Lik neutralus susiskaldžiusiame pasaulyje
„Kas Cezario, atiduokite Cezariui, o kas Dievo – Dievui“ (MT 22:21).
1. Kaip dera suprasti Jėzaus žodžius „kas Cezario, atiduokite Cezariui, o kas Dievo – Dievui“?
DIEVO ŽODIS moko mus paklusti valdžiai. Bet jame taip pat pasakyta, kad visų pirma turime klausyti Dievo, o ne žmonių (Apd 5:29; Tit 3:1). Ar šie paliepimai vienas kitam prieštarauja? Tikrai ne. Jėzus kadaise paaiškino, kokiu principu vadovaujantis reikia spręsti, kam paklusti. Jis sakė: „Kas Cezario, atiduokite Cezariui, o kas Dievo – Dievui“[1] (Mt 22:21). Iš ko matysis, kad suprantame šių Jėzaus žodžių prasmę? Turime būti klusnūs savo šalies valdžiai: laikytis įstatymų, gerbti pareigūnus, mokėti mokesčius (Rom 13:7). Vis dėlto klusnumas valdžiai yra sąlyginis. Jeigu ji reikalauja daryti tai, ką draudžia Dievas, mes tvirtai, bet pagarbiai atsisakome paklusti.
2. Iš ko matyti, kad politiniais klausimais esame neutralūs?
2 Viena, kaip galime atiduoti „kas Dievo – Dievui“, tai būti nešališki politiniais šio pasaulio klausimais (Iz 2:4). Kadangi Jehova leidžia žmonėms turėti valdžią, mes jai nesipriešiname (Rom 13:1, 2). Vis dėlto nedalyvaujame jokioje nacionalistinėje ar patriotinėje veikloje. Mes nebalsuojame rinkimuose, nesiekiame pakeisti valdžios, nebandome politikų paveikti ir, žinoma, patys nesiveržiame į jokį valdžios postą.
3. Kodėl politiniais klausimais privalome likti neutralūs?
3 Biblijoje pateikiama nemažai priežasčių, kodėl Dievas reikalauja, kad būtume neutralūs. Štai jeigu nepriklausome pasauliui – neturime nieko bendra su politika, karuose nepalaikome nė vienos pusės, – sekame jo Sūnaus Jėzaus Kristaus pavyzdžiu ir laikomės jo mokymo (Jn 6:15; 17:16). Be to, likdami neutralūs parodome ištikimybę Dievo Karalystei. Ar galėtume su švaria sąžine kitiems kalbėti, kad tiktai Karalystė išspręs žmonijos problemas, jei palaikytume kokią nors žmonių valdžią? Klaidingos religijos, kišdamosi į politiką, suskaldo tikinčiuosius. Tačiau mes, būdami neutralūs, išsaugome savo pasaulinės brolijos vienybę (1 Pt 2:17).
4. a) Iš kur žinome, kad kuo toliau, tuo sunkiau bus likti neutraliems? b) Kodėl turime jau dabar stiprinti savo ryžtą laikytis neutralios pozicijos?
4 Ten, kur gyvename, politinė padėtis šiuo metu galbūt rami, išpažinti savo tikėjimą galime be jokių kliūčių. Tačiau, Šėtono santvarkai artėjant prie pabaigos, dėl savo neutralios pozicijos galime patirti vis daugiau priešiškumo. Daugelis žmonių yra „nesukalbami, [...] kietakakčiai“, todėl tikėtina, kad pasaulis bus vis labiau susiskaldęs (2 Tim 3:3, 4). Kai kuriose šalyse staigiai pasikeitus politinei situacijai, mūsų bendratikiai patyrė didelių išbandymų. Tad jau dabar būtina stiprinti savo ryžtą likti neutraliems, nelaukti, kol papulsime į keblią padėtį. Jei nebūsime pasirengę, galime pasiduoti spaudimui ir pažeisti Dievo įstatymą. O kaip tokiems išmėginimams pasirengti? Aptarkime, kokius keturis dalykus reikia turėti omenyje, kad pasidalijusiame pasaulyje liktume neutralūs.
Į ŽMONIŲ VALDŽIAS ŽIŪRĖKIME TAIP KAIP JEHOVA
5. Kaip į žmonių valdžias žiūri Jehova?
5 Visų pirma, svarbu į valdžias žiūrėti taip kaip Jehova. Kurdamas žmones, Dievas tikrai nenorėjo, kad jie valdytų vienas kitą, ir tokios teisės jiems nesuteikė (Jer 10:23). Jehovos akyse visi žmonės yra viena šeima. Valdžios, propaguodamos nacionalizmą, žmonių šeimą skaldo. Žinoma, yra politikų, kurie stengiasi elgtis teisingai, bet net ir geriausi iš jų nėra pajėgūs išspręsti visų problemų. Atminkime ir dar vieną dalyką: nuo 1914-ųjų visi žmonių valdovai yra Dievo Karalystės priešai. Netrukus ta Karalystė įvykdys Jehovos nuosprendį ir žemiškas valdžias pašalins. (Perskaityk Psalmyno 2:2, 7–9.)
6. Kaip turime elgtis su valdžios atstovais?
6 Kol kas Dievas leidžia valdžioms egzistuoti. Žemėje jos palaiko šiokią tokią tvarką ir stabilumą, todėl galime garsinti gerąją naujieną apie Karalystę (Rom 13:3, 4). Dievas netgi liepia mums melstis už tuos, kas užima aukštą padėtį, ypač tada, kai jų sprendimai gali turėti įtakos mūsų dievatarnystei (1 Tim 2:1, 2). Kai su mumis elgiamasi neteisingai, į valdžią galime kreiptis pagalbos, kaip kadaise darė apaštalas Paulius (Apd 25:11). Nors Biblijoje sakoma, jog pasaulio politinę sistemą valdo Šėtonas, joje neparašyta, kad piktasis tiesiogiai kontroliuoja kiekvieną politiką ar pareigūną (Lk 4:5, 6). Todėl nederėtų tvirtinti, kad tas ar anas politikas yra Šėtono marionetė. Kai tenka turėti reikalų su vadovybėmis ar valdžiomis, mes jokiu būdu nenorime nieko įžeisti (Tit 3:1, 2).
7. Kokio mąstymo reikia vengti?
7 Klusnumą Dievui parodysime, jei nelaikysime jokio politinio veikėjo ar partijos geresniais už kitus, net jeigu jų idėjos mums būtų kuo nors naudingos. Kaip čia gali būti išbandytas mūsų neutralumas? Tarkim, liaudis bando nuversti engėjišką valdžią, nuo kurios galbūt ir patys esame nukentėję. Su protestuotojais, aišku, nežygiuosime, bet ar mintyse nepalaikysime jų pusės, ar nelinkėsime jiems sėkmės? (Ef 2:2) Nepamirškime: negana vien savo darbais ir žodžiais parodyti, kad esame neutralūs. Tokios pozicijos turime laikytis ir širdyje.
BŪKIME ATSARGŪS IR NEKLASTINGI
8. Iš ko matysis, kad esame atsargūs ir neklastingi?
8 Antra, neutralūs išliksime, jei būsime „atsargūs kaip gyvatės ir neklastingi kaip balandžiai“. (Perskaityk Mato 10:16, 17.) Atsargumą parodysime iš anksto numatydami, kokiose situacijose gali būti išbandytas mūsų neutralumas. O kad esame neklastingi, kitaip sakant, tyri, be kaltės, bus akivaizdu, jei nepasiduosime spaudimui remti kurią nors pusę, bet tvirtai laikysimės Dievo principų. Aptarkime, su kokiais pavojais galime susidurti ir kaip tada reikėtų elgtis.
9. Ko reikia saugotis, kai kalbame su žmonėmis?
9 Pokalbiai. Turime būti atsargūs, kai kalba pakrypsta apie politinius reikalus. Pavyzdžiui, skelbdami žinią apie Karalystę, neimkime nei girti, nei kritikuoti kokio nors politiko, partijos ar jų propaguojamų idėjų. Stenkimės atkreipti pašnekovo dėmesį į pačią problemą, o ne į tai, kaip valdžios žada ją spręsti. Tada iš Biblijos parodykime, kad tą problemą visiškai pašalins tik Dievo Karalystė. Jeigu pašnekovas paliečia kokią nors ginčytiną temą, pavyzdžiui, ima kalbėti apie abortus arba tos pačios lyties asmenų santuoką, parodykime, kas apie tai sakoma Dievo Žodyje ir kaip mes tais principais vadovaujamės savo gyvenime. Pokalbio metu nereikškime pritarimo jokioms politinėms pažiūroms. Jei žmogus ima tvirtinti, kad tam tikri įstatymai turėtų būti priimti, pataisyti ar panaikinti, atminkime, kad mums nedera nei pritarti, nei prieštarauti. Ir jokiu būdu neverskime pašnekovo pakeisti savo nuomonės.
10. Kas padėtų likti neutraliems klausantis žiniasklaidos pranešimų?
10 Žiniasklaidos pranešimai. Neretai žiniasklaidos pranešimai būna šališki, pateikiama tik vienos pusės nuomonė. Kai kuriose šalyse žinių tarnybas kontroliuoja valdžia ir skleidžia sau parankią, tendencingą informaciją. Net jeigu mūsų krašte yra žodžio ir spaudos laisvė, vis tiek turime saugotis, kad nepersiimtume šališka kokio nors komentatoriaus nuomone. Pamąstyk: ar man patinka klausyti to ar ano žurnalisto vien todėl, kad sutinku su jo politine pozicija? Jei taip, galbūt vertėtų paieškoti objektyvesnio informacijos šaltinio. Kad liktum neutralus, venk pernelyg gilintis į tokius pranešimus, kuriuose palaikoma kokia nors ideologija. Visada pasitikrink, ar tai, ką žiūri ir skaitai, dera su „sveikais žodžiais“, užrašytais Biblijoje (2 Tim 1:13).
11. Koks pavojus gali iškilti, jei esame prisirišę prie materialinių gėrybių?
11 Materializmas. Jei esame prisirišę prie materialinių gėrybių, rizikuojame pažeisti neutralumo principą užklupus išmėginimams. Malavyje gyvenanti mūsų sesė Rūta prisimena, kad taip atsitiko kai kuriems liudytojams praeito amžiaus aštuntame dešimtmetyje, kai vyko persekiojimai. Rūta pasakoja: „Jie tiesiog negalėjo atsisakyti patogaus gyvenimo. Kai kurie išėjo į tremtį kartu su mumis, bet vėliau prisidėjo prie politinės partijos ir grįžo namo, nes nenorėjo kęsti nepatogumų pabėgėlių stovykloje.“ Tačiau didžioji dauguma Jehovos garbintojų liko neutralūs, nors dėl to smarkiai nukentėjo ar net prarado visa, ką turėjo (Hbr 10:34).
12, 13. a) Kaip Jehova žiūri į žmoniją? b) Kaip galėtume ištirti, ar nesame linkę puikuotis savo šalimi?
12 Nederamas didžiavimasis. Žmonės neretai puikuojasi savo rase, tautybe, kultūra, šalimi ar miestu. Mes žinome, kad toks didžiavimasis nesiderina su Jehovos požiūriu į žmoniją. Aišku, Dievas nereikalauja, kad išsižadėtume savo šaknų. Kultūriniai skirtumai tik parodo, kokia įvairi ir spalvinga yra Jehovos kūrinija. Tačiau reikia atminti, kad jo akyse visi žmonės yra lygūs (Rom 10:12).
13 Nederamas didžiavimasis savo šalimi ar tauta gali greit privesti prie nacionalizmo. Jei manysime, kad esame kuo nors geresni už kitus, bus labai sunku likti neutraliems. Toks pavojus yra labai realus. Štai pirmajame amžiuje kai kurie krikščionys ėmė diskriminuoti bendratikius dėl jų tautybės (Apd 6:1). Kaip žinoti, ar mumyse nedygsta tokio puikavimosi daigas? Tarkim, bendratikis, atvykęs iš kitos šalies, duoda tau kokį nors pasiūlymą. Ar iškart jį atmesi, manydamas: „Mes, vietiniai, mokam tokius reikalus spręsti geriau“? Verčiau pritaikykime Dievo dvasios įkvėptą pamokymą: „Nuolankiai laikykite kitus aukštesniais už save“ (Fil 2:3).
JEHOVA TAVE SUSTIPRINS
14. Kaip mums gali padėti malda ir koks Biblijoje aprašytas atsitikimas tai patvirtina?
14 Trečia, neutralūs išliksime, jei prašysime Jehovą stiprybės. Melskime jį šventosios dvasios, kuri suteiks mums kantrybės ir savitvardos. Šios savybės padės neprarasti vidinės ramybės, net jeigu valdžia yra korumpuota ar pamina teisingumą. Taip pat prašyk Jehovą išminties, kad galėtum įžvelgti, kokiose situacijose tau būtų sunku likti nešališkam ir kaip tada turėtum elgtis (Jok 1:5). Jei dėl tikėjimo būtum persekiojamas, gal net įkalintas, melsk, kad Jehova įkvėptų tau drąsos ginti savo įsitikinimus, duotų jėgų viską ištverti. (Perskaityk Apaštalų darbų 4:27–31.)
15. Kaip Biblija gali padėti mums likti neutraliems? (Taip pat žiūrėk rėmelį „Dievo Žodis sustiprino jų ryžtą“.)
15 Jehova gali tave sustiprinti ir per savo Žodį. Apmąstyk eilutes, kurios sutvirtintų tavo ryžtą likti ištikimam Jehovai, kai esame mėginami. Stenkis išmokti jas atmintinai – tai labai pravers, jei ateityje sunkiu momentu neturėsi Biblijos. Be to, ją skaitydamas neleisi išblėsti vilčiai, kad ateityje išsipildys visi Dievo pažadai. Ši viltis būtina, kad ištvertume persekiojimus (Rom 8:25). Išsirink eilutes, kuriose rašoma apie tavo ypač laukiamus dalykus, ir įsivaizduok save naujajame pasaulyje.
SEKIME IŠTIKIMŲ JEHOVOS TARNŲ PAVYZDŽIU
16, 17. Ko pasimokome iš Jehovos garbintojų, kurie liko tvirti nelengvomis aplinkybėmis? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)
16 Ketvirta, laikytis neutralios pozicijos mums padės ištikimų Jehovos tarnų pavyzdys. Jie parodė drąsą, kebliose situacijose apsisprendė išmintingai ir liko neutralūs. Apie daugelį tokių žmonių rašoma Biblijoje. Štai Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas atsisakė nusilenkti Babilono karaliaus pastatytai statulai – valstybės simboliui. (Perskaityk Danieliaus 3:16–18.) Skaitydami apie tų jaunuolių tikėjimą, daug šiuolaikinių Dievo tarnų įgavo drąsos atsisakyti pagerbti vėliavą. Jėzus irgi nesileido įveliamas į tuometinius politinius ar socialinius konfliktus. Žinodamas, koks įkvepiantis bus jo pavyzdys, savo mokinius jis ragino: „Būkite drąsūs – aš nugalėjau pasaulį!“ (Jn 16:33)
17 Nemažai Jehovos liudytojų mūsų laikais taip pat liko neutralūs. Jiems teko patirti smurtą, būti įkalintiems, kai kurie net prarado gyvybę. Jų pavyzdys ir mus skatina tvirtai laikytis. Barišas iš Turkijos sakė: „Broliui Francui Raiteriui buvo įvykdyta mirties bausmė už atsisakymą eiti į Hitlerio armiją. Laiškas, kurį jis parašė mamai paskutinį savo gyvenimo vakarą, byloja, koks stiprus buvo jo tikėjimas, kaip tvirtai jis kliovėsi Jehova. Jei man kada teks toks išbandymas, noriu sekti to brolio pavyzdžiu.“[2]
18, 19. a) Kaip tavo bendruomenės nariai gali padėti tau likti ištikimam Jehovai? b) Ką esi pasiryžęs daryti?
18 Mus pastiprinti gali ir mūsų pačių bendruomenės broliai ir sesės. Pasikalbėk su vyresniaisiais apie tai, kokių išbandymų patiri, ir paprašyk, kad duotų tau Biblija pagrįstų patarimų. Bendratikiai galės tau padėti tik tada, jei žinos, su kuo tau tenka susidurti. Prašyk jų, kad už tave melstųsi. Žinoma, ir patys turime melstis už brolius, visokeriopai juos palaikyti (Mt 7:12). Mūsų interneto svetainėje jw.org įdėtas straipsnelis „Jehovos liudytojai kalinami už tikėjimą (suskirstyta pagal šalis)“. Jį rasi paspaudęs NAUJIENOS > TEISĖ. Čia yra nuorodos į sąrašus, kuriuose išvardyti visi šiuo metu kalinami mūsiškiai. Peržiūrėk tuos sąrašus, išsirink keletą vardų ir melsk Jehovos, kad padėtų tiems broliams ir sesėms likti tvirtiems (Ef 6:19, 20).
19 Kadangi žmonių valdžioms nenumaldomai artėja galas, jos, aišku, bus vis labiau nepatenkintos mūsų ištikimybe Jehovai bei jo Karalystei. Tad jau dabar stiprinkime savo ryžtą likti neutralūs šiame susiskaldžiusiame pasaulyje.
^ [1] (1 pastraipa) Tuo metu cezaris buvo aukščiausias valdovo titulas. Šiandien Jėzaus žodžius galima pritaikyti kalbant apie bet kurios šalies valdžią.
^ [2] (17 pastraipa) Skaityk straipsnelį „Jis mirė Dievo šlovei“ knygos Dievo Karalystė: šimtas veiklos metų 14 skyriuje, taip pat knygos Jehovah’s Witnesses—Proclaimers of God’s Kingdom (Jehovos liudytojai – Dievo Karalystės skelbėjai) 662 puslapį.