kūnas buvo kliūtis, kurią deramai simbolizavo uždanga, skyrusi šventąją nuo Švenčiausiosios senovinėje Dievo šventykloje (Žydams 10:20). Tačiau praėjus trims dienoms po mirties Jėzus buvo Dievo prikeltas dvasia (1 Petro 3:18). Tuomet jis galėjo įžengti į Dievo dvasinės šventyklos Švenčiausiąją — į dangų. Būtent taip ir įvyko. Paulius rašo: „Mat Kristus įžengė ne į rankų darbo šventyklą [tikriausiai kalbama apie Švenčiausiąją] — tikrosios atvaizdą, bet į patį dangų, kad nuo dabar mus užtartų, stovėdamas prieš Dievo veidą“ (Žydams 9:24).

10. Ką Jėzus padarė sugrįžęs į dangų?

¹⁰ Danguje Jėzus savo aukos ‛krauju pašlakstė’ — pateikė išperkamąją savo gyvybės vertę Jehovai. Jis padarė ir kai ką daugiau. Prieš pat mirtį Jėzus savo sekėjams pažadėjo: „Einu jums vietos paruošti. Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir Aš“ (Jono 14:2, 3, Brb). Todėl įėjęs į Švenčiausiąją — dangų, Jėzus atvėrė kelią ir kitiems savo sekėjams (Žydams 6:19, 20). Tie žmonės, kurių skaičius 144000, tarnaus kunigais padėjėjais Dievo dvasinėje šventykloje (Apreiškimas 7:4; 14:1; 20:6). Kaip Izraelio vyriausiasis kunigas pirmiausia įnešdavo jaučio kraujo į Švenčiausiąją už kunigų nuodėmes, taip Jėzaus pralieto kraujo vertė pirmiausia skirta už tuos 144000 kunigų padėjėjų.b

Šiuolaikiniai „lobiai“

11. Už ką Izraelio vyriausiasis kunigas aukodavo ožį ir ką tai vaizdavo?

¹¹ Pagrindinis pateptųjų surinkimas, matyt, buvo baigtas iki 1935 metų.c Tačiau Jehova nenustojo didinęs savo namų šlovės. Jie dar turėjo prisipildyti „lobių“. Nepamiršk, jog vyriausiasis Izraelio kunigas aukodavo du gyvulius: jautį už kunigų nuodėmes ir ožį už nekunigiškas gimines. Kadangi kunigai vaizdavo pateptuosius, būsiančius su Jėzumi dangiškojoje Karalystėje, ką vaizdavo nekunigiškos giminės? Atsakymas slypi Jono 10:16 užrašytuose Jėzaus žodžiuose: „Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.“ Todėl per Jėzaus pralietą kraują yra palaimintos dvi žmonių grupės: viena — tie krikščionys, kurie puoselėja viltį valdyti su Jėzumi danguje, antra — tie, kurie tikisi amžinojo gyvenimo žemės rojuje. Matyt, antroji grupė ir yra Agėjo pranašystėje paminėti „lobiai“ (Michėjo 4:1, 2; 1 Jono 2:1, 2).

12. Kaip nūdien daug „lobių“ plaukia į Dievo namus?

¹² Tie „lobiai“ vis dar plaukia į Jehovos namus. Neseniai apribojimai mūsų veiklai buvo panaikinti Rytų Europoje, kai kuriose Afrikos šalyse bei kitur ir geroji naujiena apie Dievo įkurtą Karalystę sėkmingai sklinda ten, kur anksčiau nebuvo skelbiama. Suplaukę į Dievo šventyklą lobiai, paklusdami Jėzaus įsakymui, irgi ruošia naujus mokinius (Mato 28:19, 20). Jie sutinka daug jaunų ir pagyvenusių žmonių, galinčių tapti „lobiais“ ir šlovinti Jehovos namus. Štai tik keletas tokių pavyzdžių.

13. Kaip mažametė bolivietė uoliai stengiasi skelbti Karalystės žinią?

¹³ Bolivijoje penkiametė Liudytojų dukra paprašė mokytojos išleisti ją iš pamokų per rajono prižiūrėtojo aplankymą. Kodėl? Visą tą ypatingą savaitę ji norėjo dalyvauti skelbime. Tėvus tai nustebino, bet kartu ir nudžiugino. Dabar mažoji skelbėja veda penkias Biblijos studijas ir kai kurie jos studijuotojai lanko krikščionių sueigas. Ji net buvo atsivedusi savo mokytoją į Karalystės salę. Ilgainiui galbūt jos Biblijos studijuotojai virs „lobiais“, šlovinančiais Jehovos namus.

14. Ką savo atkaklumu laimėjo sesė korėjietė mėgindama skelbti iš pažiūros abejingam žmogui?

¹⁴ Korėjoje viena krikščionė laukdama geležinkelio stotyje pakalbino studentą, kuris klausėsi muzikos per ausines. „Ar tu priklausai kokiai nors religijai?“ — ji paklausė. „Manęs nedomina jokia religija“, — atsakė studentas. Sesuo nesutriko. „Laikui bėgant, — tęsė ji, — žmogus galbūt panorės pasirinkti religiją. Tačiau nieko nežinodamas apie ją, gali išsirinkti klaidingą.“ Studento išraiška pasikeitė ir jis ėmė klausytis su įdomumu. Sesuo pasiūlė jam knygą Ar yra Kūrėjas? Ar jis rūpinasi tavimi? ir pasakė, jog šis leidinys labai praverstų jam atėjus metui rinktis religiją. Jaunuolis mielai paėmė knygą. Kitą savaitę jis pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos Liudytojais ir dabar lankosi visose susirinkimo sueigose.

15. Kaip paauglė japonė padeda žmonėms pradėti studijuoti Bibliją ir kokie yra jos pastangų vaisiai?

¹⁵ Japonijoje 12-metei Megumi mokykla yra našus skelbimo bei mokymo laukas. Čia jai pavyko pradėti daug Biblijos studijų. Kaip Megumi tai daro? Kadangi per ilgąją pertrauką ji skaito Bibliją arba ruošiasi sueigoms, bendraklasiai dažnai teiraujasi, ką ji daranti. Vaikai kartais klausia, kodėl ji nedalyvauja kai kuriuose mokyklos renginiuose. Megumi atsako į jų klausimus ir priduria, jog Dievas turi vardą. Tai neretai sudomina bendraamžius. Tuomet ji pasiūlo Biblijos studijas. Dabar iš 20 Megumi studijų 18 yra su klasės draugais.

16. Kaip Kamerūne gyvenantis brolis pradėjo Biblijos studijas su keletu vyriškių iš pašaipūnų būrio?

¹⁶ Kamerūne brolį, siūlantį praeiviams biblinę literatūrą, pasišaukė aštuoni netoliese dirbę vyriškiai. Norėdami pasišaipyti, jie paklausė, kodėl jis netiki esant Trejybę, ugnies pragarą arba nemirtingą sielą. Brolis, pasitelkęs Raštą, atsakė į jų klausimus. Trys vyrai iškart panoro studijuoti Bibliją. Vienas iš jų, Danielius, pradėjo lankyti sueigas ir net sunaikino visus spiritizmui skirtus daiktus (Apreiškimas 21:8). Nepraėjus nė metams, jis pasikrikštijo.

17. Kaip išmoningai broliai Salvadore paskelbė vienam vyrui, kuris iš pradžių nenorėjo nė girdėti Karalystės žinios?

¹⁷ Salvadore vienas vyras, vos tik pamatęs Jehovos Liudytojus, pririšdavo piktą šunį prie durų, o kai jie nueidavo, įvesdavo jį atgal į namus. Broliai niekaip negalėjo pasikalbėti su tuo vyru. Sykį Liudytojai nutarė pakeisti savo taktiką: paskelbti šuniui žinodami, kad jo šeimininkas irgi girdės. Atėję prie namo, jie pasveikino šunį ir pasakė, jog džiaugiasi galį jam kai ką pasakyti. Skelbėjai papasakojo apie tą metą, kai žemėje bus rojus ir niekas, net joks gyvūnas, nebebus piktas. Paskui jie mandagiai atsisveikino ir pasuko tolyn. Didelei jų nuostabai, išėjo anas vyriškis ir atsiprašė, kad vengė kalbėtis su Liudytojais. Jis paėmė žurnalus ir sutiko pradėti studijuoti Bibliją. Dabar tas žmogus yra mūsų brolis — vienas iš „lobių“!

„Nebijokite“

18. Su kokiais sunkumais susiduria daugelis krikščionių, tačiau kaip Jehova žiūri į savo garbintojus?

¹⁸ Ar tu esi gyvybę gelbstinčios Karalystės žinios skelbėjas ir mokinių ruošėjas? Jei taip darai, išties esi privilegijuotas. Juk šio triūso vaisiai yra „lobiai“ — žmonės, kuriuos Jehova patraukia į savo namus (Jono 6:44). Be abejo, galbūt kai kada pailsti ir netenki entuziazmo. Kartais net ir ištikimi Jehovos tarnai grumiasi su nevisavertiškumo jausmu. Nenusimink! Jehovai kiekvienas jo garbintojas yra brangus ir jam labai rūpi mūsų išgelbėjimas (2 Petro 3:9).

19. Koks buvo Jehovos paskatinimas, perduotas per Agėją, ir kaip šie žodžiai gali sustiprinti mus?

¹⁹ Jei mus slegia priešiškumas ar kitos nemalonios aplinkybės, galime pasiguosti Jehovos žodžiais, skirtais pargrįžusiems iš tremties žydams. Jie parašyti Agėjo 2:4-6 (Brb): „‛Bet būk drąsus, Zorobabeli, — sako Viešpats. — Būk drąsus, Jozue, Jozadako sūnau, vyriausiasis kunige! Būkite drąsūs, visi krašto žmonės! Dirbkite! Aš esu su jumis, — sako kareivijų Viešpats. — Kaip jums pažadėjau išeinant iš Egipto, taip ir dabar mano dvasia yra tarp jūsų. Nebijokite!’ Nes taip sako kareivijų Viešpats: ‛Netrukus Aš dar kartą sudrebinsiu dangus ir žemę, jūrą ir sausumą.’“ Įsidėmėk, kad Jehova ne tik ragina mus būti drąsius, bet ir rūpinasi, kad įgautume jėgų. Kaip? Įsiklausyk į žodžius: „Aš esu su jumis.“ Kaip stiprėjame tikėjimu žinodami, kad jokios mus užklupusios kliūtys nesutrukdo Jehovai būti su mumis! (Romiečiams 8:31)

20. Kaip dabar Jehovos namai pripildomi neregėtos šlovės?

²⁰ Jehova tikrai įrodė esąs su savo tauta. Įvyko tai, ką jis buvo pažadėjęs per pranašą Agėją: „Šių paskutinių namų šlovė bus didesnė už pirmųjų. Šioje vietoje Aš suteiksiu ramybę savo tautai“ (Agėjo 2:9, Brb). Iš tikrųjų nūdien Jehovos dvasinė šventykla spindi didžiausia šlove. Juk kasmet šimtai tūkstančių žmonių pasirenka teisingą garbinimą. Jie sočiai maitinami dvasiškai ir net šiais audringais laikais džiaugiasi tokia ramybe, kurią pranoks tik gyvenimas naujajame Dievo pasaulyje (Izaijo 9:6, 7; Luko 12:42).

21. Kam turime būti pasiryžę?

²¹ Armagedonas, per kurį Jehova sudrebins tautas, visai arti (Apreiškimas 16:14, 16). Todėl likusį laiką stenkimės padėti žmonėms, kad kuo daugiau jų išsigelbėtų. Būkime drąsūs ir visiškai pasikliaukime Jehova. Pasiryžkime toliau garbinti Dievą jo didžiojoje dvasinėje šventykloje ir pripildykime ją dar gausesnių „lobių“, kol Jehova pasakys, jog mūsų darbas baigtas.

[Išnašos]

Ar tu prisimeni?

• Ką Jehova vertina labiau nei materialius dalykus?

• Kokios dvi žmonių grupės yra palaimintos dėl Jėzaus pralieto kraujo?

• Kokie „lobiai“ turi pripildyti Jehovos namus šlovės?

• Kas įrodo, jog šiandien išsipildo Agėjo pranašystė?

[Schema 16 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Ar žinai, ką simbolizavo senovinė Jehovos šventykla?

Švenčiausioji

Uždanga

Šventoji

Prieangis

Altorius

Kiemas

[Iliustracija 17 puslapyje]

Vyriausiasis kunigas aukodavo jautį už kunigų nuodėmes ir ožį už Izraelio nekunigiškų giminių nusižengimus

[Iliustracija 18 puslapyje]

Kadangi visame pasaulyje skelbiama Karalystė, gausybė žmonių plaukia į Jehovos namus