Kai Jėzus ateis su Karalystės šlove

„Kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, kol pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį su savo karalyste“ (MATO 16:28).

1, 2. Kas įvyko netrukus po 32 m. e. metų Sekminių ir koks buvo to įvykio tikslas?

NETRUKUS po 32 m. e. metų Sekminių trys Jėzaus Kristaus apaštalai matė atmintiną regėjimą. Pagal įkvėptą pranešimą, „Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje“ (Mato 17:1, 2).

² Persimainymo regėjimas įvyko kritišku metu. Jėzus buvo pradėjęs aiškinti savo pasekėjams turėsiąs kentėti ir mirti Jeruzalėje, bet jo žodžiai jiems buvo sunkiai suprantami (Mato 16:21-23). Regėjimas sustiprino trijų Jėzaus apaštalų tikėjimą, kad jie būtų pasiruošę jo artėjančiai mirčiai ir ilgiems metams sunkaus darbo bei išbandymų, kuriuos turėjo patirti krikščionių susirinkimas. Ar šiandien mes galime ko nors pasimokyti iš to regėjimo? Taip, nes kas buvo pirmiau parodyta įvaizdžiu, iš tikrųjų vyksta mūsų dienomis.

3, 4. a) Ką Jėzus pasakė likus šešioms dienoms iki persimainymo? b) Papasakok, koks buvo persimainymas.

³ Likus šešioms dienoms iki persimainymo Jėzus pasakė savo pasekėjams: „Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus.“ Šie žodžiai turėtų išsipildyti „daiktų sistemos pabaigoje“. Be to, Jėzus pasakė: „Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, kol pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį su savo karalyste“ (Mato 16:27, 28; 24:3, NW; 25:31-34, 41; Danieliaus 12:4). Įvyko persimainymas ir taip išsipildė šie žodžiai.

⁴ Ką gi matė tie trys apaštalai? Lukas šį įvykį aprašo taip: „[Jėzui] besimeldžiant jo veido išvaizda pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti. Ir štai pasirodė du vyrai, kurie kalbėjosi su juo. Tai buvo Mozė ir Elijas. Jie pasirodė šlovėje ir kalbėjo apie Jėzaus gyvenimo pabaigą, būsiančią Jeruzalėje.“ Paskui „užėjo debesis ir uždengė [apaštalus]. Jiems panyrant į debesį, mokiniai nusigando. O iš debesies aidėjo balsas: ‛Šitas mano išrinktasis Sūnus, jo klausykite!’“ (Luko 9:29-31, 34, 35)

Sustiprinamas mūsų tikėjimas

 5. Kokį įspūdį persimainymas padarė apaštalui Petrui?

⁵ Apaštalas Petras jau buvo supratęs, kad Jėzus yra „Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus“ (Mato 16:16). Jehovos žodžiai iš dangaus patvirtino tai, ir Jėzaus persimainymo regėjimas iš anksto parodė, kad galiausiai Kristus ateis Karalystės galioje ir šlovėje teisti žmonijos. Praėjus daugiau kaip 30 metų po persimainymo, Petras rašė: „Mes skelbėme jums mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir atėjimą ne mėgdžiodami gudriai išgalvotas pasakas, bet kaip savo akimis matę jo didybę liudytojai. Jis gavo iš Dievo Tėvo garbę ir šlovę, kai iš šlovingosios didybės nuskambėjo jam balsas: ‛Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.’ Tą balsą mes girdėjome aidint iš dangaus, kai buvome su juo ant šventojo kalno“ (2 Petro 1:16-18; 1 Petro 4:17).

 6. Kaip klostėsi įvykiai po persimainymo?

⁶ Šiandien mūsų tikėjimas taip pat yra sustiprintas to, ką matė trys apaštalai. Žinoma, nuo 32 m. e. metų įvykiai rutuliojosi toliau. Kitais metais Jėzus mirė ir buvo prikeltas bei pasodintas savo Tėvo dešinėje (Apaštalų darbai 2:29-36). Per tų metų Sekmines gimė naujas „Dievo Izraelis“ ir Jeruzalėje prasidėjo skelbimo kampanija, kuria vėliau buvo pasiekti žemės pakraščiai (Galatams 6:16; Apaštalų darbai 1:8). Beveik tuoj pat buvo išbandytas Jėzaus pasekėjų tikėjimas. Apaštalai buvo suimti ir smarkiai nuplakti, nes atsisakė nustoti skelbti. Netrukus buvo užmuštas Steponas. Paskui buvo nužudytas persimainymo liudininkas Jokūbas (Apaštalų darbai 5:17-40; 6:8—7:60; 12:1, 2). Tačiau Petras su Jonu liko gyvi ir dar daug metų ištikimai tarnavo Jehovai. O baigiantis pirmajam m. e. šimtmečiui Jonas aprašė kituose regėjimuose matytus Jėzaus dangiškosios šlovės epizodus (Apreiškimas 1:12-20; 14:14; 19:11-16).

 7. a) Kada pradėjo pildytis persimainymo regėjimas? b) Kada Jėzus kai kuriems atlygino pagal jų darbus?

⁷ Nuo 1914 metų prasidėjus „Viešpaties dienai“, daugelis Jono matytų regėjimų išsipildė (Apreiškimas 1:10). O ką galima pasakyti apie Jėzaus ‛atėjimą savo Tėvo šlovėje’, kurio išankstinis įvaizdis buvo persimainymas? Šis regėjimas pradėjo pildytis 1914 metais, gimus Dievo dangiškajai Karalystei. Kai Jėzus, ką tik pasodintas į sostą Karalius, tarsi aušrinė iškilo pasaulio scenoje, vaizdžiai kalbant, išaušo nauja diena (2 Petro 1:19; Apreiškimas 11:15; 22:16). Ar tada Jėzus atlygino kai kuriems pagal jų darbus? Taip. Yra įtikinamas įrodymas, kad netrukus po to prasidėjo pateptųjų krikščionių prikėlimas gyventi danguje (2 Timotiejui 4:8; Apreiškimas 14:13).

 8. Kokie įvykiai ženklins persimainymo regėjimo išsipildymo kulminaciją?

⁸ Tačiau greitai Jėzus ateis „savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai“ teisti žmonijos (Mato 25:31). Tuomet jis apsireikš visa savo didinga šlove ir pelnytai atlygins „kiekvienam“ pagal jo ar jos darbus. Į avis panašūs žmonės paveldės amžinąjį gyvenimą jiems paruoštoje Karalystėje, o ožiams prilygintieji eis į „amžinąjį kentėjimą [„atkirtimą“, NW]“. Kokia nuostabi bus persimainymo regėjimo išsipildymo kulminacija! (Mato 25:34, 41, 46; Morkaus 8:38; 2 Tesalonikiečiams 1:6-10)

Pašlovinti Jėzaus palydovai

 9. Ar turėtume tikėtis, kad Mozė ir Elijas bus su Jėzumi išsipildant persimainymo regėjimui? Paaiškink.

⁹ Persimainęs Jėzus buvo ne vienas. Su juo buvo matomi Mozė ir Elijas (Mato 17:2, 3). Ar jie tikrai ten buvo? Ne, nes tie abu vyrai jau seniai buvo mirę ir miegojo kape laukdami prikėlimo (Ekleziasto 9:6, 11; Žydams 11:35). Ar jie pasirodys kartu su Jėzumi, kai jis ateis su dangiška šlove? Ne, nes Mozė ir Elijas gyveno anksčiau negu žmonėms buvo atverta dangiškoji viltis. Jie bus prikelti per žemiškąjį „teisiųjų... prisikėlimą“ (Apaštalų darbai 24:15). Taigi jų pasirodymas persimainymo regėjime yra simbolinis. Ką jis reiškia?

10, 11. Ką vaizduoja Elijas ir Mozė įvairiose situacijose?

¹⁰ Kitais atvejais Mozė ir Elijas yra pranašiškos asmenybės. Įstatymo sandoros tarpininkas Mozė vaizdavo naujosios sandoros Tarpininką Jėzų (Pakartoto Įstatymo 18:18; Galatams 3:19; Žydams 8:6). Elijas vaizdavo Mesijo pirmtaką Joną Krikštytoją (Mato 17:11-13). O Apreiškimo 11-o skyriaus kontekste Mozė ir Elijas simbolizuoja pateptųjų likutį pabaigos laiku. Iš kur mes tai žinome?

¹¹ Pažiūrėkime į Apreiškimo 11:1-6. Trečioje eilutėje skaitome: „Aš duosiu galią savo dviem liudytojams, ir jie, maišais apsivilkę, pranašaus tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų.“ Ši pranašystė išsipildė pateptųjų krikščionių likučiui per Pirmąjį pasaulinį karą.a Kodėl du liudytojai? Todėl, kad pateptasis likutis dirba darbą, dvasiniu atžvilgiu tokį pat, kokį darė Mozė ir Elijas. Penktoje ir šeštoje eilutėse toliau sakoma: „Jei kas panorės [tuos du liudytojus] skriausti, iš jų burnos išsiverš ugnis ir praris jų priešininkus. Jei kas norės jiems kenkti, tas irgi taip žus. Jiedu turi galią užrakinti dangų, kad jų pranašavimo dienomis nelytų lietus, turi galią vandenis paversti krauju ir ištikti žemę bet kokia neganda, kada panorės.“ Taigi mums yra primenami stebuklai, kuriuos darė Elijas ir Mozė (Skaičių 16:31-34; 3 Karalių 17:1; 4 Karalių 1:9-12).

12. Ką Mozė ir Elijas vaizduoja persimainymo scenoje?

¹² Tad ką vaizduoja Mozė ir Elijas persimainymo scenoje? Lukas sako, kad jie pasirodė kartu su Jėzumi „šlovėje“ (Luko 9:31). Aišku, jie vaizduoja krikščionis, kurie buvo patepti šventąja dvasia kaip Jėzaus „bendraįpėdiniai“ ir dėl to įgijo nuostabią viltį būti „su juo pagerbti“ (Romiečiams 8:17). Prikelti pateptieji bus su Jėzumi, kai jis ateis savo Tėvo šlovėje ‛atlyginti kiekvienam pagal jo darbus’ (Mato 16:27).

Liudytojai kaip Mozė ir Elijas

13. Kokios ypatybės rodo Mozę ir Eliją esant tinkamus pranašiškai pavaizduoti Jėzaus pateptuosius bendraįpėdžius, pašlovintus su juo?

¹³ Yra vertų dėmesio ypatybių, parodančių, kad Mozei ir Elijui tinka pranašiškai vaizduoti pateptuosius Jėzaus bendraįpėdžius. Ir Mozė, ir Elijas daug metų tarnavo Jehovos kalbėtojais. Abu patyrė valdovo įniršį. Ištikus nelaimei kiekvieną iš jų maitino svetimšalių šeima. Abu drąsiai pranašavo karaliams ir ryžtingai pasipriešino netikriems pranašams. Ir Mozei, ir Elijui ant Sinajaus kalno (dar vadinamo Horebu) buvo parodyta Jehovos galybė. Jie abu paskyrė įpėdinius rytinėje Jordano upės pusėje. Mozės (su Jozue) ir Elijo (su Eliziejumi) dienomis buvo padaryta daugiausia stebuklų, neskaitant tų, kuriuos padarė žemėje gyvendamas Jėzus.b

14. Kaip pateptieji tarnavo Jehovos kalbėtojais, lygiai kaip Mozė ir Elijas?

¹⁴ Ar visa tai neprimena mums Dievo Izraelio? Taip, žinoma. Savo ištikimiems pasekėjams Jėzus pasakė: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mato 28:19, 20). Paklusdami šiems žodžiams, pateptieji krikščionys tarnauja nuo 33 m. e. metų Sekminių iki šiol Jehovos kalbėtojais. Kaip Mozė ir Elijas, jie patyrė valdovų pyktį ir liudijo jiems. Jėzus pasakė savo dvylikai apaštalų: „Jūs būsite dėl manęs vedžiojami pas valdovus bei karalius liudyti jiems ir pagonims“ (Mato 10:18). Jo žodžiai daug kartų išsipildė krikščionių susirinkimo istorijoje (Apaštalų darbai 25:6, 11, 12, 24-27; 26:3).

15, 16. Kokie panašumai yra tarp pateptųjų ir Mozės bei Elijo a) bebaimio tiesos gynimo atžvilgiu? b) gaunant neizraelitų paramą?

¹⁵ Be to, pateptieji krikščionys, kaip Mozė ir Elijas, be baimės stojo už tiesą prieš religinį melą. Prisimink, kaip Paulius pasmerkė netikrą žydų pranašą Barjėzų ir taktiškai, bet ryžtingai demaskavo atėniečių dievų netikrumą (Apaštalų darbai 13:6-12; 17:16, 22-31). Taip pat prisimink, kad šių laikų pateptasis likutis drąsiai demaskavo krikščioniją ir toks liudijimas kankino ją (Apreiškimas 8:7-12).c

¹⁶ Kai Mozė bėgo nuo faraono įtūžio, jis rado prieglobstį neizraelito Raguelio, dar vadinamo Jetru, namuose. Vėliau Raguelis Mozei davė gerą patarimą dėl organizuotumo, o jo sūnus Hobabas vedė Izraelį per dykumąd (Išėjimo 2:15-22; 18:5-27; Skaičių 10:29). Ar Dievo Izraelio nariams padeda asmenys, nepriklausantys pateptajam Dievo Izraeliui? Taip, juos remia „milžiniška minia“ „kitų avių“, pasirodžiusių šiomis paskutinėmis dienomis (Apreiškimas 7:9; Jono 10:16; Izaijo 61:5). Jėzus pranašiškai pasakė „avims“, kokią šiltą, meilingą paramą jos teiks jo pateptiesiems broliams: „Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas — mane aprengėte, ligonis — mane aplankėte, kalinys — atėjote pas mane. ... Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mato 25:35-40).

17. Ką panašaus patyrė pateptieji, kaip ir Elijas ant Horebo kalno?

¹⁷ Be to, Dievo Izraeliui atsitiko panašiai kaip Elijui ant Horebo kalno.e Lygiai kaip Elijas tuo metu, kai bėgo nuo karalienės Jezabelės, baimingas pateptasis likutis Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje manė, kad jo darbas jau baigtas. Tada, kaip ir Elijas, jis susidūrė su Jehova, pradėjusiu teisti organizacijas, kurios tvirtino esančios „Dievo namai“ (1 Petro 4:17; Malachijo 3:1-3). Krikščionija pasirodė nepateisinusi vilčių, o pateptasis likutis buvo pripažintas „ištikimu bei protingu vergu“ ir paskirtas valdyti visų Jėzaus žemiškųjų turtų (Mato 24:45-47, NW). Horebe Elijas girdėjo „tylų ramų balsą“, tai yra Jehovos balsą, sakantį jam, ką daryti toliau. Ramiu pokario laikotarpiu ištikimi pateptieji Jehovos tarnai girdėjo jo balsą iš Biblijos puslapių. Jie taip pat suprato, kad turi vykdyti tam tikrą pavedimą (1 Karalių 19:4, 9-18, Brb red.; Apreiškimas 11:7-13).

18. Kaip per Dievo Izraelį pasireiškė didelė Jehovos galybė?

¹⁸ Ir galiausiai, ar Jehovos galia didingai pasireiškė per Dievo Izraelį? Po Jėzaus mirties apaštalai darė daug stebuklų, bet jie palaipsniui baigėsi (1 Korintiečiams 13:8-13). Dabar mes nebematome fizinių stebuklų. Tačiau Jėzus pasakė savo pasekėjams: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnių“ (Jono 14:12). Pirmą kartą tai išsipildė, kai Jėzaus mokiniai pirmajame šimtmetyje skelbė gerąją naujieną visoje Romos imperijoje (Romiečiams 10:18). Dar didesni darbai daromi šiandien, kai pateptasis likutis vadovauja gerosios naujienos skelbimui „visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms“ (Mato 24:14). Koks rezultatas? 20-as amžius matė didžiausią istorijoje pasiaukojusių, ištikimų Jehovos tarnų surinkimą (Apreiškimas 5:9, 10; 7:9, 10). Koks puikus Jehovos galybės įrodymas! (Izaijo 60:22)

Jėzaus broliai ateina su šlove

19. Kada Jėzaus pateptieji broliai matomi su juo šlovėje?

¹⁹ Baigę savo žemiškąjį kelią, likusieji iš pateptųjų Jėzaus brolių yra pašlovinami kartu su juo (Romiečiams 2:6, 7; 1 Korintiečiams 15:53; 1 Tesalonikiečiams 4:14, 17). Taip jie tampa nemirtingais karaliais ir kunigais dangaus Karalystėje. Paskui su Jėzumi jie „ganys [„žmones“, NW] geležine lazda, ir jie bus sudaužyti tarsi moliniai indai“ (Apreiškimas 2:27; 20:4-6; Psalmių 110:2, 5, 6, Brb red.). Jie sėdės su Jėzumi sostuose ir teis „dvylika Izraelio giminių“ (Mato 19:28). Dūsaujanti kūrinija nekantriai laukia šių įvykių, kada bus „apreikšti Dievo vaikai [„sūnūs“, Brb red.]“ (Romiečiams 8:19-21; 2 Tesalonikiečiams 1:6-8).

20. a) Kokia viltimi persimainymas sustiprino Petro tikėjimą? b) Kaip persimainymas stiprina šių dienų krikščionis?

²⁰ Paulius kalbėjo apie Jėzaus apsireiškimą „didelio suspaudimo“ metu, kuomet rašė: „Jis ateis, kad pasirodytų garbingas savo šventuosiuose ir nuostabus visuose, kurie įtikėjo“ (Mato 24:21; 2 Tesalonikiečiams 1:10). Kokia puiki perspektyva Petrui, Jokūbui, Jonui ir visiems dvasia pateptiesiems krikščionims! Persimainymas sustiprino Petro tikėjimą. Iš tiesų, skaitant tai sustiprėja ir mūsų tikėjimas bei pasitikėjimas, kad Jėzus greitai „atlygins kiekvienam pagal jo darbus“. Ištikimi pateptieji krikščionys, sulaukę šios dienos, mato, kad sustiprėjo jų pasitikėjimas, jog jie bus pašlovinti su Jėzumi. Kitos avys sustiprino savo tikėjimą žinojimu, kad jis apsaugos jas per šios blogos daiktų sistemos pabaigą ir jos galės įeiti į šlovingą naująjį pasaulį (Apreiškimas 7:14). Koks paskatinimas tvirtai laikytis iki galo! Tas regėjimas gali pamokyti mus dar kai ko daugiau, kaip pamatysime nagrinėdami kitą straipsnį.

[Išnašos]

Ar prisimeni?

◻ Kas pasirodė su Jėzumi jo persimainymo metu?

◻ Kaip persimainymas sustiprino apaštalų tikėjimą?

◻ Ką vaizdavo Mozė ir Elijas, pasirodę „šlovėje“ su Jėzumi jo persimainymo metu?

◻ Kokie panašumai yra tarp Mozės ir Elijo bei Dievo Izraelio?

[Iliustracija 10 puslapyje]

Persimainymo regėjimas sustiprino praėjusio laiko ir dabartinių krikščionių tikėjimą