Jehovos palaiminimas praturtina

„Viešpaties palaiminimas daro turtingus, ir prispaudimas jų neištiks“ (PATARLIŲ 10:22).

1—3. Nors daugelis susirūpinę materialinėmis vertybėmis, tačiau kokį faktą dėl materialinių turtų turi pripažinti visi?

KAI KURIE žmonės nenustoja kalbėję apie pinigus arba jų trūkumą. Jų nelaimei, pastaraisiais metais jie apie tai galėjo daug svarstyti. Net turtingi Vakarai 1992 metais patyrė nuosmukį, ir kartu su paprastais darbininkais be darbo liko ir pareigūnai. Daugelis norėtų žinoti, ar jie vėl sulauks pastovaus klestėjimo laiko.

² Argi neteisinga rūpintis materialine gerove? Ne, ir tam tikru mastu tai net natūralu. Bet tuo pačiu metu turto atžvilgiu mes turime pripažinti vieną pagrindinę tiesą. Visi materialiniai dalykai galiausiai kyla iš Kūrėjo. Jis — tikrasis „Dievas... kurs sutvirtino žemę ir tai, kas iš jos želia, kurs duoda gyvybės kvapą tiems, kurie ant jos yra, ir dvasią tiems, kurie ją mindo“ (Izaijo 42:5).

³ Nors Jehova ir neapsprendžia iš anksto, kam būti turtingam, o kam vargšui, mes visi atsakome už tai, kaip panaudojame mums duotą dalį ‛žemės ir tai, kas iš jos želia’. Jeigu savo turtu mes naudojamės, kad viešpatautume kitiems, Jehova patrauks mus atsakomybėn. Ir kiekvienas, kuris tarnauja turtui, o ne Jehovai, pamatys, kad „kas pasitiki savo turtais, sukniubs“ (Patarlių 11:28; Mato 6:24; 1 Timotiejui 6:9). Materialinis klestėjimas galiausiai neturi vertės, jeigu širdis neklauso Jehovos (Ekleziasto 2:3-11, 18, 19; Luko 16:9).

Svarbiausias klestėjimas

 4. Kodėl dvasinis klestėjimas geresnis už materialinį turtingumą?

⁴ Biblija kalba ne tik apie materialinį, bet ir apie dvasinį klestėjimą. Ir šis, suprantama, yra geresnis (Mato 6:19-21). Dvasinio klestėjimo rezultatas yra patenkinami tarpusavio santykiai su Jehova, kurie gali tęstis amžinai (Ekleziasto 7:12). Be to, dvasiškai turtingi Dievo tarnai turi ir naudingas materialines palaimas. Naujajame pasaulyje dvasiniai turtai bus sujungti su materialiniu klestėjimu. Ištikimieji bus aprūpinti materialiai ir gerovę pasieks ne žiauria konkurencija arba sveikatos ir laimės sąskaita, kaip dažnai būna šiandien (Psalmių 71:16; Patarlių 10:28; Izaijo 25:6-8). Jie įsitikins, kad visais atžvilgiais „Viešpaties palaiminimas daro turtingus, ir prispaudimas jų neištiks“ (Patarlių 10:22).

 5. Ką pažadėjo Jėzus dėl materialinių daiktų?

⁵ Netgi šiandien tie, kurie vertina dvasinius dalykus, jaučia tam tikrą ramybę dėl materialinių daiktų. Žinoma, jie dirba, kad apmokėtų sąskaitas ir maitintų šeimas. Kai kurie ekonominio nuosmukio laikais gali net prarasti darbą. Bet šie rūpesčiai jų nepribloškia. Priešingai, jie tiki tuo, ką pažadėjo Jėzus: „Nesisielokite ir neklausinėkite: ‛Ką valgysime?’, arba: ‛Ką gersime?’, arba: ‛Kuo vilkėsime?’... Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisybės, o visa tai bus jums pridėta“ (Mato 6:31-33).

Dvasiniai turtai šiandien

6, 7. a) Apibūdink kai kurias Dievo tautos dvasinio klestėjimo puses. b) Kokia pranašystė pildosi šiandien ir ryšium su tuo kokie kyla klausimai?

⁶ Taigi Jehovos tauta nusprendė skirti pirmąją vietą savo gyvenime Karalystei, ir kaip ji yra palaiminta! Ji džiaugiasi sėkmingu mokinių ruošimo darbu (Izaijo 60:22). Ji yra Jehovos mokoma ir per ‛ištikimą bei protingą tarną’ gauna nenutrūkstamą dvasinių vertybių srautą (Mato 24:45-47; Izaijo 54:13). Be to, Jehovos dvasia veikia šią tautą ir formuoja ją į puikią tarptautinę broliją (Psalmių 132:1; Morkaus 10:29, 30).

⁷ Tai iš tikrųjų dvasinis klestėjimas, kažkas tokio, ko nenupirksi už pinigus. Taip išsipildo stebėtini Jehovos pažadai: „Įneškite visas dešimtines į sandėlius, ir tebūna maisto mano namuose; po to mėginkite mane, sako Viešpats, jei aš neatidarysiu dangaus užtvankų ir neišliesiu jums palaiminimo net iki apstumui“ (Malachijo 3:10). Šiandien mes matome, kaip šis pažadas pildosi. Bet kodėl Jehova, visų turtų Šaltinis, prašo savo tarnų atnešti dešimtąją dalį, arba dešimtinę? Kas iš dešimtinės turi naudą? Kad būtų galima atsakyti į šiuos klausimus, apsvarstyk, kodėl Jehova penktajame amžiuje pr. m. e. pasakė per Malachiją šiuos žodžius.

Dešimtinės ir aukos

 8. Nuo ko, pagal Įstatymo sandorą, priklausė materialinis Izraelio klestėjimas?

⁸ Malachijo dienomis Dievo tauta nebuvo klestinti. Kodėl? Dalinai tai buvo susiję su aukomis ir dešimtinėmis. Tuo metu Izraelis gyveno pagal Mozės Įstatymo sandorą. Kada Jehova sudarė šitą sandorą, jis pažadėjo, kad, jeigu Izraelis jos laikysis, jis palaimins juos dvasiškai ir materialiai. Iš esmės Izraelio klestėjimas priklausė nuo jų ištikimybės (Pakartoto Įstatymo 28:1-19).

 9. Kodėl senovės Izraelio dienomis Jehova reikalavo, kad Izraelis mokėtų dešimtines ir atneštų aukas?

⁹ Pagal Įstatymą, aukos šventyklai ir dešimtinių mokestis buvo Izraelio įsipareigojimų dalis. Kai kurios aukos būdavo visiškai sudeginamos ant Jehovos aukuro, kitos padalijamos tarp šventikų ir tų, kurie atnešdavo auką, o tam tikros dalys paaukojamos Jehovai (Kunigų 1:3-9; 7:1-15). Dėl dešimtinių Mozė pasakė izraelitams: „Visos žemės dešimtinės, ar tai iš javų, ar iš medžių vaisių, yra Viešpaties ir jam pašvenčiamos“ (Kunigų 27:30). Dešimtinė buvo duodama levitams, dirbantiems padangtėje ir vėliau šventykloje. Savo ruožtu nepriklausantys kunigams levitai duodavo dešimtinę iš to, ką jie gaudavo, kunigams iš Aarono giminės (Skaičių 18:21-29). Kodėl Jehova reikalavo, kad Izraelis mokėtų dešimtines? Pirma, kad jie galėtų materialiai išreikšti savo dėkingumą už Jehovos gerumą. Antra, kad būtų remiami levitai; tada jie galėjo sutelkti dėmesį į savo pareigas, įskaitant ir Įstatymo mokymą (2 Kronikų 17:7-9). Tokiu būdu taip pat buvo palaikomas švarus garbinimas ir visi iš to turėjo naudą.

10. Kas įvykdavo, kai Izraelis nebeatnešdavo dešimtinių ir aukų?

¹⁰ Nors dešimtinėmis ir aukomis vėliau naudojosi levitai, iš tikrųjų jos visos buvo dovanos Jehovai, todėl turėjo būti geros kokybės, jo vertos (Kunigų 22:21-25). Kas įvykdavo, kai izraelitai neatnešdavo dešimtinių arba kai jos būdavo blogesnės kokybės? Įstatyme nebuvo numatyta bausmė, bet tai turėdavo pasekmes. Jehova sulaikydavo palaimas, o levitai, netekę materialinės paramos, atsisakydavo pareigų šventykloje, kad galėtų išlaikyti save. Todėl kentėdavo visas Izraelis.

„Kreipkite savo dėmesį į savo kelius“

11, 12. a) Kokios buvo pasekmės, kai Izraelis nebepaisė Įstatymo? b) Kokią užduotį Jehova davė Izraeliui, kai grąžino juos iš Babilono?

¹¹ Izraelio istorijoje buvo žmonių, kurie stengėsi pavyzdingai laikytis Įstatymo ir mokėjo dešimtines (2 Kronikų 31:2-16). Tačiau tauta paprastai likdavo abejinga. Jie labai dažnai pažeisdavo sandorą su Jehova, kol jis galų gale leido, kad jie būtų užkariauti ir 607 m. pr. m. e. ištremti į Babiloną (2 Kronikų 36:15-21).

¹² Tai buvo sunki bausmė, tačiau praėjus 70 metų Jehova grąžino savo tautą į tėvynę. Daugelis Izaijo pranašysčių apie Rojų pirmą kartą turėjo išsipildyti po šio sugrįžimo (Izaijo 35:1, 2; 52:1-9; 65:17-19). Tačiau Jehova grąžino savo tautą ne dėl to, kad sukurtų žemiškąjį rojų, bet kad vėl pastatytų šventyklą ir atgaivintų teisingą garbinimą (Ezdro 1:2, 3). Jeigu Izraelis būtų paklusęs Jehovai, jie būtų turėję materialinę naudą, ir Jehovos palaima būtų juos praturtinusi dvasiškai bei materialiai. Todėl grįžę į tėvynę 537 m. pr. m. e. žydai tuoj pastatė Jeruzalėje aukurą ir pradėjo dirbti prie šventyklos. Tačiau jie susidūrė su rimtu pasipriešinimu ir sustabdė darbą (Ezdro 4:1-4, 23). Dėl to Izraelis neturėjo Jehovos palaimos.

13, 14. a) Kas įvyko, kai Izraelis nustojo statyti šventyklą? b) Kaip galiausiai buvo atstatyta šventykla, tačiau apie kokias pranešama kitas Izraelio klaidas?

¹³ Kad Izraelis būtų paskatintas vėl statyti šventyklą, 520 m. pr. m. e. Jehova pažadino pranašus Agėją ir Zachariją. Agėjas parodė, kad tauta turi materialinių sunkumų, ir susiejo tai su uolumo stoka Jehovos namams. Jis pasakė: „Taigi dabar kareivijų Viešpats sako taip: kreipkite savo dėmesį į savo kelius. Jūs sėjote daug ir suvalėte maža; valgėte ir nesate sotūs; jūs gėrėte ir neatsigėrėte; dengėtės ir nesušilote, ir kas rinko užmokestį, dėjo jį į kiaurą maišelį. Kareivijų Viešpats sako taip: Kreipkite savo dėmesį į savo kelius. Eikite į kalną, gabenkite medžius ir statykite namus; jie bus man malonūs, ir aš pasirodysiu garbingas, sako Viešpats“ (Agėjo 1:5-8).

¹⁴ Agėjo ir Zacharijo padrąsinti, izraelitai atkreipė širdis į savo kelius, ir šventykla buvo pastatyta. Tačiau maždaug po 60 metų Nehemijas atvyko į Jeruzalę ir įsitikino, kad Izraelis vėl ėmė nepaisyti Jehovos Įstatymo. Jis tai ištaisė. Bet atvykęs antrą kartą jis nustatė, kad padėtis vėl pablogėjo. Jis rašo: „Aš patyriau, kad levitų dalys nebuvo atiduotos ir kad levitai, giesmininkai ir tie, kurie tarnaudavo, buvo pabėgę kiekvienas į savo šalį“ (Nehemijo 13:10). Ši problema buvo pašalinta ir „visas Judas nešė į sandėlius javų, vyno ir aliejaus dešimtinę“ (Nehemijo 13:12).

Apvogdavo Jehovą

15, 16. Už kokius trūkumus Jehova bara Izraelį per Malachiją?

¹⁵ Matyt, Malachijas pranašavo maždaug tuo pačiu metu ir šis pranašas mums daugiau praneša apie Izraelio neištikimybę. Jis perduoda Jehovos kreipimąsi į Izraelį: „Jei aš Tėvas, kur yra mano pagarba? Ir jei aš Valdovas, kur yra mano baimė? Sako kareivijų Viešpats jums, kunigai, mano vardo niekintojai.“ Kas buvo ne taip? Jehova paaiškina: „Jei jūs darote auką iš aklo gyvulio, argi tai ne piktumas? Ir jei aukojate raišą ar sergantį, argi tai ne piktumas?“ (Malachijo 1:6-8).

¹⁶ Tokiu akivaizdžiu būdu Malachijas parodo, kad nors izraelitai ir atnešdavo aukas, bloga jų kokybė liudydavo apie didelę nepagarbą. Malachijas taip pat rašo: „Nes nuo pat jūsų tėvų dienų jūs atstojote nuo mano įstatų ir jų nesergėjote. Grįžkite į mane, ir aš grįšiu į jus, — sako kareivijų Viešpats.“ Izraelitai norėjo žinoti, ką būtent jiems reikėjo daryti, todėl paklausė: „Kuo mes turime grįžti?“ Jehova atsakė: „Ar leista žmogui užgauti Dievą, kad jūs užgaunate mane?“ Kuo gi Izraelis apvogdavo Jehovą, visų turtų Šaltinį? Jehova atsakė: „Dešimtinėmis ir pirmonėmis“ (Malachijo 3:7, 8). Taip, pamiršdamas atnešti dešimtines ir aukas, Izraelis apvogdavo Jehovą!

17. Kokiam tikslui tarnavo dešimtinės ir aukos Izraelyje ir ką pažada Jehova ryšium su dešimtinėmis?

¹⁷ Šis istorinis fonas parodo, kokia reikšmė Izraelyje buvo teikiama dešimtinėms ir aukoms. Jos liudijo apie aukojančiojo supratimą ir dėkingumą. Ir jos padėdavo materialiai remti teisingą garbinimą. Todėl Jehova toliau ragino Izraelį: „Įneškite visas dešimtines į sandėlius.“ Parodydamas jų veiksmų pasekmes, Jehova pažadėjo: ‛Aš... išliesiu jums palaiminimo net iki apstumui’ (Malachijo 3:10). Jehovos palaima būtų juos praturtinusi.

Teisiami ‛teisingo Valdovo’

18. a) Apie kieno atėjimą įspėja Jehova? b) Kada įvyko atėjimas į šventyklą, kas dalyvavo jame ir kokios buvo pasekmės Izraeliui?

¹⁸ Jehova per Malachiją taip pat įspėjo, kad jis ateis teisti savo tautą. „Štai aš siunčiu savo skelbėją [„pasiuntinį“, NW], ir jis prirengs kelią ties mano veidu. Ir tuojau ateis į savo šventyklą [„teisingas“, NW] Valdovas, kurio jūs ieškote, ir sandoros angelas [„pasiuntinys“, NW], kurio jūs norite. Štai jis ateina, — sako kareivijų Viešpats“ (Malachijo 3:1). Kada įvyko pažadėtasis atėjimas į šventyklą? Mato 11:10 Jėzus citavo Malachijo pranašystę apie pasiuntinį, kuris paruoš kelią, ir pritaikė ją Jonui Krikštytojui (Malachijo 4:5; Mato 11:14). Taigi 29 m. e. m. atėjo laikas teismui! Kas buvo antrasis pasiuntinys, sandoros pasiuntinys, kuris lydėjo Jehovą, ‛teisingą Valdovą’, į šventyklą? Tai buvo pats Jėzus — jis du kartus įėjo į Jeruzalės šventyklą ir dramatiškai ją išvalė, išvarydamas iš jos nesąžiningus pinigų keitėjus (Morkaus 11:15-17; Jono 2:14-17). Dėl šio teismo laiko pirmajame šimtmetyje Jehova pranašiškai paklausė: „Kas galės galvoti apie jo atėjimo dieną ir kas išlaikys jo pamatymą?“ (Malachijo 3:2). Iš tikrųjų Izraelis neišlaikė. Jie buvo patikrinti, rasti netinkami, ir 33 m. e. m., kaip išrinktoji Jehovos tauta, atmesti (Mato 23:37-39).

19. Kokiu būdu pirmajame šimtmetyje likutis sugrįžo pas Jehovą ir kokią palaimą jis gavo?

¹⁹ Tačiau Malachijas taip pat rašė: „[„Jehova“, NW] atsisės tirpdyti ir valyti sidabro, išvalys Levio sūnus, šveis juos kaip auksą ir kaip sidabrą, ir jie aukos Viešpačiui aukas teisybėje“ (Malachijo 3:3). Atitinkamai tam, kuomet pirmame šimtmetyje dauguma pareiškusiųjų, kad jie tarnauja Jehovai, buvo atmesti, kai kurie buvo apvalyti ir atėjo pas Jehovą, atnešdami priimtinas aukas. Kas jie? Tai tie, kurie atsiliepė Jėzui, sandoros pasiuntiniui. Per Sekmines, 33 m. e. m., 120 šių atsiliepusiųjų susirinko kartu aukštutiniame kambaryje Jeruzalėje. Sustiprinti šventąja dvasia jie pradėjo teisingai atnašauti auką, ir jų būrys greitai augo. Netrukus jie paplito visoje Romos imperijoje (Apaštalų darbai 2:41; 4:4; 5:14). Taigi likutis sugrįžo pas Jehovą (Malachijo 3:7).

20. Kas įvyko su naujuoju Dievo Izraeliu, kai buvo sugriauta Jeruzalė ir šventykla?

²⁰ Šis Izraelio likutis, prie kurio ėmė jungtis nežydai, įskiepyti, taip sakant, į Izraelio šaknį, buvo naujas ‛Dievo Izraelis’, tauta, sudaryta iš dvasia pateptųjų krikščionių (Galatams 6:16; Romiečiams 11:17). Natūralųjį Izraelį 70 m. e. m. užgriuvo „diena, įkaitinta kaip krosnis“, kai Jeruzalę ir jos šventyklą sugriovė Romos kariuomenė (Malachijo 4:1; Luko 19:41-44). Kas įvyko su dvasiniu Dievo Izraeliu? Jehova ‛pasigailėjo jų, kaip žmogus pasigaili savo sūnaus, kurs jam tarnauja’ (Malachijo 3:17). Pateptųjų krikščionių susirinkimas atkreipė dėmesį į pranašišką Jėzaus įspėjimą (Mato 24:15, 16). Jie išliko gyvi ir Jehovos palaima toliau juos dvasiškai turtino.

21. Kokie lieka klausimai pagal Malachijo 3:1 ir 3:10?

²¹ Koks Jehovos pateisinimas! Tačiau kaip Malachijo 3:1 pildosi šiandien? Ir kaip krikščionis turi atsiliepti į raginimą pagal Malachijo 3:10 atnešti visą dešimtinę į sandėlius? Šie klausimai bus svarstomi kitame straipsnyje.

Ar tu gali paaiškinti?

◻ Kas galiausiai yra visų turtų Šaltinis?

◻ Kodėl dvasinis klestėjimas geriau už materialinį?

◻ Kokiam tikslui tarnavo dešimtinės ir aukos Izraelyje?

◻ Kada „teisingas Valdovas“ Jehova atėjo į šventyklą teisti Izraelį ir kokios buvo pasekmės?

◻ Kas sugrįžo pas Jehovą po to, kai jis pirmajame m. e. šimtmetyje įėjo į savo šventyklą?