Ko reikalauja iš mūsų pavaldumas Dievui

„Būkite klusnūs Dievui“ (JOKŪBO 4:7).

 1. Ką galima pasakyti apie Dievo, kurį mes garbiname, savybes?

KOKS nuostabus Dievas yra Jehova! Neprilygstamas, nepaprastas, puikus, vienintelis daugeliu atžvilgių! Jis yra Aukščiausiasis, Universalus Suverenas, jam priklauso visa tikroji valdžia. Jis yra nuo amžių iki amžių ir toks šlovingas, kad žmogus negali jo pamatyti ir pasilikti gyvas (Išėjimo 33:20; Romiečiams 14:25). Jo išmintis ir jėga neturi ribų, jis absoliučiai tobulas teisingumu ir yra meilės įsikūnijimas. Jis — mūsų Kūrėjas, Teisėjas, Įstatymdavys ir Karalius. Kiekvienas geras davinys ir kiekviena tobula dovana ateina nuo jo (Psalmių 99:3; Izaijo 33:22; Jokūbo 1:17).

 2. Ką apima paklusnumas Dievui?

² Atsižvelgiant į visa tai, negali likti abejonių, kad mes esame įpareigoti būti jam paklusnūs. Bet ką tai reiškia mums? Daug dalykų. Kadangi mes asmeniškai negalime matyti Jehovos Dievo, pavaldumas jam reiškia klausyti išlavintos sąžinės balso, bendradarbiauti su žemiška Dievo organizacija, pripažinti pasaulietinę valdžią ir gerbti autoriteto principą šeimoje.

Išsaugoti švarią sąžinę

 3. Kokiems draudimams mes turime paklusti, kad turėtume švarią sąžinę?

³ Kad išsaugotume švarią sąžinę, mes turime paklusti tam, kas nėra atliekama prievarta — tai yra įstatymams ir principams, kurių laikytis žmonės jėga neverčiami. Pavyzdžiui, paskutinioj iš Dešimties įsakymų, nukreipto prieš godumą, negalėjo priversti vykdyti žmonių valdžia. Tai, beje, liudija apie dievišką Dešimties įsakymų kilmę, kadangi nė vienas žmonių sukurtas organas neišleistų įstatymo, kurį pažeidus būtų neįmanoma pritaikyti sankcijas. Šiuo įstatymu Jehova Dievas kiekvienam izraelitui davė įpareigojimą pačiam sekti save, jeigu jis norėjo turėti švarią sąžinę (Išėjimo 20:17). Taip pat tarp kūno darbų, kurie neleistų žmogui paveldėti Dievo Karalystės, yra „pavydas“ ir „neapykanta“ — jausmai, prieš kuriuos žmonių teisėjai negali panaudoti sankcijų (Galatams 5:19-21). Bet kad išsaugotume švarią sąžinę, mes turime vengti tokių jausmų.

 4. Pagal kokius biblinius principus mes turime gyventi, kad išsaugotume švarią sąžinę?

⁴ Taip, mes turime gyventi pagal biblinius principus. Tie principai gali būti išreikšti dviem įsakymais, kuriuos Jėzus Kristus nurodė, atsakydamas į klausimą, koks Mozės Įstatymo įsakymas yra didžiausias. „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. ... Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mato 22:36-40). Ką apima antrasis iš šių įsakymų, parodo Jėzaus žodžiai, užrašyti Mato 7:12: „Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai ir yra Įstatymas ir Pranašai.“

 5. Kaip mes galime išsaugoti gerus tarpusavio santykius su Jehova Dievu?

⁵ Mes turime daryti tai, kas, kaip žinome, yra teisinga, ir vengti, kas neteisinga, nepriklausomai nuo to, ar kiti pastebi, ar ne. Tai yra taip, net jeigu mums pavyksta nebaudžiamai nevykdyti, ką privalome, arba daryti tai, kas mums negalima. Tai reiškia išsaugoti gerus tarpusavio santykius su mūsų dangiškuoju Tėvu ir prisiminti apaštalo Pauliaus įspėjimą Žydams 4:13: „Jam nėra jokių paslėptų padarų, bet visa yra gryna ir atidengta akims to, kuriam turėsime duoti apyskaitą.“ Nenuilstamos pastangos elgtis teisingai padės mums atremti klastingus Velnio kėslus, priešintis pasaulio spaudimui ir kovoti su paveldėtu polinkiu į egoizmą (palygink Efeziečiams 6:11).

Paklusnumas Dievo organizacijai

 6. Kokius žmones panaudojo Jehova kaip ryšio kanalą ikikrikščioniškais laikais?

⁶ Jehova Dievas nesuteikė mums visų teisių patiems spręsti, kaip mūsų gyvenime pritaikyti biblinius principus. Nuo pat žmonijos istorijos pradžios Dievas panaudoja žmones kaip ryšio kanalą. Taigi Adomas buvo Ievai Dievo atstovas. Įsakymas dėl uždrausto vaisiaus Adomui buvo duotas dar prieš sukuriant Ievą, todėl Adomas tikriausiai pranešė Ievai Dievo valią (Pradžios 2:16-23). Nojus buvo Dievo pranašas savo šeimai ir prieštvaniniam pasauliui (Pradžios 6:13; 2 Petro 2:5). Abraomas buvo Dievo atstovas savo šeimai (Pradžios 18:19). Dievo pranašas ir ryšio kanalas Izraelio tautai buvo Mozė (Išėjimo 3:15, 16; 19:3, 7). Po jo iki Jono Krikštytojo Dievas panaudojo daugelį pranašų, kunigų ir karalių pranešti tautai savo valią.

7, 8. a) Ką Dievas panaudojo savo atstovais, atėjus Mesijui? b) Ko reikalauja šiandien paklusnumas Dievui iš Jehovos Liudytojų?

⁷ Atėjus Mesijui Jėzui Kristui, Dievas panaudojo savo atstovais jį ir jo artimiausius apaštalus bei mokinius. Vėliau ištikimi pateptieji Jėzaus Kristaus pasekėjai turėjo tarnauti kaip „ištikimas bei protingas tarnas“ ir pranešti Jehovos tautai, kaip gyvenime pritaikyti biblinius principus. Būti paklusniems Dievui reiškė pripažinti priemonę, kurią panaudojo Dievas (Mato 24:45-47; Efeziečiams 4:11-14).

⁸ Faktai rodo, kad šiandien „ištikimas bei protingas tarnas“ yra susijęs su Jehovos Liudytojais ir atstovaujamas tų Liudytojų Vadovaujančiosios korporacijos. Savo ruožtu ta korporacija paskiria prižiūrėtojus įvairioms pareigoms, pavyzdžiui, vyresniaisiais ir keliaujančiais atstovais, kad jie vadovautų vietiniam darbui. Pavaldumas Dievui reikalauja, kad kiekvienas pasišventęs Liudytojas būtų paklusnus tiems prižiūrėtojams pagal Žydams 13:17: „Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę, nes jie budi jūsų sielų labui, būdami atsakingi už jas; tegu jie tai daro su džiaugsmu, o ne dūsaudami, nes tai nebūtų jums naudinga.“

Pripažinti drausminimo priemones

 9. Ką dažnai reiškia paklusnumas Dievui?

⁹ Paklusnumas Dievui dažnai reiškia, kad reikia pripažinti drausminimo priemones iš tų, kurie tarnauja prižiūrėtojais. Jeigu mes patys nuolat savęs netaisome, mums galbūt būtinas patarimas ir drausminančios priemonės iš tų, kurie turi patyrimą ir įgaliojimus, — mūsų vyresnieji susirinkime. Tokių drausminimo priemonių pripažinimas yra išminties kelias (Patarlių 12:15; 19:20).

10. Kokią atsakomybę turi tie, kurie pritaiko drausminimo priemones?

¹⁰ Aišku, vyresnieji, pritaikantys drausminimo priemones, patys turi būti paklusnumo Dievui pavyzdžiai. Kaip? Pagal Galatams 6:1, jie ne tik turi mokėti gerai duoti patarimą, bet ir patys būti pavyzdingi: „Broliai, jei kurį žmogų ištiktų nelaimė nusidėti, jūs, dvasios žmonės, pamokykite tokį romiai. Bet žiūrėk, kad ir pats neįpultum į pagundą.“ Kitais žodžiais, vyresniojo patarimas turi derintis su jo pavyzdžiu. Tai atitinka perspėjimus, duotus 2 Timotiejui 2:24, 25 ir Titui 1:9. Taip, tie, kurie pabara arba pataiso, turi stengtis niekada nebūti šiurkštūs. Jie visada turi būti švelnūs, malonūs ir vis dėlto tvirtai laikytis Dievo Žodžio principų. Jie turi būti bešališki klausytojai, atgaivinantys tuos, kurie vargsta ir yra prislėgti (palygink Mato 11:28-30).

Paklusnumas aukštesniajai valdžiai

11. Kas reikalaujama iš krikščionių jų santykiuose su pasaulietiškomis valdžiomis?

¹¹ Pavaldumas Dievui taip pat reikalauja, kad mes būtume klusnūs pasaulietiškajai valdžiai. Romiečiams 13:1 mums duodamas patarimas: „Kiekvienas žmogus tebūna klusnus viešajai valdžiai, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo, o kurios yra — tos Dievo nustatytos.“ Šitie žodžiai, be viso kito, reikalauja, kad mes laikytumėmės kelių eismo taisyklių, taip pat sąžiningai mokėtume mokesčius, kaip pažymi apaštalas Paulius Romiečiams 13:7.

12. Kokia prasme mūsų paklusnumas ciesoriui yra neabsoliutus?

¹² Tačiau aišku, kad toks paklusnumas ciesoriui turi būti santykinis. Mes visada turime prisiminti principą, nustatytą Jėzaus Kristaus, kuris užrašytas Mato 22:21: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo — Dievui.“ Biblijos vertimo Oxford NIV [New International Version] Scofield Study Bible išnašoje Romiečiams 13:1 pažymima: „Tai nereiškia, kad jis privalo paklusti įsakymams, kurie yra nedorovingi arba nekrikščioniški. Tokiais atvejais jis privalo labiau klausyti Dievo negu žmonių (Apaštalų darbai 5:29; palygink Danieliaus 3:16-18; 6:10 ir tolesni).“

Paklusnumas Dievui šeimoje

13. Ko reikalauja paklusnumas Dievui iš šeimos narių?

¹³ Šeimos galva yra vyras ir tėvas. Tai reikalauja, kad žmonos laikytųsi patarimo iš Efeziečiams 5:22, 23: „Jūs, moterys, būkite klusnios savo vyrams lyg kad Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva, kaip Kristus yra Bažnyčios galva.“a O vaikai nenustatinėja savų taisyklių, bet turi būti paklusnūs ir tėvui, ir motinai, kaip Dievui, paaiškina Paulius Efeziečiams 6:1-3: „Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas. Gerbk savo tėvą ir motiną, — tai pirmasis įsakymas su pažadu: kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje.“

14. Ko reikalauja paklusnumas Dievui iš šeimos galvos?

¹⁴ Žinoma, žmonoms ir vaikams lengviau parodyti tokį paklusnumą Dievui, kai tėvai ir vyrai patys yra paklusnūs Dievui. Jie tai daro, vadovaudami pagal biblinius principus, kuriuos, pavyzdžiui, mes randame Efeziečiams 5:28, 29 ir 6:4: „Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas tarytum savuosius kūnus. Kas myli žmoną, myli save patį. Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja kaip ir Kristus Bažnyčią. ... Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpaties vardu.“

Pagalba parodant paklusnumą Dievui

15. Koks dvasios vaisius padės mums parodyti paklusnumą Dievui?

¹⁵ Kas mums padės būti paklusniems Dievui šiose įvairiose srityse? Pirma, nesavanaudiška meilė — meilė Jehovai Dievui ir tiems, kuriuos jis paskyrė mus prižiūrėti. Todėl 1 Jono 5:3 mums sakoma: „Nes tai ir yra Dievo meilė — jo įsakymus vykdyti. O jo įsakymai nėra sunkūs.“ Jėzus pabrėžė tą patį Jono 14:15: „Jei mane mylite, — jūs laikysitės mano įsakymų.“ Taigi meilė — svarbiausias dvasios vaisius — iš tikrųjų padės mums įvertinti viską, ką dėl mūsų padarė Jehova, ir padės mums būti jam paklusniems (Galatams 5:22).

16. Kaip Dievo baimė gali padėti būti paklusniems Dievui?

¹⁶ Antra, tai Dievo baimė. Baimė neįtikti Jehovai Dievui padės mums, nes ji reiškia ‛neapkęsti pikto’ (Patarlių 8:13). Be abejonės, baimė neįtikti Jehovai apsaugos mus nuo kompromiso dėl žmonių baimės. Ji taip pat padės mums paklusti Dievo nurodymams, nepaisant sunkumų, kuriuos reikės įveikti. Be to, ji neleis mums pasiduoti gundymams arba polinkiams pasielgti neteisingai. Raštas parodo, kad būtent Jehovos baimė įgalino Abraomą ryžtis paaukoti savo mylimą sūnų Izaoką, ir baimė neįtikti Jehovai įgalino Juozapą sėkmingai pasipriešinti nedorovingam Putifaro žmonos meilinimuisi (Pradžios 22:12; 39:9).

17. Kokį vaidmenį mūsų paklusnume Dievui vaidina tikėjimas?

¹⁷ Trečia pagalba yra tikėjimas Jehova Dievu. Tikėjimas įgalins mus įsiklausyti į patarimą iš Patarlių 3:5, 6: „Pasitikėk Viešpačiu visa savo širdimi ir nesiremk savo gudrumu. Visuose savo keliuose atsimink jį, tai jis ves tavo žingsnius.“ Tikėjimas ypač padės mums, kai atrodo, jog mes kenčiame neteisingai, arba galvojame, kad esame diskriminuojami dėl savo rasės, tautybės arba asmenybių susidūrimo. Kai kuriems gali pasirodyti, kad jie neteisingai buvo ignoruojami rekomenduojant tarnauti vyresniaisiais arba tarnybiniais padėjėjais. Jeigu mes turime tikėjimą, mes lauksime, kol Jehova savo laiku tai pašalins. Tuo tarpu mums galbūt reikės kantrybės ir ištvermės (Raudų 3:26).

18. Kokia yra ketvirta pagalba parodant paklusnumą Dievui?

¹⁸ Ketvirtoji pagalba — nuolankumas. Nuolankiam žmogui nesunku paklusti Dievui, nes jis ‛kitą laiko aukštesniu už save’. Kuklus žmogus yra pasiruošęs elgtis kaip ‛mažiausias’ (Filipiečiams 2:2-4; Luko 9:48). Tačiau išdidus žmogus nepakenčia pavaldumo, kuris tik erzina jį. Apie tokius žmones sakoma, kad jie greičiau žus nuo pagyrimo, negu išsigelbės per kritiką.

19. Kokį puikų nuolankumo pavyzdį davė buvęs Watch Tower Society prezidentas?

¹⁹ Puikų nuolankumo ir paklusnumo Dievui pavyzdį kartą davė Džozefas Rezerfordas, antrasis Watch Tower Bible and Tract Society prezidentas. Kai Hitleris uždraudė Jehovos Liudytojų darbą Vokietijoje, broliai parašė jam laišką, kuriame klausė, ką jiems daryti dėl draudimo skelbti ir rengti susirinkimo sueigas. Jis paminėjo šį klausimą Betelio šeimoje ir atvirai prisipažino nežinąs, ką atsakyti vokiečių broliams, ypač atsižvelgiant į taikomas griežtas bausmes. Jis pasakė, kad jeigu kas nors žino, ką jiems pasakyti, jis džiaugsis galėdamas išgirsti. Kokia nuolanki dvasia!b

Nauda, kurią duoda paklusnumas Dievui

20. Kokias palaimas suteikia paklusnumas Dievui?

²⁰ Būtų galima teisėtai paklausti: kokia paklusnumo Dievui nauda? Ji iš tikrųjų nemaža. Mes išvengiame rūpesčių ir nusivylimų, dėl kurių kenčia tie, kurie veikia nepriklausomai. Mes džiaugiamės gerais tarpusavio santykiais su Jehova Dievu. Mes turime geriausią krikščioniškų brolių draugiją. Be to, elgdamiesi pagal įstatymą, mes išvengiame daugelio nereikalingų sunkumų su pasaulietiškomis valdžiomis. Kaip vyrai ir žmonos, tėvai ir vaikai, mes džiaugiamės laimingu šeimos gyvenimu. Be to, būdami pavaldūs Dievui, mes elgiamės pagal patarimą, duotą Patarlių 27:11: „Užsiimk išmintimi, mano sūnau, ir palinksmink mano širdį, kad galėtumei atsakyti tam, kurs daro priekaištus.“

[Išnašos]

Klausimai pakartojimui

◻ Kokius žmones Dievas panaudojo kaip ryšio kanalą ir kaip jo tarnai turėjo žiūrėti į juos?

◻ Kaip laikomasi pavaldumo Dievui įvairiuose tarpusavio santykiuose?

◻ Kokios savybės padės mums parodyti paklusnumą Dievui?

◻ Kokias palaimas suteikia pavaldumas Dievui?

[Iliustracija 16 puslapyje]

Dievas pasinaudojo Jeruzalės šventykla, kad praneštų tautai savo valią

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Sritys, kuriose mes galime parodyti paklusnumą Dievui