Kas pergyvens Jehovos dieną?

„Jau arti diena, liepsnojanti kaip krosnis.“ (MALACHIJO 3:19 [4:1, Brb])

 1. Kaip Malachijas aprašo šios sugedusios santvarkos pabaigą?

PRANAŠAS Malachijas buvo Jehovos įkvėptas aprašyti sukrečiančius netolimos ateities įvykius. Jie palies kiekvieną žmogų. Malachijo 3:19 (4:1, Brb) pranašaujama: „Žiūrėk! Jau arti diena, liepsnojanti kaip krosnis! Visi įžūlieji ir nedorėliai bus ražiena, kurią ateinanti diena taip sudegins, — sako Galybių Viešpats, — kad nepaliks jiems nei šaknies, nei šakos.“ Kas liks iš šios sugedusios santvarkos? Ji, tarsi su šaknimis išrautas medis, niekada nebeataugs.

 2. Kaip Raštuose apsakoma Jehovos diena?

² Galbūt kyla klausimas, kokią „dieną“ Malachijas pranašauja. Tą pačią, apie kurią pasakyta Izaijo 13:9: „Tikrai ateina Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena, pilna įniršio ir degančio pykčio; ji pavers kraštą tyrlaukiais, sunaikins jame nusidėjėlius!“ Ji taip pat aprašoma Sofonijo 1:15: „Tai bus pykčio diena, sielvarto ir skausmo diena, pražūties ir siaubo diena, tamsos ir sutemų diena, juodų debesų diena.“

„Didelis suspaudimas“

 3. Kas yra „Jehovos diena“?

³ Malachijo pranašaujama „Jehovos diena“ didžiausiu mastu išsipildys laikotarpiu, pavadintu „dideliu suspaudimu“. Jėzus išpranašavo: „Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus.“ (Mato 24:21) Pagalvok, kiek nelaimių pasaulis jau patyrė, ypač nuo 1914 metų. (Mato 24:7-12) Vien per Antrąjį pasaulinį karą žuvo daugiau nei 50 milijonų! Tačiau tokios negandos net nelygintinos su dideliu suspaudimu. Tas įvykis, tai yra Jehovos diena, baigsis Armagedonu, per kurį ateis galas visai šiai ydingai sistemai. (2 Timotiejui 3:1-5, 13; Apreiškimo 16:14, 16)

 4. Kuo užsibaigs Jehovos diena?

⁴ Jehovos dienos pabaigoje šėtoniškasis pasaulis su visais savo rėmėjais bus sunaikintas. Pirmiausia nebeliks klaidingų religijų. Paskui Jehova įvykdys nuosprendį Šėtono ekonominėms bei politinėms struktūroms. (Apreiškimo 17:12-14; 19:17, 18) Ezechielis pranašauja: „Savo sidabrą jie išmes į gatves, o jų auksas bus laikomas netyru daiktu. Viešpaties pykčio dieną jų auksas ir sidabras negalės jų išgelbėti.“ (Ezechielio 7:19) Apie tą dieną Sofonijo 1:14 kalbama: „Didžioji Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena jau arti, arti ir sparčiai artėja.“ Žinodami, ką Biblija sako apie Jehovos dieną, turime būti pasiryžę gyventi, kaip liepia teisingi Dievo reikalavimai.

 5. Kas laukia tų, kurie bijo Jehovos vardo?

⁵ Po pranašystės, skelbiančios, kas Jehovos dieną atsitiks Šėtono pasauliui, Malachijo 3:20 (Jr [4:2, Brb]) užrašyti tokie Jehovos žodžiai: „Jums, bijantiems mano vardo, užtekės teisumo saulė su sveikata savo sparnuose. Jūs išeisite ir šokinėsite kaip penimi veršiai.“ „Teisumo saulė“ yra Jėzus Kristus. Jis — dvasinė „pasaulio šviesa“. (Jono 8:12) Jėzaus šviesa gydo: pirmiausia mūsų dabartines dvasines negalias, o paskui, naujajame pasaulyje, ji pašalins visas kūno ligas. Jehovos žodžiais tariant, išgydytieji „šokinės kaip penimi veršiai“, kurie laigo ir džiaugiasi paleisti iš aptvaro.

 6. Kokią pergalę švęs Jehovos tarnai?

⁶ O kaip bus su tais žmonėmis, kurie Jehovos reikalavimų nepaiso? Malachijo 4:3 (Brb [3:21, BD]) skaitome: „Jūs [Dievo tarnai] mindžiosite nedorėlius, ir jie bus pelenai po jūsų kojomis tą dieną, kai Aš tai padarysiu, — sako kareivijų Viešpats.“ Žemėje gyvenantys Dievo garbintojai patys nenaikins Šėtono pasaulio. Jie ‘mindžios nedorėlius’ simboline prasme — švęsdami pergalę Jehovos dienai pasibaigus. Raudonojoje jūroje žuvus faraonui ir jo armijai, vyko didžiulė šventė. (Išėjimo 15:1-21) Po Šėtono bei jo pasaulio sunaikinimo irgi bus pergalės iškilmės. Jehovos dieną pergyvenę ištikimi jo garbintojai šauks: „Džiaukimės ir džiūgaukime dėl Jo išgelbėjimo!“ (Izaijo 25:9, Brb) Kokią laimę jie jaus matydami, kad Jehovos visavaldystė yra išteisinta, o žemė išvalyta taikiam gyvenimui!

Krikščionijos pasaulis eina senovės Izraelio pėdomis

7, 8. Apibūdink dvasinę Izraelio būklę Malachijo laikais?

⁷ Jehova palankus savo tarnams, o ne tiems, kurie jam netarnauja. Taip buvo ir tada, kai Malachijas rašė savo knygą. 537 m. p. m. e., po 70 metų Babilono nelaisvės, Izraelio likutis buvo sugrąžintas. Tačiau kitą šimtmetį atkurta tauta vėl pradėjo linkti į atskalūnybę ir blogį. Dauguma izraelitų nebegerbė Jehovos vardo, nesilaikė jo teisingų įstatymų, teršė jo šventyklą aukodami aklus, raišus, nesveikus gyvulius ir skirdavosi su jaunystės žmonomis.

⁸ Galop Jehova jiems pasakė: „Pasirodysiu pas jus teisti ir tuojau liudysiu prieš raganius, prieš svetimautojus, prieš melagingai prisiekiančius, prieš tuos, kurie apgauna samdinį dėl algos, skriaudžia našlę ir našlaitį, prieš tuos, kurie atstumia ateivį ir manęs nebijo, — sako Galybių Viešpats. Aš esu Viešpats, ir aš nesikeičiu.“ (Malachijo 3:5, 6) Vis dėlto Jehova ir toliau kvietė visus trauktis iš klystkelio: „Sugrįžkite pas mane, ir aš pas jus sugrįšiu.“ (Malachijo 3:7)

 9. Kaip Malachijo pranašystė išsipildė pirmą kartą?

⁹ Šie žodžiai iš pradžių išsipildė pirmajame m. e. amžiuje. Žydų likutis tarnavo Jehovai ir sudarė naują „tautą“ — dvasia pateptųjų krikščionių būrį, kurį ilgainiui papildė nežydai. Tačiau dauguma izraelitų Jėzų atmetė. Todėl Jėzus jiems pasakė: „Štai jūsų namai jums paliekami tušti.“ (Mato 23:38, Brb; 1 Korintiečiams 16:22) Paskui, 70 m. e. m., kaip buvo išpranašauta Malachijo 3:19 (4:1, Brb), Izraelį užklupo „diena, liepsnojanti kaip krosnis“. Jeruzalė ir jos šventykla buvo sugriautos. Tvirtinama, kad daugiau nei milijonas žmonių mirė badu, žuvo per įnirtingus susirėmimus bei romėnų kariuomenės antpuolius. O tie, kurie tarnavo Jehovai, tokio siaubo išvengė. (Morkaus 13:14-20)

10. Kokia prasme žmonės apskritai, o ypač dvasininkai, eina pirmojo amžiaus Izraelio pėdomis?

¹⁰ Žmonija, ypač krikščionijos pasaulis, eina pirmojo šimtmečio Izraelio pėdomis. Krikščionijos tautos ir jų vadovai laikosi savo religinių dogmų, o ne Dievo tiesos, kurios mokė Jėzus. Ypač kalti dvasininkai. Jie nemini Jehovos vardo, netgi pašalina jį iš įvairių Biblijos vertimų. Raštu nepagrįstais, Dievą įžeidžiančiais pagoniškais mokymais apie amžinas kančias liepsnojančiame pragare, Trejybę, sielos nemirtingumą bei evoliuciją dvasininkai užtraukia gėdą Jehovai. Jie, kaip ir Malachijo dienų kunigai, atima iš Jehovos pelnytą šlovę.

11. Iš ko matyti, kam tarnauja pasaulio religijos?

¹¹ 1914 metais prasidėjus paskutinėms dienoms tapo akivaizdu, kam tarnauja šio pasaulio religijos, ypač tos, kurios vadinasi krikščioniškomis. Per du pasaulinius karus jos ragino savo narius dalyvauti tautų konfliktuose ir žudyti net savo bendratikius. Dievo Žodis aiškiai skiria tuos, kurie klauso Jehovos, nuo jam nepaklūstančių: „Taip išaiškėja Dievo vaikai ir velnio vaikai; tas, kuris elgiasi neteisiai, nėra iš Dievo; taip pat tas, kuris savo brolio nemyli. Tokia yra žinia, kurią girdėjote nuo pradžios: mes turime mylėti vieni kitus. Ne kaip Kainas, kuris buvo iš piktojo ir nužudė savo brolį.“ (1 Jono 3:10-12)

Pranašystės išsipildymas

12, 13. Prie kokių pranašysčių išsipildymo prisideda Dievo tarnai šiais laikais?

¹² Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, 1918 metais, Jehovos tarnai suprato, jog krikščioniškąjį pasaulį drauge su visomis kitomis klaidingos religijos atšakomis Dievas pasmerkė pražūčiai. Nuo tada visi teisios širdies žmonės yra raginami: „Išeik iš Babelės, mano tauta, kad nedalyvautum jos nuodėmėse ir nepatirtum jos negandų! Mat jos nuodėmės pasiekė dangų, ir Dievas prisiminė jos piktenybes.“ (Apreiškimo 18:4, 5) Visi trokštantys tarnauti Jehovai pradėjo atsikratyti klaidingos religijos liekanų ir ėmė dirbti darbą, kuris turi būti užbaigtas iki šios sugedusios sistemos pabaigos, — skelbti visam pasauliui gerąją naujieną apie įkurtą Karalystę. (Mato 24:14)

¹³ Taip išsipildė Jehovos pranašystė iš Malachijo 4:5 (Brb [3:23, BD]): „Aš siųsiu jums pranašą Eliją, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties [„Jehovos“, NW] dienai.“ Pirmą kartą ši pranašystė išsipildė per Jono Krikštytojo veiklą, kurią vaizdavo Elijo tarnystė. Jonas darė panašų į Elijo darbą krikštydamas žydus, atgailaujančius dėl nusižengimų Įstatymo sandorai. Dar svarbiau — Jonas buvo Mesijo pirmtakas. Tačiau Jono veikla buvo tik pirmutinis Malachijo pranašystės išsipildymas. Kalbėdamas apie Joną kaip antrąjį Eliją, Jėzus minėjo, kad „Elijo“ darbas dar turės vykti ateityje. (Mato 17:11, 12)

14. Koks svarbus darbas turi būti daromas prieš šios sistemos pabaigą?

¹⁴ Iš Malachijo pranašystės aišku, kad šis svarbus Elijo darbas bus daromas prieš „didingą ir baisią Jehovos dieną“. Ji baigsis jau sparčiai artėjančia didžiosios Visagalio Dievo dienos kova — Armagedonu. Vadinasi, darbas, panašus į Elijo veiklą, turi būti daromas iki ateis šios nedoros santvarkos galas ir prasidės Dievo dangiškosios Karalystės, vadovaujamos Jėzaus Kristaus, tūkstantmetis viešpatavimas. Taip ir yra: prieš Jehovai sunaikinant ydingą sistemą, dabartinių laikų Elijo klasė, remiama milijonų žemiškąją viltį puoselėjančių bendratikių, entuziastingai darbuojasi — atkuria tyrą garbinimą, aukština Jehovos vardą ir moko romius it avys žmones.

Jehova laimina savo tarnus

15. Kaip Jehova prisimena savo tarnus?

¹⁵ Jehova laimina tuos, kurie jam tarnauja. Malachijo 3:16 sakoma: „Taip bijantieji Viešpaties kalbėjo vienas kitam. Viešpats atkreipė dėmesį ir išgirdo. Jo akivaizdoje užrašyti atminimo knygoje tie, kurie bijojo Viešpaties ir pasitikėjo jo vardu.“ Nuo pat Abelio laikų Dievas tarytum surašo į knygą žmones, kuriuos jis prisimins, kad apdovanotų amžinuoju gyvenimu. Jiems Jehova sako: „Atneškite visas dešimtines į sandėlius, kad būtų maisto mano namuose, ir tuo išmėginkite mane... Ar Aš neatversiu jums dangaus langų ir neišliesiu jums apsčiai palaiminimų?“ (Malachijo 3:10, Brb)

16, 17. Kaip Jehova laimina savo tarnus ir jų darbą?

¹⁶ Jehova išties laimina savo tarnus. Kaip? Viena, leidžia vis geriau suvokti jo tikslus. (Patarlių 4:18; Danieliaus 12:10) Antra, laimina puikiais skelbimo vaisiais. Trokšdami teisingai garbinti Dievą, prie jų prisidėjo daugybė tyraširdžių žmonių — „milžiniška minia... iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų... Jie šaukė skambiu balsu: ‘Išgelbėjimas — iš mūsų Dievo, sėdinčio soste, ir Avinėlio!’“ (Apreiškimo 7:9, 10) Buvo nuostabu, kai pasirodė ši milžiniška minia, dabar visoje žemėje išaugusi iki 6 milijonų su viršum Jehovos garbintojų, tarnaujančių daugiau kaip 93000 susirinkimų!

¹⁷ Jehovos palaiminimai matomi dar ir iš to, kad jo vardu besivadinantys liudytojai išplatina daugiausia Biblija pagrįstų leidinių. Dabar kas mėnesį išleidžiama maždaug 90 milijonų egzempliorių žurnalų Sargybos bokštas 144 kalbomis bei Atsibuskite! 87 kalbomis. Biblijos studijoms naudojamos 1968-aisiais išleistos knygos Tiesa, vedanti į amžiną gyvenimą išplatinta daugiau nei 107 milijonai egzempliorių 117 kalbų, 1982 metų knygos Tu gali gyventi amžinai žemės rojuje — per 81 milijoną egzempliorių 131 kalba, o 1995 metų knygos Pažinimas, vedantis į amžinąjį gyvenimą jau išspausdinta 85 su viršum milijonai egzempliorių 154 kalbomis. 1996-aisiais pasirodžiusios brošiūros Ko Dievas reikalauja iš mūsų? jau išplatinta apie 150 milijonų egzempliorių 244 kalbomis.

18. Kodėl mes dvasiškai klestime, nors esame spaudžiami priešininkų?

¹⁸ Tokiam mūsų dvasiniam klestėjimui nepakenkia net įnirtingas ilgalaikis Šėtono pasaulio priešiškumas. Tai rodo, kokia teisinga yra pranašystė, užrašyta Izaijo 54:17 (Brb): „‘Joks prieš tave nukaltas ginklas neturės galios. Kiekvienas liežuvis, kuris priešinsis tau teisme, bus pasmerktas. Tai yra Viešpaties tarnų paveldėjimas ir jų teisumas yra iš manęs’, — sako Viešpats.“ Kaip gera Jehovos tarnams žinoti, kad žodžiai iš Malachijo 3:17 jiems išsipildo didžiausiu mastu: „Jie bus mano, — sako Galybių Viešpats, — ypatingas mano paveldas tą dieną, kurią aš veiksiu.“

Džiugiai tarnaukime Jehovai

19. Kuo skiriasi Jehovos tarnai nuo jam netarnaujančiųjų?

¹⁹ Laikui bėgant vis aiškiau matyti, kuo skiriasi ištikimi Jehovos tarnai nuo Šėtono pasaulio. Malachijo 3:18 išpranašauta: „Tuomet vėl pamatysite skirtumą tarp teisiojo ir nedorėlio, tarp tarnaujančiojo Dievui ir jam netarnaujančiojo.“ Viena iš daugelio skirtybių ta, kad mes tarnaujame Jehovai su dideliu džiaugsmu. Vienas džiaugsmo šaltinis — mūsų nuostabi viltis. Visiškai pasitikime Jehovos pažadu: „Štai jau kuriu naują dangų ir naują žemę. O to, kas buvo, niekas neatmins, tai nė į galvą niekam nebeateis. Džiaukitės ir linksminkitės amžinai tuo, ką aš kuriu!“ (Izaijo 65:17, 18; Psalmyno 37:10, 11, 29; Apreiškimo 21:4, 5)

20. Kodėl mes esame džiugūs žmonės?

²⁰ Mes pasitikime Jehovos pažadu, kad savo didžiąją dieną ištikimus tarnus jis išsaugos ir įves į naująjį pasaulį. (Sofonijo 2:3; Apreiškimo 7:13, 14) Net jei iki to meto kai kurie iš mūsų dėl senatvės, ligos ar nelaimingo atsitikimo mirtų, Jehova yra pažadėjęs prikelti ir duoti galimybę gyventi amžinai. (Jono 5:28, 29; Titui 1:2) Tad nors mus dar vargina sunkumai bei išbandymai, Jehovos dienos galime laukti būdami patys džiugiausi žmonės žemėje.

Kaip atsakytum?

• Kas yra „Jehovos diena“?

• Kaip pasaulio religijos eina senovės Izraelio pėdomis?

• Kokios pranašystės išsipildo Jehovos tarnams?

• Kaip Jehova laimina savo tautą?

[Iliustracija 21 puslapyje]

Pirmojo amžiaus Jeruzalė ‘liepsnojo kaip krosnis’

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Jehova rūpinasi tais, kurie jam tarnauja

[Iliustracijos 24 puslapyje]

Turėdami nuostabią viltį, Jehovos tarnai tikrai yra džiugūs