Jie atrado „brangų perlą“

„Į dangaus karalystę veržiamasi, ir tie, kurie veržiasi, ją pastveria.“ (MATO 11:12, NW)

1, 2. a) Kokią retą savybę Jėzus pailiustravo vienu palyginimu apie Karalystę? b) Ką Jėzus pasakė palyginime apie brangų perlą?

AR TAU yra kas nors tiek vertinga, už ką atiduotum savo visą turtą, nepagailėtum nieko? Nors žmonės kalba, jog yra atsidavę daugeliui dalykų — veržiasi prie turtų, valdžios, siekia garbės, padėties — nedažnai randa ką nors, dėl ko ryžtųsi viską paaukoti. Šią retą, bet pasigėrėtiną savybę — atsidavimą Jėzus Kristus turėjo omenyje viename iš daugelio raiškių palyginimų apie Dievo Karalystę.

² Šita iliustracija, Jėzaus pasakyta tiktai savo mokiniams, paprastai vadinama palyginimu apie labai brangų perlą. Jis kalbėjo: „Dangaus karalystė dar panaši į [„keliaujantį“, NW] pirklį, ieškantį gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, [„tuoj pat“, NW] parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį.“ (Mato 13:36, 45, 46) Ko Jėzus norėjo pamokyti savo klausytojus? Kuo naudingi tie jo žodžiai mums?

Perlai — didelė brangenybė

 3. Kodėl senovėje gražūs perlai turėjo tokią didelę vertę?

³ Jau nuo senovės perlai labai vertinami kaip papuošalas. Viename leidinyje rašoma, kad, pasak romėnų istoriko Plinijaus Vyresniojo, perlai buvo „patys brangiausi iš visko, kas gali turėti kainą“. Skirtingai nei auksas, sidabras bei daugybė brangakmenių, jie — gyvų padarų produktas. Gerai žinoma, jog kai kurie moliuskai į jų vidų patekusį dirginantį krislelį, pavyzdžiui, smiltelę, apgaubia sekrecijos — perlamutro sluoksniais ir taip suformuoja blizgantį perlą. Senovėje puikiausi perlai būdavo randami toli nuo Izraelio — daugiausia Raudonojoje jūroje, Persijos įlankoje, Indijos vandenyne. Tad aišku, kodėl Jėzus kalbėjo apie „keliaujantį pirklį, ieškantį gražių perlų“. Reikia daug pastangų, kad rastum tikrai brangių perlų.

 4. Kokia Jėzaus palyginimo apie perlų ieškantį pirklį esminė mintis?

⁴ Nors gražūs perlai nuo senovės daug kainuoja, aišku, kad Jėzaus iliustracijos esmė — ne pinigai. Dievo Karalystę Jėzus prilygino ne brangiam perlui, bet visą dėmesį sutelkė į „pirklį, ieškantį gražių perlų“ ir į tai, ko jis ėmėsi atradęs tokią vertybę. Kitaip nei paprastą krautuvininką, šį keliaujantį pirklį galima pavadinti savo verslo žinovu, turinčiu aštrią akį arba gebėjimą įžvelgti tas brangenybės estetines savybes bei subtilumą, dėl kurių ji yra ypatinga. Jis atskiria tikrą perlą ir neapsigaus, jei siūloma prasta ar padirbta prekė.

5, 6. a) Kas ypač įsidėmėtina apie pirklį iš Jėzaus palyginimo? b) Ką sužinome apie perlų ieškantį pirklį iš palyginimo apie paslėptą lobį?

⁵ Tas pirklys vertas dėmesio ir dėl ko kito. Apsukrus prekiautojas tikriausiai visų pirma paskaičiuotų, kokį pelną gaus pardavęs perlą; tuomet žinotų, kiek verta už jį mokėti. Taip pat pasvarstytų, ar tą brangenybę pavyks parduoti tuoj pat, ar ji neužsigulės. Kitaip tariant, prekiautojas labiausiai trokštų ne pačio perlo, o kuo greičiau iš jo pasipelnyti. Bet Jėzaus palyginime pirklys kitoks. Pelnas jo nedomino. Šis vyras net pasiryžo ‘parduoti visa, ką turi’ — galbūt iki paskutinio daiktelio, — kad įsigytų, ko ieškojo.

⁶ Daugumai pirklių toks žingsnis tikriausiai atrodytų neišmintingas. Apsukriam verslininkui nė mintis nekiltų taip rizikuoti. Tačiau ano pirklio vertybių matas kitoks. Jam atlygis — ne finansinė sėkmė, o džiaugsmas ir pasitenkinimas turėti kai ką nepaprastai vertinga. Tai aišku iš kito panašaus Jėzaus palyginimo. Jis pasakė: „Dangaus karalystė panaši į dirvoje paslėptą lobį. Atradęs jį, žmogus niekam nesako; iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi tą dirvą.“ (Mato 13:44) Būtent dėl džiaugsmo radus lobį jis atsisakė visko, ką turėjo. O šiandien ar yra panašių žmonių? Ir koks lobis vertas tokios aukos?

Tie, kas įvertino brangenybę

 7. Kaip Jėzus parodė aiškiai suvokiąs, kokia brangenybė yra Karalystė?

⁷ Palyginime Jėzus kalbėjo apie „dangaus karalystę“. Jis pats tikrai suprato, kokia brangenybė ji yra. Apie tai svariai liudija Evangelijos. Po savo krikšto 29 m. e. m. Jėzus „ėmė skelbti: Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė!“ Trejus su puse metų mokė minias apie ją. Skersai išilgai išvaikščiojo šalį: „keliavo per miestus ir kaimus, mokydamas ir skelbdamas gerąją naujieną apie Dievo karalystę“. (Mato 4:17; Luko 8:1)

 8. Kokiais darbais Jėzus parodė, ką įgyvendins Karalystė?

⁸ Visoje šalyje darydamas daug stebuklų — gydydamas ligonius, pamaitindamas išalkusius, sutramdydamas stichijas, net prikeldamas mirusius — Jėzus parodė, ką įgyvendins Dievo Karalystė. (Mato 14:14-21; Morkaus 4:37-39; Luko 7:11-17) Galiausiai dėl savo ištikimybės Dievui ir Karalystei jis nepagailėjo net gyvybės — mirė kankinio mirtimi ant kančių stulpo. Kaip anas pirklys, noriai atidavęs visa, ką turėjo, už brangų perlą, Jėzus gyveno dėl Karalystės ir už ją mirė. (Jono 18:37)

 9. Kokia savybe išsiskyrė pirmieji Jėzaus mokiniai?

⁹ Jėzus ne tik pats gyvenimą paskyrė Karalystei, bet ir surinko grupelę sekėjų. Šie taip pat labai brangino Karalystę. Vienas jų — Andriejus iš pradžių buvo Jono Krikštytojo mokinys. Išgirdęs savo mokytojo žodžius, kad Jėzus yra „Dievo Avinėlis“, Andriejus bei kitas Jono Krikštytojo mokinys, greičiausiai Zebediejaus sūnus, irgi vardu Jonas, bemat nuėjo paskui Jėzų ir įtikėjo. Bet ne tik jiedu. Andriejus tuoj pat nuskubėjo pas savo brolį Simoną ir pasakė: „Radome Mesiją!“ Netrukus Simonas (žinomas kaip Kefas, arba Petras), Pilypas bei jo draugas Natanaelis irgi pripažino Jėzų Mesiju. Natanaelis net pasakė: „Tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“ (Jono 1:35-49)

Pasiryžę veikti

10. Kaip Jėzaus mokiniai sureagavo, kai jis praėjus kuriam laikui po pirmo susitikimo pašaukė juos paskui save?

¹⁰ Andriejus, Petras, Jonas bei kiti džiūgavo radę Mesiją, panašiai kaip anas pirklys, užtikęs labai vertingą perlą. Ką jie dabar darys? Evangelijose nedaug parašyta, ką jie veikė tuoj po pirmo susitikimo su Jėzumi. Tikriausiai dauguma ir toliau gyveno kaip įpratę. Maždaug po pusmečio ar beveik metų Jėzus vėl sutiko prie Galilėjos ežero Andriejų, Petrą, Joną ir jo brolį Jokūbą, besiverčiančius žvejyba.a Juos pamatęs, Jėzus tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais.“ Kaip tie vyrai sureagavo? Matas apie Petrą ir Andriejų sako: „Tuodu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo.“ O apie Jokūbą ir Joną rašoma: „Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo.“ Lukas savo pasakojime apie pastaruosius priduria, kad „jie viską paliko ir nuėjo paskui jį“. (Mato 4:18-22; Luko 5:1-11)

11. Kuo veikiausiai paaiškinama, kad Jėzaus mokiniai nedelsė priimti jo kvietimą?

¹¹ Gal mokiniai taip greit apsisprendė vien impulso pagauti, neapgalvotai? Vargu. Nors anie vyrai po pirmojo susitikimo su Jėzumi toliau vertėsi žvejyba, aišku, jog tai, ką tuomet pamatė ir išgirdo, giliai įstrigo jų širdyse bei protuose. Praėjo beveik metai — pakankamai laiko viską kruopščiai apmąstyti. Dabar reikėjo apsispręsti. Ar jie pasielgs kaip anas pirklys, kuris, radęs neįkainojamą perlą, tiek nudžiugo, jog, pasak Jėzaus, ‘ėjo ir tuoj pat’ padarė viską, kad tik jį įsigytų? Taip. Jėzaus žodžiai bei darbai uždegė jų širdis. Šie vyrai suprato, jog metas veikti. Todėl ir rašoma, kad jie nesvyruodami paliko viską ir tapo Jėzaus mokiniais.

12, 13. a) Kaip dauguma žmonių reagavo į Jėzaus žodžius? b) Ką Jėzus pasakė apie savo ištikimus mokinius ir ką jo žodžiai reiškia?

¹² Kaip šie ištikimi mokiniai skyrėsi nuo kai kurių kitų žmonių, paminėtų tolesniuose Evangelijų pasakojimuose! Juk Jėzus išgydė ir pamaitino daugelį, bet jie taip ir liko pasinėrę į savo rūpesčius. (Luko 17:17, 18; Jono 6:26) Buvo ir tokių, kurie Jėzaus pakviesti tapti jo sekėjais atsiprašinėjo negalį to daryti. (Luko 9:59-62) Jėzus, pabrėždamas, kaip nuo visų skiriasi ištikimi jo sekėjai, vėliau apie juos pasakė: „Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar į dangaus karalystę veržiamasi ir tie, kurie veržiasi, ją pastveria.“ (Mato 11:12, NW)

¹³ Ką čia reiškia „veržiamasi“? Vaino žodyne rašoma, kad šis žodis verčiamas iš graikiško „veiksmažodžio, nusakančio dideles pastangas“ (Vine’s Expository Dictionary of Old and New Testament Words). O biblistas Heinrichas Mejeris apie šią eilutę pasakė: „Čia apibūdintas uolus, nenumaldomas veržimasis į artėjančią Mesijo karalystę... Karalystės siekimas nenuilstamas, energingas (jau nebe pasyvus laukimas).“ Kaip ir anas pirklys, ši grupelė Jėzaus mokinių bemat suprato, kas išties vertinga, ir noriai visko atsisakė dėl Karalystės. (Mato 19:27, 28; Filipiečiams 3:8)

Prisideda kiti ieškotojai

14. Kaip Jėzus parengė apaštalus Karalystės skelbimui ir kokie buvo vaisiai?

¹⁴ Tęsdamas tarnybą, Jėzus apie Karalystę mokė kitus ir padėjo stoti į jos pusę. Pirmiausia iš savo mokinių išsirinko 12 ir paskyrė juos apaštalais, arba savo pasiuntiniais. Nuodugniai parengė juos šiai tarnystei, taip pat perspėjo apie būsimus sunkumus. (Mato 10:1-42; Luko 6:12-16) Maždaug dvejus metus apaštalai lydėjo Jėzų kelionėse po visą šalį ir artimai su juo bendravo. Tie vyrai girdėjo Jėzaus pamokymus, matė jo stebuklus bei rodomą pavyzdį. (Mato 13:16, 17) Visa tai, be abejo, šiuos mokinius stipriai veikė, tad jie, tarsi anas pirklys, uoliai ir iš širdies siekė Karalystės.

15. Kokia, pasak Jėzaus, yra jo sekėjų tikroji džiaugsmo priežastis?

¹⁵ Greta 12 apaštalų, Jėzus „paskyrė dar kitus septyniasdešimt mokinių ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma Jo į visus miestus bei vietoves, kur Jis pats ketino vykti“. Juos irgi įspėjo apie būsimus išmėginimus bei sunkumus ir pamokė pranešti žmonėms: „Jums prisiartino Dievo karalystė!“ (Luko 10:1-12; Brb) Pargrįžę 70 mokinių labai džiaugėsi ir kalbėjo ką patyrė: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo.“ Tačiau kaip turėjo nustebti Jėzui pasakius, kad dėl uolios tarnybos Karalystei jų laukia dar didesnė laimė: „Džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje.“ (Luko 10:17, 20)

16, 17. a) Ką Jėzus pasakė ištikimiems apaštalams paskutinį vakarą? b) Kokį džiaugsmą ir tikrumą įkvėpė apaštalams Jėzaus žodžiai?

¹⁶ Galiausiai paskutinį vakarą, praleistą su apaštalais 33 m. e. m. nisano 14-ąją, Jėzus įsteigė savo mirties Minėjimą, vadinamą Viešpaties Vakariene, ir prisakė jį švęsti. Tąsyk 11 apaštalų Jėzus pažadėjo: „Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose, todėl aš jums skiriu valdyti karalystę, kaip ir man yra ją skyręs Tėvas. Mano karalystėje jūs valgysite ir gersite už mano stalo ir sėdėsite sostuose, teisdami dvylika Izraelio giminių.“ (Luko 22:19, 20, 28-30)

¹⁷ Kokį džiaugsmą ir pasitenkinimą apaštalai jautė girdėdami tokius Jėzaus žodžius! Juk jiems buvo suteikta aukščiausia, kokia tik įmanoma žmogui, garbė. (Mato 7:13, 14; 1 Petro 2:9) Kaip perlų ieškantis pirklys, jie daug ko atsisakė tapę Jėzaus mokiniais ir siekdami Karalystės. Dabar šie mokiniai išgirdo patikinimą, kad jų atsidavimas nebuvo tuščias.

18. Drauge su 11 apaštalų, kas dar galiausiai džiaugsis Karalyste?

¹⁸ Karalyste džiaugsis ne tik tą vakarą su Jėzumi praleidę apaštalai. Jehovos valia į didingos dangiškosios Karalystės sandorą įtraukta 144000 asmenų — Jėzaus Kristaus bendravaldžių. Negana to, apaštalas Jonas regėjime matė „milžinišką minią, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti... Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlio akivaizdoje... Jie šaukė skambiu balsu: ‘Išgelbėjimas — iš mūsų Dievo, sėdinčio soste, ir Avinėlio!’“ Tai žemiškieji Karalystės pavaldiniai.b (Apreiškimo 7:9, 10; 14:1, 4)

19, 20. a) Kokia galimybė duota visų tautų žmonėms? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁹ Prieš pakildamas į dangų, Jėzus savo ištikimiems sekėjams liepė: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ (Mato 28:19, 20) Vadinasi, iš visų tautų bus žmonių, kurie pasirinks Jėzaus Kristaus mokinių kelią. Jie, tartum puikų perlą radęs pirklys, širdimi palinks prie Karalystės ir gaus atlygį — dangiškąjį arba žemiškąjį.

²⁰ Iš minėto Jėzaus nurodymo aišku, kad mokinių ruošimo darbas tęsis iki pat šios santvarkos pabaigos. Tad ar dabar esama žmonių, noriai, kaip minėtas pirklys, aukojančių viską dėl Dievo Karalystės? Tai aptarsime kitame straipsnyje.

[Išnašos]

Dabartiniai „brangaus perlo“ ieškotojai

„Ši geroji naujiena apie Karalystę bus paskelbta visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms.“ (MATO 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972)

1, 2. a) Ką Jėzaus dienomis žydai manė apie Dievo Karalystę? b) Kaip Jėzus stengėsi perteikti teisingą sampratą apie Karalystę ir kokie buvo rezultatai?

TUO laiku, kai Jėzus atėjo į žemę, žydai gyveno Dievo Karalystės lūkesčiais. (Mato 3:1, 2; 4:23-25; Jono 1:49) Tačiau dauguma nevisiškai suvokė jos didybę bei galią ir nė nežinojo, kad ji valdys iš dangaus. (Jono 3:1-5) Net kai kurie Jėzaus sekėjai gerai nesuprato, kas yra Dievo Karalystė ir ką jie turi daryti, kad taptų bendravaldžiai su Kristumi. (Mato 20:20-22; Luko 19:11; Apaštalų darbų 1:6)

² Laikui bėgant Jėzus kantriai mokė savo sekėjus daugelio dalykų. Antai palyginime, kurį aptarėme pirmajame straipsnyje, jis norėjo pabrėžti, kad mokiniai turi veržte veržtis į dangaus Karalystę. (Mato 6:33; 13:45, 46; Luko 13:23, 24) Tai uždegė mokinių širdis, nes, kaip plačiai liudija Apaštalų darbų knyga, gan greitai jie tapo nepailstamais, drąsiais gerosios naujienos apie Karalystę skelbėjais ligi pat žemės pakraščių. (Apaštalų darbų 1:8; Kolosiečiams 1:23)

 3. Ką Jėzus pasakė apie Karalystę minėdamas mūsų dienas?

³ O kaip yra šiandien? Apie laimingą gyvenimą žemės Rojuje valdant Karalystei skelbiama milijonams. Garsioje pranašystėje apie šios santvarkos pabaigą Jėzus aiškiai pasakė: „Ši geroji naujiena apie Karalystę bus paskelbta visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas.“ (Mato 24:3, 14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972; Morkaus 13:10) Be to, jis paminėjo, kad ta milžiniška užduotis bus atlikta nepaisant didžiulių kliūčių, sunkumų, net persekiojimų. Tačiau Kristus patikino: „Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas.“ (Mato 24:9-13) Vadinasi, šiam darbui reikia tokio pasiaukojimo ir atsidavimo, kokiais pasižymėjo Jėzaus palyginime minėtas pirklys. Ar dabar yra žmonių, kurie su tokiu tikėjimu bei uolumu siekia Karalystės?

Atrasti tiesą — didelis džiaugsmas

 4. Kaip Karalystės tiesa veikia žmones mūsų dienomis?

⁴ Jėzaus iliustracijoje pirklys buvo pertekęs džiaugsmo, kai rado „brangų perlą“. Šis džiugesys skatino jį daryti viską, kad tik įsigytų brangenybę. (Hebrajams 12:1) Šiandien tiesa apie Dievą ir jo Karalystę taip pat daugelį patraukia ir ragina veikti. Čia verta prisiminti brolio Aleksandro Makmilano žodžius. Knygoje „Tikėjimas žygiuoja“ jis rašė, kaip ieškojo Dievo ir norėjo sužinoti, kas Jo numatyta žmonijai. Brolis pasakė: „Tai, ką radau aš, kasmet atranda tūkstančiai. Ir šie žmonės tokie pat kaip tu ir aš, nes yra iš visų tautų, rasių, visuomenės sluoksnių, įvairaus amžiaus. Tiesa nešališka. Ji patraukia visokius žmones.“

 5. Kokie puikūs rezultatai matomi iš 2004 tarnybinių metų ataskaitos?

⁵ Šių žodžių tiesa pasitvirtina metai iš metų: šimtai tūkstančių nuoširdžių žmonių gerosios naujienos apie Dievo Karalystę paskatinti aukoja savo gyvenimą Jehovai ir vykdo jo valią. Taip buvo ir 2004 tarnybiniais metais — nuo 2003-iųjų rugsėjo iki 2004-ųjų rugpjūčio. Per tuos 12 mėnesių 262416 žmonių viešai parodė atsidavimą Jehovai vandens krikštu. Tai vyko 235 valstybėse ir kitose teritorijose; jose Jehovos liudytojai kas savaitę veda 6085387 namų Biblijos studijas padėdami įvairiausiems visų tautų, genčių ir kalbų žmonėms perprasti gyvybę teikiančią tiesą iš Dievo Žodžio. (Apreiškimo 7:9)

 6. Kieno dėka nuolat gausėja mūsų gretos?

⁶ Kas lemia tokį Dievo tarnų gausėjimą? Be abejo, šiuos teisingai nusiteikusius žmones patraukia prie savęs Jehova. (Jono 6:65; Apaštalų darbų 13:48) Tačiau labai svarbi ir nesavanaudiška dvasia bei nenuilstamos pastangos tų, kurie atsidavę Karalystei. Brolis Makmilanas, būdamas 79-erių, rašė: „Nuo pat tada, kai pirmąsyk išgirdau, kas žadama kamuojamai ligų ir mirštančiai žmonijai, mano viltis, paremta šia Biblijos žinia, nėmaž nepriblėso. Tą pačią akimirką nusprendžiau geriau susipažinti su Biblijos mokymais, kad gebėčiau padėti tokiems kaip aš — siekiantiems žinių apie Visagalį Dievą Jehovą bei jo puikius pažadus žmonijai.“

 7. Koks pavyzdys rodo, kad radusieji Biblijos tiesą yra kupini džiaugsmo bei uolumo?

⁷ Tokiu pat uolumu pasižymi Jehovos tarnai ir dabar. Pavyzdys — Daniela iš Vienos. Ji pasakoja: „Nuo pat vaikystės Dievas buvo geriausias mano draugas. Visada rūpėjo, koks jo vardas, nes vien kreipinio ‘Dievas’ neužteko, kad pažinčiau jį kaip asmenį. Tačiau tai sužinojau tik sulaukusi septyniolikos, kai į duris pasibeldė Jehovos liudytojai. Jie atsakė į visus mano klausimus apie Dievą. Pagaliau suradau tiesą! Kaip nuostabu! Jaučiau didelį dvasios pakilimą, tad skelbiau tiesą kiekvienam.“ Netrukus toks jos entuziazmas sukėlė bendramokslių pašaipą. „Tačiau aš į tai žiūrėjau kaip į Biblijos pranašystės išsipildymą, — tęsė Daniela, — nes žinojau Jėzaus žodžius sekėjams, kad šie bus nekenčiami ir persekiojami dėl jo vardo. Buvau labai laiminga ir nustebinta.“ Netrukus Daniela pasiaukojo Jehovai, pasikrikštijo ir nutarė siekti misionieriškos tarnybos. Ištekėjusi drauge su vyru Helmutu pradėjo skelbti tiesą Vienoje gyvenantiems afrikiečiams, kinams, filipiniečiams, indams. Dabar Daniela ir Helmutas tarnauja misionieriais pietvakarių Afrikoje.

Jie nenusilpsta

 8. Koks yra vienas palaimingas darbas, kuriuo daug kas rodo meilę Dievui bei ištikimybę jo Karalystei?

⁸ Misionieriška tarnyba išties yra vienas iš darbų, kuriais Jehovos liudytojai šiandien rodo meilę Dievui ir ištikimybę jo Karalystei. Kaip perlų ieškantis pirklys iš Jėzaus palyginimo, misionieriai noriai vyksta į tolimas šalis tarnauti Karalystei. Jie, aišku, keliauja ne ieškoti gerosios naujienos apie Karalystę, o ją perduoti tolimų žemės kampelių gyventojams, mokyti juos ir padėti tapti Jėzaus Kristaus sekėjais. (Mato 28:19, 20) Kai kuriose šalyse tie skelbėjai patiria didžiulių sunkumų. Bet už ištvermę jie susilaukia dosnaus atlygio.

9, 10. Ką malonaus patiria misionieriai tokiose tolimose šalyse kaip Centrinės Afrikos Respublika?

⁹ Štai Centrinės Afrikos Respublikoje pernai į Kristaus mirties Minėjimą susirinko 16184 dalyviai — septyniskart daugiau nei bendras Karalystės skelbėjų skaičius šalyje. Kadangi tenai daug kur nėra elektros, žmonės paprastai kasdienius namų ruošos darbus dirba lauke, medžių pavėsyje. Tad visai natūralu, kad misionieriai irgi darbuojasi lauke — Biblijos studijas veda kieme, po medžių lapija. Čia ne tik šviesiau ir vėsiau, bet geriau ir dar dėl kai ko. Tenykščiai labai gerbia Bibliją ir kalbėtis religinėmis temomis taip pat įprasta, kaip kitose šalyse šnekučiuotis apie sportą ar orus. Dažnas praeivis, pamatęs, kas vyksta, prisėda greta studijuotojų.

¹⁰ Prie vieno misionieriaus, vedančio Biblijos studijas lauke, priėjo kitapus gatvės gyvenantis jaunas vyras ir pasakė, kad liudytojai jo dar neaplankė, todėl kviečiąs misionierių pas save, nes taip pat nori studijuoti Bibliją. Mūsų brolis, aišku, mielai sutiko ir dabar anas vyras daro sparčią dvasinę pažangą. Toje šalyje automobiliais važiuojančius liudytojus dažnai sustabdo policininkai, bet ne tam, kad įteiktų šaukimą į nuovadą ar pareikalautų sumokėti baudą, o norėdami paprašyti naujausių Sargybos bokšto bei Atsibuskite! numerių arba padėkoti už kokį nors ypač patikusį straipsnį.

11. Ką tebetriūsiantys ilgamečiai misionieriai, nepaisydami išmėginimų, mano apie savo tarnybą?

¹¹ Nemažai misionierių, pradėjusių tarnybą prieš 40 ar 50 metų, ištikimai tebetriūsia iki šiol. Koks puikus tikėjimo ir ištvermės pavyzdys mums visiems! Viena misionierių pora jau 42 metus praleido tarnaudama trijose šalyse. Vyras pasakoja: „Sunkumų netrūko. Pavyzdžiui, 35 metus teko grumtis su maliarija. Tačiau niekada nesigailėjome, kad tapome misionieriais.“ Žmona priduria: „Patyrėme tiek daug gera ir už tai esame dėkingi. Lauko tarnyba — nepaprastas džiaugsmas, lengva pradėti Biblijos studijas. Matydami, kaip tie, su kuriais studijuojame, ateina į sueigas, susipažįsta vienas su kitu, kaskart jaučiamės lyg šeimos sambūryje.“

Jie ‘visa laiko nuostoliu’

12. Kaip asmuo parodo, kad tikrai brangina Karalystę?

¹² Radęs labai brangų perlą, pirklys „eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį“. (Mato 13:46) Taip ryžtingai palieka viską, kas gali būti laikoma vertingu, ir tie, kurie tikrai brangina Karalystę. Apaštalas Paulius, žinodamas būsiąs tarp Kristaus bendravaldžių šlovingoje Karalystėje, pasakė: „Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu, palyginti su Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybe. Dėl jo aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis, kad tik laimėčiau Kristų.“ (Filipiečiams 3:8)

13. Kaip Čekijos Respublikoje vienas vyras parodė meilę Karalystei?

¹³ Šiandien nemažai žmonių irgi noriai daug ką pakeičia savo gyvenime, kad patirtų Karalystės džiaugsmą. Štai Čekijos Respublikoje 2003-iųjų spalį šešiasdešimtmečiam vienos mokyklos direktoriui į rankas pakliuvo Biblijos studijoms skirtas leidinys Pažinimas, vedantis į amžinąjį gyvenimą. Perskaitęs tuoj pat susirado Jehovos liudytojus ir paprašė, kad su juo studijuotų Šventąjį Raštą. Vyras darė puikią dvasinę pažangą ir netrukus pradėjo lankyti visas sueigas. O kaip su jo puoselėtais planais kovoti rinkimuose dėl mero, o vėliau senatoriaus posto? Šis vyras nusprendė pradėti kitokią kovą — stojo į grumtynes už gyvenimą ir tapo Karalystės skelbėju. Jis pasakoja: „Išplatinau daugybę Biblija pagrįstos literatūros savo mokiniams.“ Per kongresą 2004-ųjų liepą jis parodė savo pasiaukojimą Jehovai vandens krikštu.

14. a) Ką daryti paskatino geroji naujiena apie Karalystę milijonus žmonių? b) Apie ką kiekvienas turėtume rimtai susimąstyti?

¹⁴ Išgirdę gerąją žinią apie Karalystę, panašiai reaguoja milijonai žmonių. Jie palieka šį sugedusį pasaulį, atsižada ankstesnės gyvensenos, nebesibičiuliauja su buvusiais bendrais, atsisako pasaulietinių siekių. (Jono 15:19; Efeziečiams 4:22-24; Jokūbo 4:4; 1 Jono 2:15-17) Kodėl jie visa tai daro? Todėl kad Dievo Karalystės teikiamą laimę brangina labiau už viską, ką gali pasiūlyti ši santvarka. Ar tu irgi taip vertini gerąją naujieną apie Karalystę? Ar dėl jos esi pasiruošęs suderinti gyvenseną, siekius, savąjį vertybių matą su Jehovos reikalavimais? Tuomet gali tikėtis dosnaus atlygio dabar ir ateityje.

Pats pjūties įkarštis

15. Ką, pasak pranašystės, Dievo tarnai darys paskutinėmis dienomis?

¹⁵ Psalmininkas rašė: „Savanoriškai Tavo tauta susirinks Tavo pergalės dieną.“ Tie savanoriai — tai ir „jaunimas lyg aušros rasa“, ir ‘būrys moterų, nešančių gerą žinią’. (Psalmyno 68:11; 110:3, Brb) Kokie Jehovos tarnų — vyrų ir moterų, jaunų ir senų — uolumo bei pasiaukojimo vaisiai matomi šiomis paskutinėmis dienomis?

16. Pateik pavyzdį, kaip Dievo tarnai stengiasi padėti kitiems sužinoti apie Karalystę.

¹⁶ Indijoje vienai pionierei, visalaikei Karalystės skelbėjai, rūpėjo, kaip daugiau nei dviem milijonams šalies kurčiųjų padėti sužinoti apie Karalystę. (Izaijo 35:5) Ji nutarė lankyti Bangalore gestų kalbos kursus. Juose skelbėja dalijosi Karalystės viltimi su daugeliu kurčiųjų ir taip įsikūrė Biblijos studijuotojų grupės. Per keletą savaičių daugiau nei dešimt žmonių pradėjo lankyti sueigas Karalystės salėje. Vėliau pionierė vienose vestuvėse susipažino su kurčiu jaunuoliu iš Kalkutos. Jis apibėrė klausimais ir labai panoro daugiau sužinoti apie Jehovą. Deja, buvo viena kliūtis. Jaunuolis turėjo vykti atgal ir pradėti mokslą Kalkutoje, esančioje už maždaug 1600 kilometrų, o ten nebuvo liudytojų, mokančių gestų kalbą. Šiaip taip jam pavyko įtikinti tėvą, kad leistų mokytis Bangalore, kur galėjo tęsti Biblijos studijavimą. Jaunuolis puikiai brendo dvasiškai ir maždaug po metų pasiaukojo Jehovai. Pats irgi vedė Biblijos studijas daugeliui kurčiųjų, tarp jų ir vaikystės draugui. Dabar Indijos filialas organizuoja gestų kalbos kursus pionieriams, norintiems padėti kurtiesiems.

17. Papasakok, kas žiūrint į 19—22 puslapiuose esančią 2004 tarnybinių metų ataskaitą ypač tave padrąsina.

¹⁷ Šiame žurnalo numeryje, 19—22 puslapiuose, yra Jehovos liudytojų 2004 tarnybinių metų pasaulinė skelbimo veiklos ataskaita. Ją patyrinėjęs, įsitikinsi, kad šiandien visoje žemėje Jehovos tarnai neišleidžia iš akių „labai brangaus perlo“.

Nepaliaukite ‘pirmiausia ieškoti Karalystės’

18. Ko ir kodėl Jėzus nepasakė savo palyginime apie pirklį?

¹⁸ Dar sykį įsiskaitę į palyginimą apie perlų ieškantį pirklį, pastebėsime, kad Jėzus visai neužsiminė, iš ko anas vyras gyvens pardavęs visa, ką turėjo. Natūralu, jog kai kam gali kilti klausimas, kaip pirklys dabar prasimaitins, kuo rengsis, po kokiu stogu glausis, jei nieko nebeturi? Kokia gi nauda jam iš to perlo? Tokie klausimai atrodytų logiški pasaulietiškai mąstančiam žmogui. Bet argi Jėzus savo mokinių neskatino: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“? (Mato 6:31-33) Taigi esminė palyginimo mintis — paraginti visa širdimi atsiduoti Dievui ir uoliai tarnauti Karalystei. Ko tai pamoko mus?

19. Ko svarbiausio pasimokome iš Jėzaus palyginimo apie labai brangų perlą?

¹⁹ Jei sužinojome puikią gerąją naujieną visai neseniai arba jau ilgus dešimtmečius aukojamės Karalystei ir pasakojame apie ją kitiems, privalome ir toliau gyventi sutelkę visą dėmesį į šią veiklą. Dabar sunkūs laikai, bet turime tvirtą pagrindą tikėti, kad tai, ko siekiame, yra su niekuo nesulyginama tikrovė — tarsi perlas, kurį rado anas pirklys. Pasaulio įvykiai ir išsipildžiusios Biblijos pranašystės patikimai liudija, jog gyvename „šiai santvarkai baigiantis“. (Mato 24:3, NW) Tad, kaip tas pirklys, būkime uolūs — visa širdimi tarnaukime Dievo Karalystei ir džiaukimės garbe skelbti gerąją naujieną. (Psalmyno 9:2, 3 [9:1, 2, Brb])