Padėti žmonėms suartėti su Jehova

„Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (JONO 14:6).

 1. Kokį įsakymą prikeltas Jėzus davė savo mokiniams, ir kokie buvo Jehovos Liudytojų klusnumo vaisiai?

JĖZUS KRISTUS įsakė savo sekėjams: „Padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mato 28:19). Per paskutinį dešimtmetį gerokai daugiau nei trims milijonams žmonių Jehovos Liudytojai padėjo suartėti su Dievu ir krikštytis parodant savo pasiaukojimą vykdyti jo valią. Kaip džiugu padėti jiems artintis prie Dievo! (Jokūbo 4:8)

 2. Nors krikštijasi daug žmonių, tačiau ko pasitaiko?

² Vis dėlto kai kuriose šalyse Karalystės skelbėjų negausėja taip sparčiai kaip pasikrikštijusių mokinių. Žinoma, dera atsižvelgti į tai, kad nemažai skelbėjų miršta — kasmet maždaug 1 procentas. Tačiau per paskutinius keletą metų gan daug mokinių dėl vienos ar kitos priežasties atsitraukė. Kodėl? Šiame ir kitame straipsnyje nagrinėsime, kas patraukia žmones prie Jehovos ir galimas priežastis, dėl kurių kai kurie atkrinta.

Mūsų skelbimo tikslas

 3. a) Kuo misija, kurią Jėzus patikėjo savo mokiniams, panaši į angelo, minimo Apreiškimo 14:6? b) Koks yra veiksmingas būdas sudominti žmones Karalystės žinia, tačiau kokio esama pavojaus?

³ Šiuo „pabaigos metu“ Jėzaus mokiniams pavesta skleisti „tikrąjį pažinimą“ apie „karalystės Evangeliją“ (Danieliaus 12:4a; 12:4b, NW; Mato 24:14). Jų misija — kaip ir angelo, ‛turinčio paskelbti žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms amžinąją Evangeliją’ (Apreiškimas 14:6). Šiame pasaulyje, pasinėrusiame į žemiškus reikalus, paprastai veiksmingiausias būdas sudominti žmones Dievo Karalyste ir padėti jiems artintis prie Jehovos — tai pasakoti apie amžinojo gyvenimo žemės Rojuje viltį. Troškimas patekti į Rojų suprantamas, tačiau jeigu žmonės bendrauja su Dievo tauta vien dėl to, jie netvirtai žengia siauru keliu į amžinąjį gyvenimą (Mato 7:13, 14).

 4. Kokia, pasak Jėzaus ir angelo, lekiančio dangaus viduriu, yra skelbimo darbo paskirtis?

⁴ Jėzus pasakė: „Amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3). Angelas, lekiantis dangaus viduriu, skelbia „amžinąją Evangeliją“ ir ragina žemės gyventojus: „Bijokite Dievo ir atiduokite jam pagarbą, nes atėjo jo teismo valanda; nuolankiai pašlovinkite dangaus ir žemės, jūros ir vandens šaltinių Sukūrėją!“ (Apreiškimas 14:7) Tad svarbiausias gerosios naujienos skelbimo tikslas — padėti žmonėms suartėti su Jehova per Jėzų Kristų.

Mūsų vaidmuo Jehovos darbe

 5. Kokie Pauliaus bei Jėzaus žodžiai rodo, kad dirbame ne savo, o Jehovos darbą?

⁵ Apaštalas Paulius pateptiesiems krikščionims rašė apie „sutaikinimo tarnystę“ ir sakė, jog Dievas sutaiko žmones su savimi per Jėzaus Kristaus išperkamąją auką. Anot Pauliaus, „tarsi pats Dievas ragintų per mus“ ir „Kristaus vardu maldaujame: ‛Susitaikinkite su Dievu!’“ Kokia miela širdžiai mintis! Ar būtume pateptieji „Kristaus atstovai“ (NW), ar pasiuntiniai, puoselėjantys žemiškąją viltį, niekuomet nepamirškime, jog tai — ne mūsų, o Jehovos darbas (2 Korintiečiams 5:18-20). Būtent Dievas patraukia žmones ir moko tuos, kurie eina prie Kristaus. Jėzus pareiškė: „Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną. Pranašų parašyta: ‛Ir bus visi mokomi Dievo’. Kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane“ (Jono 6:44, 45).

 6. Kaip iš pradžių Jehova sudrebina tautas ir savo namus ‛pripildo šlovės’?

⁶ Kaip šiomis paskutinėmis dienomis Jehova patraukia žmones ir atveria jiems „tikėjimo vartus“? (Apaštalų darbai 14:27; 2 Timotiejui 3:1) Daugiausia per savo Liudytojus, skelbiančius jo žinią apie išgelbėjimą bei šios nedoros sistemos teismą (Izaijo 43:12; 61:1, 2). Šis pasaulinis skelbimas drebina tautas, o tai ženklina netrukus prasidėsiantį baudžiamąjį triuškinimą. O „brangūs“ Dievui žmonės patraukiami iš šios sistemos ir randa apsaugą jo teisingo garbinimo „namuose“. Tad Jehova įgyvendina pranašiškus žodžius, kuriuos užrašė Agėjas: „Sudrebinsiu visas tautas, ir pageidaujamieji iš visų tautų turės įeiti; aš pripildysiu šiuos namus šlovės“ (Agėjo 2:6, 7, NW išnaša; Apreiškimas 7:9, 15).

 7. Kaip Jehova atveria žmonėms širdis ir patraukia juos prie savęs bei savo Sūnaus?

⁷ Jehova atveria širdis tiems dievobaimingiems žmonėms — „išrinktiesiems iš visų tautų“, kad ‛kreiptų dėmesį į tai, ką kalba’ jo Liudytojai (Agėjo 2:7, Jewish Publication Society; Apaštalų darbai 16:14, NTJ). Kaip ir pirmajame amžiuje, Jehovos angelai kartais nukreipia Liudytojus pas nuoširdžius žmones, besišaukiančius jo pagalbos (Apaštalų darbai 8:26-31). Kai kuriuos, sužinojusius apie nuostabias Dievo dovanas per jo Sūnų Jėzų Kristų, patraukia Jehovos meilė (1 Jono 4:9, 10). Taip, „ištikima meile“ Dievas patraukia žmones prie savęs bei savo Sūnaus (Jeremijo 31:3).

Ką Jehova patraukia?

 8. Kokius žmones Jehova patraukia?

⁸ Jehova patraukia prie savęs bei Sūnaus tuos, kurie Jo ieško (Apaštalų darbai 17:27, Šventasis Raštas, vertė A. Vėlius). Tai žmonės, kurie „dūsauja ir dejuoja dėl visų bjauriųjų nusikaltimų, ... daromų“ krikščionijoje bei visame pasaulyje (Ezechielio 9:4). Jie „pripažįsta savo dvasios neturtą“ (Mato 5:3, NTJ). Iš tiesų tai „visi krašto nuolankieji“, amžiais gyvensiantys žemės Rojuje (Sofonijo 2:3).

 9. Kaip Jehova gali suprasti, ar žmonės yra „tinkamai nusiteikę amžinajam gyvenimui“ ir kaip jis juos patraukia?

⁹ Jehova gali skaityti žmogaus širdį. Karalius Dovydas savo sūnui Saliamonui pasakė: „Viešpats tiria kiekvieną širdį ir supranta kiekvieną norą bei mintį. Jeigu ieškosi jo, jis leis tau save surasti“ (1 Kronikų 28:9). Iš asmens širdies būklės bei dvasios, arba nusistatymo, Jehova gali suprasti, ar asmuo gali priimti jo dovaną — nuodėmių atleidimą bei amžinojo gyvenimo Dievo teisingoje naujojoje sistemoje viltį (2 Petro 3:13). Savo Žodžiu, kurį skelbia bei moko jo Liudytojai, Jehova patraukia prie savęs bei Sūnaus ‛visus tuos, kurie tinkamai nusiteikę amžinajam gyvenimui’, ir jie ‛tampa tikinčiaisiais’ (Apaštalų darbai 13:48, NW).

10. Kas rodo, jog Jehova iš anksto nenulemia, kuriuos žmones patrauks prie savęs, o kurių — ne?

¹⁰ Ar Jehova kaip nors iš anksto nulemia, kuriuos patrauks prie savęs, o kurių — ne? Tikrai ne! Dievas patraukia žmones, jeigu jie patys to trokšta. Jis gerbia jų laisvą valią. Šiandien žemės gyventojams Jehova duoda tą pačią pasirinkimo galimybę, kurią davė izraelitams daugiau kaip prieš 3000 metų, kai Mozė pasakė: „Šiandien padėjau prieš tave gyvenimą ir gerovę, mirtį ir pražūtį... Šiandien šaukiu dangų ir žemę liudyti prieš tave: padėjau prieš tave gyvenimą ir mirtį, palaiminimus ir prakeikimus. Rinkis gyvenimą, kad tu ir tavo palikuonys būtumėte gyvi, mylėdami Viešpatį, savo Dievą, jo balso klausydami ir jam atsiduodami. Nes tai reiškia tau gyvenimą — ilgą gyvenimą“ (Pakartoto Įstatymo 30:15-20).

11. Kaip izraelitai galėjo rinktis gyvenimą?

¹¹ Atkreipk dėmesį, jog izraelitams rinktis gyvenimą reiškė ‛mylėti Viešpatį, jo balso klausyti ir jam atsiduoti’. Šie žodžiai buvo ištarti tuomet, kai Izraelio tauta dar nebuvo užėmusi Pažadėtosios žemės. Jie buvo apsistoję Moabo lygumoje ir ruošėsi pereiti Jordano upę bei įeiti į Kanaaną. Suprantama, jie svajojo apie „gerą ir erdvų kraštą“, apie „kraštą, tekantį pienu ir medumi“, kurį netrukus turėjo gauti, tačiau tų svajonių išsipildymas priklausė nuo jų meilės Jehovai, klusnumo jo balsui ir atsidavimo jam (Išėjimo 3:8). Mozė paaiškino tai: „Jei laikysies Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, kuriuos šiandien duodu tau, mylėsi Viešpatį, savo Dievą, eisi jo keliais, laikysies jo įsakymų, įstatų ir įsakų, tada klestėsi ir tapsi gausus, o Viešpats, tavo Dievas, tave laimins krašte, kurio eini paveldėti“ (Pakartoto Įstatymo 30:16).

12. Ko izraelitų pavyzdys turi mus pamokyti apie skelbimo bei mokymo darbą?

¹² Argi tai mums ne pamoka apie skelbimo bei mokymo darbą šiuo pabaigos metu? Mes mąstome apie būsimąjį žemės Rojų, kalbame apie jį tarnyboje. Tačiau nei mes, nei mūsų mokiniai neišvysime pažadėtų dalykų, jeigu tarnausime Dievui iš savanaudiškų paskatų. Kaip izraelitai, taip ir mes bei mūsų mokiniai turime išmokti ‛mylėti Viešpatį, jo balso klausyti ir jam atsiduoti’. Jeigu tarnaujame su šia mintimi, iš tiesų bendradarbiaujame su Dievu, traukiančiu žmones prie savęs.

Dievo bendradarbiai

13, 14. a) Kaip, pagal 1 Korintiečiams 3:5-9, tampama Dievo bendradarbiu? b) Kas turi būti šlovinamas už augimą ir kodėl?

¹³ Bendradarbiavimą su Dievu Paulius palygino su augalų auginimu. Jis rašė: „Kas gi yra Apolas? Kas gi yra Paulius? Tarnai, kurių dėka jūs įtikėjote ir kurie tarnavo, kiek Viešpaties kiekvienam buvo skirta. Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino. Nieko nereiškia sodintojas nei laistytojas, bet tik augintojas — Dievas. Kas sodina ir kas laisto, sudaro viena, tačiau kiekvienas gaus savąjį užmokestį pagal savo triūsą. Mes juk esame Dievo bendradarbiai, o jūs — Dievo dirva“ (1 Korintiečiams 3:5-9).

¹⁴ Būdami Dievo bendradarbiai, turime ištikimai sėti „žodį apie karalystę“ žmonių širdyse, „laistyti“ menkiausią susidomėjimą gerai paruoštais pakartotiniais aplankymais ir Biblijos studijomis. Jeigu dirvožemis, tai yra širdis, geras, Jehova padarys, kad Biblijos tiesos sėkla dygtų, ir išaugins vaisingą augalą (Mato 13:19, 23). Jis patrauks tą asmenį prie savęs ir savo Sūnaus. Galiausiai galime sakyti, jog Karalystės skelbėjų skaičius auga todėl, kad Jehova paveikia žmonių širdis, augina tiesos sėklą ir patraukia tokius žmones prie savęs bei savo Sūnaus.

Koks statinys išliks

15. Kokiu palyginimu Paulius parodė, kaip galime padėti kitiems ugdytis tikėjimą?

¹⁵ Augimas džiugina, tačiau mes nuoširdžiai trokštame, kad žmonės ir toliau mylėtų Jehovą, klausytų jo balso ir būtų jam atsidavę. Liūdna, kad kai kurie atšąla ir atkrinta. Ar galime kaip nors užkirsti tam kelią? Kitu palyginimu Paulius parodė, kaip įmanoma padėti žmonėms išsiugdyti tikėjimą. Jis rašo: „Niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus. Ar kas ant šio pamato stato iš aukso, sidabro, brangiųjų akmenų, medžio, šieno, šiaudų, — tai kiekvieno darbas išaiškės. Teismo diena jį iškels aikštėn, nes ji pasirodys ugnimi ir ugnis ištirs, koks kieno darbas“ (1 Korintiečiams 3:11-13).

16. a) Kaip skiriasi šių dviejų Pauliaus palyginimų paskirtis? b) Kokiu atveju mūsų statinys gali būti netvirtas ir neatlaikyti ugnies?

¹⁶ Iš Pauliaus palyginimo apie lauką aišku, jog augimo veiksniai yra uolus sodinimas, reguliarus laistymas bei Dievo palaima. Kitame apaštalo palyginime pabrėžiama krikščionies tarno atsakomybė už tai, koks bus jo statinys. Ar jis statė ant tvirto pamato, iš kokybiškų medžiagų? Paulius įspėja: „Tegul kiekvienas žiūrisi, kaip statąs“ (1 Korintiečiams 3:10). Gal sužadinę asmens susidomėjimą žinia apie amžinojo gyvenimo Rojuje viltį mes sutelkiame dėmesį į pagrindinių Rašto žinių mokymą, o paskui akcentuojame, ką asmuo turi daryti, kad gautų amžinąjį gyvenimą? Gal visą mūsų mokymą galima apibendrinti šitaip: ‛Jeigu jūs norite amžinai gyventi Rojuje, turite studijuoti, lankyti sueigas ir dalyvauti skelbimo darbe’? Jeigu taip, mes nestatome asmens tikėjimo ant tvirto pamato, ir statinys gali neišlaikyti išbandymų ugnies ar laiko išmėginimo. Bandyti traukti žmones prie Jehovos vien viltimi gauti gyvenimo Rojuje dovaną už keletą tarnybos metų — tai lyg statyti iš „medžio, šieno [ir] šiaudų“.

Skiepyti meilę Dievui ir Kristui

17, 18. a) Kas būtina, kad tikėjimas išliktų? b) Kaip galime padėti žmogui, kad Kristus gyventų jo širdyje?

¹⁷ Kad tikėjimas išliktų, jo pamatas turi būti asmeniški santykiai su Jehova Dievu per Jėzų Kristų. Būdami netobuli, galime įgyti tokius taikius santykius su Dievu vien per jo Sūnų (Romiečiams 5:10). Atmink, jog Jėzus pasakė: „Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ Norėdamas padėti kitiems u gdytis tikėjimą, „[joks žmogus] negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus“. Ką tai reiškia? (Jono 14:6; 1 Korintiečiams 3:11)

¹⁸ Statyti ant pamato, tai yra Kristaus, reiškia mokyti taip, kad Biblijos studijuotojas ugdytųsi stiprią meilę Jėzui tiksliai Jį pažindamas, — kaip Atpirkėją, susirinkimo Galvą, meilingą Vyriausiąjį kunigą ir valdantį Karalių (Danieliaus 7:13, 14; Mato 20:28; Kolosiečiams 1:18-20; Žydams 4:14-16). Tai reiškia, kad Jėzus jiems turi tapti toks realus, jog gyventų jų širdyse. Turime melsti už juos kaip Paulius maldavo už Efezo krikščionis. Jis rašė: „Aš klaupiuosi prieš Tėvą, ... kad... Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse ir [jūs būtumėte] įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje“ (Efeziečiams 3:14-17).

19. Koks bus rezultatas, jeigu Biblijos studijuotojų širdyse skiepijame meilę Kristui, ir ko turime juos mokyti?

¹⁹ Jeigu statome taip, kad mūsų studijuotojų širdyse stiprėja meilė Kristui, tuomet, suprantama, jie išsiugdys meilę ir Jehovai Dievui. Jėzaus meilė, atjauta bei gailestingumas yra tikslus Jehovos savybių atspindys (Mato 11:28-30; Morkaus 6:30-34; Jono 15:13, 14; Kolosiečiams 1:15; Žydams 1:3). Tad pažinę ir pamilę Jėzų, žmonės pažins bei pamils Jehovąa (1 Jono 4:14, 16, 19). Turime aiškinti studijuotojams, jog Jehova organizavo visa, ką Kristus nuveikė dėl žmonijos, todėl yra vertas mūsų padėkos, šlovinimo ir garbinimo kaip „mūsų išgelbėjimo Dievas“ (Psalmių 68:19, 20, Brb red.; Izaijo 12:2-5; Jono 3:16; 5:19).

20. a) Kaip galime padėti žmonėms suartėti su Dievu bei jo Sūnumi? b) Kas bus svarstoma kitame straipsnyje?

²⁰ Būdami Dievo bendradarbiai, padėkime žmonėms suartėti su juo ir jo Sūnumi skiepydami jų širdyse meilę bei tikėjimą. Tada Jehova taps jiems realus (Jono 7:28). Jie galės per Kristų užmegzti glaudžius santykius su Dievu, mylės jį ir bus jam atsidavę. Tada jie tarnaus iš meilės, neturėdami omenyje jokios datos, ir tikės, jog nuostabūs Jehovos pažadai išsipildys jo nustatytu metu (Raudų 3:24-26; Žydams 11:6). Tačiau turime ne vien padėti kitiems ugdytis tikėjimą, viltį ir meilę, bet stiprinti ir savąjį tikėjimą, kad jis būtų tarsi tvirtas laivas, galintis atlaikyti priešiškumo bangas. Tai svarstysime tolesniame straipsnyje.

[Išnaša]

Pakartokime

◻ Kaip mes sudominame žmones Karalystės žinia, tačiau kokio esama pavojaus?

◻ Kokius žmones Jehova patraukia prie savęs bei savo Sūnaus?

◻ Nuo ko priklausė, ar Izraelis įeis į Pažadėtąją žemę, ir ko galime iš to pasimokyti?

◻ Kaip mes padedame žmonėms suartėti su Jehova bei jo Sūnumi?

[Iliustracija 10 puslapyje]

Nors pranešame žmonėms amžinojo gyvenimo Rojuje viltį, svarbiausia yra patraukti juos prie Jehovos

[Iliustracijos 13 puslapyje]

Pakartotiniai aplankymai gali būti labai našūs, jeigu gerai pasiruošiame