Artėja teisingo garbinimo pergalė

„Jehova turi tapti karaliumi visai žemei“ (ZACHARIJO 14:9, NW).

 1. Ką patyrė pateptieji krikščionys per Pirmąjį pasaulinį karą ir kaip tai buvo išpranašauta?

PER Pirmąjį pasaulinį karą pateptieji krikščionys kentėjo daug vargų ir įkalinimų nuo kariaujančių tautų rankos. Jų gyriaus aukos Jehovai buvo griežtai apribotos ir jie pateko į dvasinę nelaisvę. Visa tai buvo išpranašauta Zacharijo 14:2, kur aprašoma tarptautinė ataka prieš Jeruzalę. Šios pranašystės miestas yra „dangaus Jeruzalė“, Dievo dangiškoji Karalystė bei „Dievo ir Avinėlio sosto“ vieta (Žydams 12:22, 28; 13:14; Apreiškimas 22:3). Tam miestui atstovauja Dievo pateptieji žemėje. Asmenys, kurie buvo ištikimi, ištvėrė ataką; jie nesileido ištremiami „iš miesto“.a

2, 3. a) Kaip Jehovos garbinimas triumfuoja nuo 1919 metų? b) Koks procesas vyksta nuo 1935 metų?

² 1919 metais ištikimi pateptieji buvo išvaduoti iš nelaisvės ir jie iš karto pasinaudojo pokario taikos periodu. Jie, kaip dangiškosios Jeruzalės pasiuntiniai, pasinaudojo puikia proga skelbti gerąją Dievo Karalystės naujieną ir padėti surinkti likusiuosius iš 144000 (Mato 24:14; 2 Korintiečiams 5:20). 1931 metais jie priėmė tinkantį pagal Raštą Jehovos Liudytojų vardą (Izaijo 43:10, 12).

³ Nuo tada Dievo pateptieji Liudytojai nesustodami žengė į priekį. Net Hitleris su savo nacistine karo mašina negalėjo jų priversti tylėti. Nepaisant pasaulinio persekiojimo, jų darbas buvo vaisingas visoje žemėje. Prie jų prisidėjo, ypač nuo 1935 metų, tarptautinė „milžiniška minia“, apie kurią išpranašauta Apreiškimo knygoje. Tai irgi yra krikščionys, kurie pasiaukojo, pasikrikštijo bei „išplovė savo apsiaustus ir juos išbaltino Avinėlio [Jėzaus Kristaus] krauju“ (Apreiškimas 7:9, 14). Tačiau jie nėra pateptieji, turintys viltį gyventi danguje. Jų viltis yra paveldėti tai, ką prarado Adomas ir Ieva, būtent tobulą žmogiškąjį gyvenimą žemės rojuje (Psalmių 36:29; Mato 25:34). Šiandien milžinišką minią sudaro daugiau kaip penki milijonai sielų. Teisingas Jehovos garbinimas triumfuoja, tačiau galutinė jo pergalė dar priešakyje.

Svetimšaliai Dievo dvasinėje šventykloje

4, 5. a) Kur didžiosios minios nariai garbina Jehovą? b) Kokias jie turi privilegijas ir su kokios pranašystės išsipildymu tai susiję?

⁴ Kaip buvo išpranašauta, milžiniška minia „garbina [Dievą] dieną naktį jo šventykloje“ (Apreiškimas 7:15, NW, išnaša). Kadangi jie nėra dvasiniai kunigiškieji izraelitai, Jonas turbūt matė juos stovinčius šventyklos išoriniame nežydų kieme (1 Petro 2:5). Kokia šlovinga pasidarė Jehovos dvasinė šventykla, kai jos kiemus pripildė ši milžiniška minia tų, kurie kartu su dvasiniu Izraelio likučiu šlovina jį!

⁵ Milžiniškos minios padėtis tarnyboje Dievui nėra tokia, kokią vaizduoja vidinis kunigų kiemas. Jie nėra pripažinti teisiais, kad būtų Dievo įvaikinti dvasiniai sūnūs (Romiečiams 8:1, 15). Tačiau jų, rodančių tikėjimą Jėzaus pateikta išpirka, reputacija yra dora Jehovos požiūriu. Jie pripažįstami teisiais, kad būtų jo draugai. (Palygink Jokūbo 2:21, 23.) Jie taip pat turi privilegiją atnašauti tinkamas aukas ant Dievo dvasinio altoriaus. Todėl milžiniškai miniai didingai išsipildo Izaijo 56:6, 7 (ŠvR) pranašystė: „Svetimuosius, kurie laikosi Viešpaties, kad Jam tarnautų ir Jo vardą mylėtų, ... Aš atvesiu prie Savo šventojo kalno ir pradžiuginsiu juos Savo maldų namuose. Ir jų aukos su deginamomis aukomis bus Man mielos ant Mano altoriaus, nes Mano šventovė bus vadinama maldos namais visoms tautoms.“

 6. a) Kokias aukas atnašauja svetimšaliai? b) Ką jiems primena kunigų kieme buvęs rezervuaras su vandeniu?

⁶ Tarp tų svetimšalių atnašaujamų aukų yra „[Dievo] vardą garbinančių lūpų vaisiai [tarsi puikiai paruoštos grūdų atnašos]“ bei ‛geradarystė ir dalijimasis geru su kitais’ (Žydams 13:15, 16). Didelis rezervuaras vandens, kurį kunigai naudojo apsiprausti, taip pat yra svarbus priminimas tiems svetimšaliams. Jie irgi turi pasiduoti dvasiniam bei moraliniam valymui, kai palaipsniui jiems išaiškinamas Dievo Žodis.

Šventoji ir jos apstatymas

 7. a) Koks milžiniškos minios požiūris į šventą kunigiją? b) Kokias papildomas privilegijas gauna kai kurie svetimšaliai?

⁷ Ar šventoji ir jos apstatymas turi kokią nors reikšmę šiai milžiniškai svetimšalių miniai? Žinoma, jų padėtis niekada nebus tokia, kokią vaizdavo šventoji. Jie nėra atgimę dvasiniais Dievo sūnumis, turinčiais dangaus pilietybę. Ar dėl to jie jaučia pavydą? Ne. Greičiau jie džiaugiasi privilegija palaikyti 144000 likutį ir vertina Dievo tikslą įvaikinti tuos dvasinius sūnus, kurie su Kristumi pakels žmoniją į tobulumą. Milžiniška svetimšalių minia taip pat brangina neužtarnautą Dievo gerumą, parodytą suteikus jiems amžinojo gyvenimo Rojuje viltį. Kai kuriems iš tų svetimšalių kaip ir senovės natiniečiams, duodamos privilegijos imtis priežiūros, kad padėtų šventai kunigijaib (Izaijo 61:5). Iš jų Jėzus paskiria „kunigaikščius visoje žemėje“ (Psalmių 44:17).

8, 9. Kokią naudą milžiniškos minios nariai gauna apgalvodami šventosios apstatymą?

⁸ Nors milžiniškos svetimšalių minios nariai niekada neįeis į įvaizdinę šventąją, iš jos apstatymo jie sužino daug vertingo. Panašiai kaip žibintuvą nuolat reikėdavo papildyti aliejaus, taip svetimšaliams reikia šventosios dvasios, padedančios jiems suvokti ryškėjančias Dievo Žodžio tiesas, perduodamas per „ištikimą bei protingą vergą“ (Mato 24:45-47, NW). Be to, Dievo dvasia padeda jiems atsiliepti į šį kvietimą: „Ir Dvasia, ir sužadėtinė [pateptasis likutis] kviečia: ‛Ateik!’ Ir kas girdi, teatsiliepia: ‛Ateik!’ Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvybės vandens“ (Apreiškimas 22:17). Tad žibintuvas milžiniškai miniai yra priminimas jų pareigos šviesti kaip krikščionims ir vengti bet kokio požiūrio, minties, žodžio ar veiksmo, kuris nuliūdintų Dievo šventąją dvasią (Efeziečiams 4:30).

⁹ Padėtinės duonos stalas primena milžiniškos minios nariams, kad norėdami išlikti dvasiškai sveiki, jie turi reguliariai maitintis dvasiniu maistu iš Biblijos ir iš „ištikimo bei protingo vergo“ leidinių (Mato 4:4). Smilkalų altorius primena jiems, kaip svarbu karštai melsti Jehovą pagalbos, kad galėtų likti ištikimi (Luko 21:36). Savo maldomis jie turi išreikšti ir nuoširdų gyrių bei padėką (Psalmių 105:1). Smilkalų altorius taip pat primena jiems, jog reikia šlovinti Dievą kitokiais būdais, pavyzdžiui, nuoširdžiai giedant Karalystės giesmes krikščionių sueigose bei gerai pasiruošiant veiksmingai ‛viešai skelbti, kad išsigelbėtų’ (Romiečiams 10:10, NW).

Visiška teisingo garbinimo pergalė

10. a) Kokią puikią perspektyvą galime turėti? b) Koks įvykis turės būti pirmiausia?

¹⁰ Šiandien „daugelis žmonių“ iš visų tautų plaukia į Jehovos garbinimo namus (Izaijo 2:2, 3, ŠvR). Tai patvirtina Apreiškimo 15:4 žodžiai: „Kas gi nesibijotų, Viešpatie, ir negerbtų tavojo vardo?! Juk tu vienas šventas! Visos tautos ateis ir šlovindamos puls veidu prieš tave, nes paaiškėjo tavo teisūs sprendimai.“ Zacharijo 14-ame skyriuje aprašoma, kas bus toliau. Greitai žemėje daugumos žmonių priešiškumas pasieks kulminaciją, kai paskutinį kartą jie susirinks kariauti prieš Jeruzalę — dangiškosios Jeruzalės atstovus žemėje. Tuomet Jehova imsis veiksmų. Kaip Dievas Karys, jis „išeis ir kariaus prieš anas tautas“, kurios išdrįs mestis į šią ataką (Zacharijo 14:2, 3).

11, 12. a) Koks bus Jehovos atsakas į artėjančią globalinę ataką prieš garbintojus jo šventykloje? b) Kuo baigsis Dievo karas?

¹¹ „Sloga gi, kuria Viešpats ištiks visas tautas, kovojusias prieš Jerusalę, bus tokia: kiekvieno, dar tebestovinčio ant savo kojų, kūnas sutreš, jo akys sutreš jų duobėse ir jų liežuvis sutreš jų burnoje. Aną dieną bus juose didelis Viešpaties padarytas sumišimas; žmogus nutvers savo artimo ranką, ir jo ranka pakils prieš jo artimo ranką“ (Zacharijo 14:12, 13).

¹² Laikas parodys, ar tokia nelaimė juos ištiks tiesiogine ar perkeltine prasme. Tačiau viena yra aišku. Kai Dievo priešai pakils į globalinę ataką prieš Jehovos tarnus, jie bus sulaikyti stulbinančiai parodytos Dievo visagalybės. Jų burnos bus užčiauptos. Jų įžūlūs liežuviai bus lyg supuvę. Jų vieningas tikslas virs jiems miglotu regėjimu, tarsi jų akys būtų išpuvusios. Jie neteks savo fizinės galios, paskatinusios juos atakai. Sumišę jie pakils į dideles žudynes vieni prieš kitus. Taip bus pašalinti visi žemiškieji Dievo garbinimo priešai. Galiausiai visos tautos bus priverstos pripažinti visuotinį Jehovos suverenitetą. Išsipildys pranašystė: „Jehova turi tapti karaliumi visai žemei“ (Zacharijo 14:9, NW). Po to Šėtonas ir jo demonai bus surišti, prasidėjus Kristaus Tūkstantmẽčiam valdymui, kurio metu žmonijos laukia didelės palaimos (Apreiškimas 20:1, 2; 21:3, 4).

Žemiškasis prikėlimas

13. Kas yra tie, kurie „likę iš visų tautų“?

¹³ Zacharijo pranašystės 14-ame skyriuje, 16-oje eilutėje, tęsiama: „O visi, kurie bus likę iš visų tautų, atėjusių prieš Jerusalę, eis kas metai garbinti Karaliaus, kareivijų Viešpaties, ir švęsti Padangčių iškilmės.“ Pagal Bibliją, visi šiandienos žmonės, kurie gyvens iki šios piktos sistemos pabaigos ir bus nuteisti kaip teisingo garbinimo priešai, susilauks „bausmės — amžinos pragaišties“ (2 Tesalonikiečiams 1:7-9, NTP; žiūrėk taip pat Mato 25:31-33, 46). Jie nebus prikelti. Tad galimas dalykas, kad prie tų, kurie „bus likę“, priklauso tautų nariai, mirę iki Dievo galutinio karo ir turį Biblija pagrįstą prikėlimo viltį. „Ateis valanda, — pažadėjo Jėzus, — kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą. Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą“ (Jono 5:28, 29).

14. a) Ką turi daryti prikeltieji, kad gautų amžinąjį gyvenimą? b) Kas atsitiks kiekvienam asmeniui, atsisakiusiam pasiaukoti Jehovai ir laikytis teisingo garbinimo?

¹⁴ Visi tie prikeltieji privalo kažką daryti, kad įrodytų esą prikelti gyvenimui, o ne nepalankiam nuosprendžiui. Jie turi ateiti į žemiškuosius Jehovos šventyklos kiemus ir nusilenkti Dievui pasiaukodami jam per Jėzų Kristų. Tie iš prikeltųjų, kurie atsisakys tai padaryti, susilauks tos pačios bausmės kaip ir šiuolaikinės tautos (Zacharijo 14:18). Kas žino, kiek prikeltųjų mielai įsilies į milžinišką minią švęsti įvaizdinės Palapinių šventės? Be abejo, jų bus daugybė ir dėl to Jehovos didžioji dvasinė šventykla pasidarys dar šlovingesnė!

Įvaizdinė Palapinių šventė

15. a) Kokie buvo kai kurie svarbūs senovės Izraelio Palapinių šventės ypatumai? b) Kodėl per šventę aukodavo 70 jaučių?

¹⁵ Kasmet senovės Izraelio žmonės turėdavo švęsti Palapinių šventę. Ji vykdavo savaitę jiems pabaigus nuimti derlių. Tai buvo džiugus padėkos metas. Tą savaitę žmonės turėdavo gyventi laikinose palapinėse, apdengtose medžių lapais, ypač palmių šakomis. Ši šventė primindavo Izraelio žmonėms, kaip Dievas išgelbėjo jų protėvius iš Egipto ir kaip jais rūpinosi, kai jie gyveno palapinėse klajodami 40 metų po dykumą, kol pasiekė Pažadėtąją žemę (Kunigų 23:39-43). Per šventę ant šventyklos altoriaus aukodavo 70 jaučių. Akivaizdu, jog šis šventės ypatumas buvo tobulo ir visapusiško gyvybę gelbstinčio darbo, atlikto Jėzaus Kristaus, pranašiškas įvaizdis. Jo išperkamosios aukos palaimos galiausiai liesis nesuskaičiuojamiems iš Nojaus kilusių 70 žmonijos giminių palikuonims (Pradžios 10:1-29; Skaičių 29:12-34; Mato 20:28).

16, 17. a) Kada prasidėjo įvaizdinė Palapinių šventė ir kaip ji vyko? b) Kaip milžiniška minia dalyvauja šventėje?

¹⁶ Taigi senovės Palapinių šventė nurodė, kad bus džiugus išpirktųjų nusidėjėlių surinkimas į Jehovos didžiąją dvasinę šventyklą. Įvaizdinės Palapinių šventės pradžia buvo per Sekmines 33 m. e. m., kai prasidėjo džiaugsmingas dvasinių izraelitų subūrimas į krikščionių susirinkimą (Apaštalų darbai 2:41, 46, 47). Tie pateptieji suprato, kad buvo „laikini gyventojai“ Šėtono pasaulyje, nes iš tikrųjų jie — „dangaus valstybės piliečiai“ (1 Petro 2:11, NW; Filipiečiams 3:20, NTP). Džiugią šventę laikinai aptemdė atskalūnybė, iš kurios susiformavo krikščioniškasis pasaulis (2 Tesalonikiečiams 2:1-3). Tačiau šventę vėl imta švęsti 1919 metais prasidėjus džiugiam likusiųjų narių iš 144000 dvasinių izraelitų surinkimui, po kurio sekė tarptautinės milžiniškos minios, nurodytos Apreiškimo 7:9, subūrimas.

¹⁷ Milžiniška minia pavaizduota su palmių šakomis rankose; tai parodo, kad ir jie yra džiugūs įvaizdinės Palapinių šventės dalyviai. Jie, kaip pasiaukoję krikščionys, džiaugsmingai dalyvauja darbe rinkdami daugiau garbintojų į Jehovos šventyklą. Be to, būdami nusidėjėliai, jie supranta, kad neturi nuolatinės gyvenimo teisės žemėje. Jie kartu su būsimais prikeltaisiais turi ir toliau parodyti tikėjimą Kristaus išperkamąja auka, kol pasieks žmogiškąjį tobulumą Kristaus Tūkstantmẽčio valdymo pabaigoje (Apreiškimas 20:5).

18. a) Kas įvyks Tūkstantmẽčio Jėzaus Kristaus valdymo pabaigoje? b) Kaip galiausiai triumfuos teisingas Jehovos garbinimas?

¹⁸ Po to Dievo garbintojai žemėje stovės prieš jį turėdami žmogiškąjį tobulumą ir dangiškosios kunigijos nebereikės. Ateis metas, kai Jėzus Kristus „perduos karalystę Dievui Tėvui“ (1 Korintiečiams 15:24). Šėtonas bus atrištas „trumpam laikui“, kad tobula žmonija būtų išmėginta. Kiekvienas neištikimasis bus amžiams sunaikintas kartu su Šėtonu ir jo demonais. Tie, kurie pasiliks ištikimi, bus apdovanoti amžinuoju gyvenimu. Jie pasidarys nuolatiniais žemės Rojaus gyventojais. Taigi įvaizdinė Palapinių šventė turės šlovingą, sėkmingą pabaigą. Teisingas garbinimas triumfuos nesibaigiančiai Jehovos garbei ir amžinai žmonijos laimei (Apreiškimas 20:3, 7-10, 14, 15).

[Išnašos]

Klausimai apžvalgai

◻ Kaip buvo atakuojama „Jeruzalė“ per Pirmąjį pasaulinį karą? (Zacharijo 14:2).

◻ Kas vyksta su Dievo tauta nuo 1919 metų?

◻ Kas šiandien dalyvauja įvaizdinėje Palapinių šventėje?

◻ Koks bus visiškas teisingo garbinimo triumfas?

[Iliustracija 23 puslapyje]

Palapinių šventėje būdavo naudojamos palmių šakos