mwbr18.03 Biuletenio „Mūsų tarnyba ir gyvenimas“ priedas
KOVO 5–11 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | MATO 20–21
„Kas tarp jūsų norėtų tapti didis, tebūna jūsų tarnas“
(Mato 20:3) Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė turgavietėje kitus, stovinčius be darbo,
nwtsty vaizdinė medžiaga
Turgavietė
Kai kurios turgavietės (kaip čia pavaizduota) būdavo palei kelią. Prekeiviai savo prekes išdėstydavo tiesiog ant gatvės ir taip kartais trukdydavo eismui. Vietiniai gyventojai ten galėdavo nusipirkti namų apyvokos reikmenų, molinių indų, brangių stiklo dirbinių, taip pat šviežių maisto produktų. Kadangi šaldytuvų nebuvo, žmonės apsipirkti į turgų ateidavo kasdien. Pirkėjai iš pirklių ir kitų atvykėlių ten išgirsdavo naujienų, vaikai žaisdavo, o bedarbiai lūkuriuodavo, kol juos kas nors pasamdys. Turgavietėje Jėzus gydė ligonius, Paulius skelbė gerąją naujieną (Apd 17:17). O išdidūs Raštų žinovai ir fariziejai šiose viešose vietose mėgo atkreipti į save dėmesį ir būti sveikinami.
(Mato 20:20, 21) Tada Zebediejaus sūnų motina priėjo su sūnumis prie jo ir išreiškusi pagarbą norėjo kažko paprašyti. 21 Jis paklausė: „Ko nori?“ Ji tarė: „Tark žodį, kad šiuodu mano sūnūs tavo karalystėje atsisėstų vienas tavo dešinėje, o kitas – kairėje.“
nwtsty Mt 20:20, 21 komentarai
Zebediejaus sūnų motina: tai apaštalų Jokūbo ir Jono motina. Morkus savo pasakojime paminėjo, kad prie Jėzaus priėjo būtent Jokūbas su Jonu. Matyt, prašymas buvo jų, bet jiedu perdavė jį per savo motiną Salomę, kuri tikriausiai buvo Jėzaus teta (Mt 27:55, 56; Mk 15:40, 41; Jn 19:25).
vienas tavo dešinėje, o kitas – kairėje: čia abi vietos simbolizuoja garbę ir valdžią, bet garbingiausia vieta visada yra dešinėje (Ps 110:1; Apd 7:55, 56; Rom 8:34).
(Mato 20:25–28) Bet Jėzus pasikvietęs juos tarė: „Jūs žinote, kad tautų valdovai joms viešpatauja ir didžiūnai laiko jas savo valdžioje. 26 Tarp jūsų taip neturi būti. Kas tarp jūsų norėtų tapti didis, tebūna jūsų tarnas, 27 ir kas tarp jūsų norėtų būti pirmas, tebūna jūsų vergas. 28 Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo sielos atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“
nwtsty Mt 20:26 komentaras
tarnas: Biblijoje, nurodant asmenį, kuris nuolankiai tarnauja kitiems, dažnai vartojamas graikiškas žodis diakonos. Šis žodis taikomas Kristui (Rom 15:8), Kristaus tarnams (1 Kor 3:5–7; Kol 1:23), bendruomenės patarnautojams (Fil 1:1; 1 Tim 3:8), namų tarnams (Jn 2:5, 9) ir valdžios pareigūnams (Rom 13:4).
Ką vertinga radome
(Mato 21:9) Minios, einančios pirma jo ir jam iš paskos, šaukė: „Gelbėk, meldžiame, Dovydo Sūnų! Palaimintas ateinantis Jehovos vardu! Gelbėk jį, meldžiame, kuris esi aukštybėse!“
nwtsty Mt 21:9 komentaras
Gelbėk, meldžiame: gr. „Hosanna“. Šis graikiškas žodis yra kilęs iš hebrajiško posakio, reiškiančio „gelbėk, meldžiame“ arba „prašom gelbėti“. Čia jis vartojamas kaip maldavimas, kad Dievas išgelbėtų ar suteiktų pergalę, ir gali būti verčiamas „prašom suteikti išgelbėjimą“. Ilgainiui šis žodis įgavo tiek maldavimo, tiek šlovinimo prasmę. Hebrajišką posakį randame Ps 118:25; tai viena iš Aleliuja psalmių, kurios kasmet buvo giedamos Paschos laikotarpiu. Taigi natūralu, kad šiuo atveju tie žodžiai žmonėms atėjo į galvą. Viena, kaip Dievas atsakė į šį maldavimą išgelbėti Dovydo Sūnų – prikėlė jį iš mirusiųjų. Mt 21:42 pats Jėzus cituoja Ps 118:22, 23 ir pritaiko tai Mesijui.
Dovydo Sūnų: šiais žodžiais pripažįstama Jėzaus kilmės linija ir jo, kaip žadėtojo Mesijo, vaidmuo.
(Mato 21:18, 19) Anksti rytą grįždamas į miestą, jis pasijuto alkanas. 19 Pamatęs šalia kelio figmedį, jis priėjo, tačiau neradęs ant jo nieko, tik lapus, pasakė: „Tegul per amžius nebebus ant tavęs vaisiaus.“ Ir figmedis kaipmat nudžiūvo.
jy p. 244, pstr. 4–6
Figmedis ir pamoka apie tikėjimą
Tačiau kodėl Jėzus liepė figmedžiui nudžiūti? Jis nurodo priežastį: „Iš tiesų sakau jums: jeigu turėsite tikėjimą ir neabejosite, padarysite ne tik tai, ką aš padariau su figmedžiu, bet taip pat jei pasakysite šitam kalnui: ‘Pakilk ir meskis į jūrą’, taip ir įvyks. Ir visa, ko tik maldoje prašytumėte tikėdami, gausite“ (Mato 21:21, 22). Čia Jėzus pakartoja anksčiau pasakytą mintį, kad tikėjimas gali kilnoti kalnus (Mato 17:20).
Liepdamas figmedžiui nudžiūti Jėzus duoda mokiniams vaizdingą pamoką, kaip svarbu tikėti Dievą. Jis sako: „Visa, ko meldžiate ir prašote, tikėkite jau gavę, ir turėsite tai“ (Morkaus 11:24). Kokia reikšminga pamoka visiems Jėzaus sekėjams! Ypač ji aktuali apaštalams, nes netrukus jie patirs sunkių išmėginimų. Bet yra ir kitas ryšys tarp figmedžio nudžiūvimo ir tikėjimo.
Izraelio tautos, kaip ir to figmedžio, išvaizda apgaulinga. Ši tauta yra susijusi sandoros ryšiais su Dievu ir dedasi vykdanti jo įsakymus. Tačiau ji parodo neturinti tikėjimo ir nenešanti gerų vaisių. Net pasirengusi atmesti Dievo Sūnų! Tad liepdamas nudžiūti nevaisingam figmedžiui Jėzus vaizdžiai parodo, koks bus šios nevaisingos, netikinčios tautos galas.
KOVO 12–18 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | MATO 22–23
„Paklusk dviem didžiausiems įsakymams“
(Mato 22:36–38) Mokytojau, kuris įsakymas Įstatyme didžiausias?“ 37 Jis pasakė jam: „‘Mylėk Jehovą, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.’ 38 Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas.
nwtsty Mt 22:37 komentaras
širdis: kai vartojamas perkeltine prasme, šis žodis paprastai nurodo visą vidinį žmogų. Tačiau kai kartu minimi „siela“ ir „protas“, žodis „širdis“ įgauna konkretesnę reikšmę, juo įvardijami asmens jausmai, troškimai ir emocijos. Čia paminėti trys žodžiai (širdis, siela ir protas) turi ne skirtingą, o panašią reikšmę. Visi kartu jie vartojami norint kuo stipriau pabrėžti, kad meilė Dievui turi būti nepadalyta, absoliuti.
siela: arba „visas asmuo“.
protas: tai yra protiniai gebėjimai; asmuo turi juos naudoti, kad pažintų Dievą ir jį pamiltų (Jn 17:3, išn.; Rom 12:1). Šioje eilutėje cituojama Įst 6:5, kur hebrajiškame tekste paminėti trys dalykai: širdis, siela ir jėgos. Mato evangelijoje graikų kalba vietoj jėgų paminėtas protas. Gali būti kelios priežastys, kodėl pavartoti skirtingi žodžiai. Pirma, nors senovės hebrajų kalboje nebuvo konkretaus žodžio, reiškiančio „protas“, šią sąvoką dažnai apimdavo hebrajiškas žodis, verčiamas „širdis“. Pastarasis, vartojamas perkeltine prasme, reiškia visą vidinį žmogų, įskaitant jo mąstymą, jausmus, požiūrį, motyvus (Įst 29:3 [29:4]; Ps 26:2; 64:7 [64:6]; žiūrėk šios eilutės komentarą „širdis“). Dėl šios priežasties ten, kur hebrajiškame tekste minima širdis, Septuagintoje dažnai vartojamas graikiškas žodžio „protas“ atitikmuo (Pr 8:21; 17:17; Pat 2:10; Iz 14:13). Kita priežastis, kodėl cituojamuose žodžiuose iš Įst 6:5 Matas vietoj jėgų galėjo paminėti protą, yra ta, kad hebrajiškas žodis, verčiamas „jėgos“, gali reikšti tiek fizines jėgas, tiek protinius ar intelektinius gebėjimus. Kad ir kaip būtų, tokiu hebrajiškų ir graikiškų žodžių reikšmių daliniu sutapimu galima paaiškinti, kodėl evangelijų rašytojai, cituodami Pakartotą Įstatymą, vartojo ne tuos pačius terminus.
(Mato 22:39) Antrasis, panašus į jį, yra šis: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį.’
nwtsty Mt 22:39 komentaras
antrasis: Mt 22:37 užrašytas tiesus Jėzaus atsakymas fariziejams, bet paskui Jėzus savo atsakymą papildo pacituodamas kitą įsakymą (Kun 19:18); taip jis pamoko, kad šie du įsakymai yra neatsiejami ir kad jais galima apibendrinti visą Įstatymą ir Pranašus (Mt 22:40).
artimą: taip verčiamas graikiškas žodis (pažod. „tas, kuris šalia“) gali reikšti kiekvieną, su kuo asmuo bendrauja (Lk 10:29–37; Rom 13:8–10).
(Mato 22:40) Šiais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas, taip pat Pranašai.“
nwtsty Mt 22:40 komentaras
Įstatymas, taip pat Pranašai: Įstatymu vadinamos Biblijos knygos nuo Pradžios iki Pakartoto Įstatymo. Pranašai – tai Hebrajiškųjų raštų pranašų knygos. Tačiau kai šie du žodžiai vartojami drauge, jie gali reikšti visą hebrajiškąją Biblijos dalį (Mt 7:12; 22:40; Lk 16:16).
remiasi: graikiškas veiksmažodis, pažodžiui reiškiantis „kabėti ant“, čia pavartotas perkeltine prasme „remtis ant; priklausyti nuo“. Jėzus tuo norėjo pasakyti, kad ne tik Įstatymas su Dešimčia įsakymų, bet ir visi Hebrajiškieji raštai yra pagrįsti meile (Rom 13:9).
Ką vertinga radome
(Mato 22:21) Tie atsakė: „Cezario.“ Tada jis tarė jiems: „Todėl, kas Cezario, atiduokite Cezariui, o kas Dievo – Dievui.“
nwtsty Mt 22:21 komentaras
kas Cezario, [...] Cezariui: tai yra vienintelis užrašytas atvejis, kai Jėzus užsimena apie Romos imperatorių, neskaitant paralelinių pasakojimų Mk 12:17 bei Lk 20:25. „Kas Cezario“ yra mokesčiai už valdžios teikiamas paslaugas, taip pat pagarba ir sąlyginis paklusnumas tai valdžiai (Rom 13:1–7).
kas Dievo – Dievui: Dievo garbinimas visa širdimi, besąlyginė meilė, visiškas klusnumas ir ištikimybė jam (Mt 4:10; 22:37, 38; Apd 5:29; Rom 14:8).
(Mato 23:24) Akli vedliai, jūs iškošiate uodą, o praryjate kupranugarį!
nwtsty Mt 23:24 komentaras
iškošiate uodą, o praryjate kupranugarį: uodas buvo vienas mažiausių, o kupranugaris – vienas didžiausių izraelitams žinomų nešvarių gyvūnų (Kun 11:4, 21–24). Čia Jėzus pavartojo hiperbolę su tam tikra ironija: religiniai vadovai košia savo gėrimus, kad šie netaptų formaliai nešvarūs, nors visiškai nepaiso svarbesnių Įstatymo reikalavimų, ir tai prilygsta kupranugario prarijimui.
KOVO 19–25 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | MATO 24
„Būk budrus šiomis paskutinėmis dienomis“
(Mato 24:12) ir kadangi bus vis labiau nepaisoma įstatymų, daugumos meilė atšals.
it-2 p. 279, pstr. 6
Meilė
Meilė gali atšalti. Kalbėdamas su mokiniais apie ateities įvykius, Jėzus Kristus pasakė, kad daugelio tų, kurie save laiko tikinčiais, meilė (agape) atšals (Mt 24:3, 12). Kaip vieną iš sunkių laikų požymių apaštalas Paulius nurodė, kad žmonės bus „pinigų mylėtojai“ (2 Tim 3:1, 2). Taigi tai rodo, kad žmogus gali prarasti tinkamą požiūrį į teisingus principus ir kad meilė, kurią buvo išsiugdęs, gali išblėsti. Todėl labai svarbu nuolat rodyti ir puoselėti meilę apmąstant Dievo Žodį ir savo gyvenime taikant Jo principus (Ef 4:15, 22–24).
(Mato 24:39) ir nesusimąstė, kol atėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir Žmogaus Sūnui čia esant.
Ar vykdai visus savo įsipareigojimus Dievui?
5 Jėzus Kristus apie mūsų kritiškus laikus pasakė: „Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės, nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus“ (Mato 24:37–39). Nieko bloga saikingai valgyti bei gerti, o ir santuoka yra paties Dievo įkurta (Pradžios 2:20–24). Tačiau jei įprasti gyvenimo siekiai pasidaro didžiausias rūpestis, kodėl neišsakius to maldoje? Jehova padės mums Karalystės interesus laikyti svarbiausiais, elgtis teisingai bei vykdyti savo įsipareigojimus jam (Mato 6:33; Romiečiams 12:12; 2 Korintiečiams 13:7).
(Mato 24:44) Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nemanote.
jy p. 259, pstr. 5
Apaštalai prašo ženklo
Jis sako, kad jo mokiniai turės likti dėmesingi, budėti ir būti pasirengę. Šį perspėjimą Jėzus pailiustruoja kitu palyginimu: „Supraskite štai ką: jeigu šeimininkas žinotų, kuriuo nakties metu ateis vagis, jis budėtų ir neleistų įsilaužti į savo namus. Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nemanote“ (Mato 24:43, 44).
Ką vertinga radome
(Mato 24:8) Visa tai – skausmų pradžia.
nwtsty Mt 24:8 komentaras
skausmų: graikiškas žodis pažodžiui reiškia stiprų skausmą, patiriamą gimdant. Nors čia juo nurodomas sielvartas, skausmas ir kančios plačiąja prasme, šis pasakymas gali reikšti, kad laikotarpiu prieš Mt 24:21 paminėtą didį suspaudimą išpranašauti vargai ir kančios, panašiai kaip gimdymo skausmai, dažnės, stiprės ir truks vis ilgesnį laiką.
(Mato 24:20) Melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar per šabą.
nwtsty Mt 24:20 komentaras
žiemą: smarkūs lietūs, potvyniai ir šaltas oras tuo metų laiku apsunkintų keliones ir galimybes rasti maisto bei pastogę (Ezr 10:9, 13).
per šabą: tokiose srityse kaip Judėja dėl su šabo įstatymu susijusių apribojimų žmogui būtų sunku keliauti ilgus atstumus ir neštis mantą; taip pat miesto vartai šabo dieną būdavo uždaryti. (Žiūrėk Apd 1:12 ir sgd 16.)
KOVO 26–BALANDŽIO 1 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | MATO 25
„Budėkite“
(Mato 25:1–6) Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimt mergelių, kurios pasiėmusios žibintus išėjo pasitikti jaunikio. 2 Penkios iš jų buvo paikos, penkios – nuovokios. 3 Mat paikosios pasiėmė žibintus, bet nepasiėmė aliejaus, 4 o nuovokiosios su žibintais pasiėmė indeliuose ir aliejaus. 5 Jaunikiui užtrunkant, visos ėmė snausti ir užmigo. 6 Vidurnaktį pasigirdo šauksmas: ‘Štai jaunikis! Išeikite jo pasitikti!’
(Mato 25:7–10) Tada mergelės visos atsikėlė ir tvarkėsi žibintus. 8 Paikosios sakė nuovokiosioms: ‘Duokite mums savo aliejaus, nes mūsų žibintai gęsta.’ 9 Nuovokiosios atsakė: ‘Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau eikite pas prekiautojus ir nusipirkite.’ 10 Toms išėjus pirkti, atvyko jaunikis. Mergelės, kurios buvo pasirengusios, įėjo su juo į vestuvių pokylį, ir durys buvo uždarytos.
(Mato 25:11, 12) Paskui atėjo ir tos kitos mergelės. Jos prašė: ‘Gerbiamasis, gerbiamasis, atidaryk mums!’ 12 Šis atsiliepė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu.’
Ką vertinga radome
(Mato 25:31–33) Kai Žmogaus Sūnus ateis savo šlovėje, o kartu su juo ir visi angelai, tada jis atsisės savo šlovės soste. 32 Jo akivaizdoje bus surinktos visos tautos, ir jis atskirs žmones vienus nuo kitų, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. 33 Avis jis pastatys savo dešinėje, ožius – kairėje.
Ištikimai remkime Kristaus brolius
7 Šiandien palyginimą apie avis ir ožius suprantame aiškiai. Žmogaus Sūnus ir karalius vaizduoja Jėzų. Karaliaus broliai – tai šventąja dvasia patepti vyrai ir moterys, kurie valdys su Kristumi iš dangaus (Rom 8:16, 17). Avys ir ožiai vaizduoja visų tautų žmones, kurie nėra patepti šventąja dvasia. Kada įvyks jų teismas? Netolimoje ateityje, didžiojo suspaudimo pabaigoje. O kas nulems, kuo – „avimi“ ar „ožiu“ – žmogus bus pripažintas? Tai priklausys nuo to, kaip jis elgsis su žemėje tebesančiais Kristaus broliais. Kokie esame dėkingi Jehovai, kad dabar, kai šios santvarkos galas taip arti, jis aiškiai nušviečia šio ir kitų Jėzaus palyginimų iš Mato 24 ir 25 skyriaus prasmę!
(Mato 25:40) Ir karalius jiems atsakys: ‘Iš tiesų sakau jums: ką tik padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte.’
„Jūs esate mano draugai“
16 Jeigu tikiesi gyventi žemėje valdant Dievo Karalystei, kaip gali parodyti draugiškumą Kristaus broliams? Bent trejopai. Visų pirma, kuo uoliau dalyvaudamas skelbimo veikloje. Kristus nurodė savo broliams skelbti gerąją naujieną visame pasaulyje (Mt 24:14). Tačiau Kristaus brolių šiandien žemėje likę nedaug ir jiems sunku būtų atlikti šią užduotį be savo bendradarbių, kitų avių, pagalbos. Išties, prisidėdamos prie skelbimo darbo, kitos avys padeda Kristaus broliams vykdyti šį šventą įpareigojimą. Ištikimo ir nuovokaus vergo klasės nariai, taip pat ir Kristus labai vertina tokią brolišką paramą.
17 Antra, kitos avys Kristaus broliams gali padėti Karalystės skelbimo darbą remdamos finansiškai. Jėzus ragino savo sekėjus darytis bičiulių „neteisiuoju turtu“ (Lk 16:9, NW). Tai nereiškia, kad draugystę su Jėzumi ar Jehova galima nusipirkti. Bet jei savo materialines vertybes naudojame Karalystės darbui plėsti, draugiškumą ir meilę rodome ne žodžiais, o „darbu ir tiesa“ (1 Jn 3:16–18). Finansinę paramą teikiame savo lėšomis keliaudami į skelbimo teritoriją, aukodami pinigų statybų projektams bei sueigoms skirtų patalpų išlaikymui, taip pat pasaulinei liudijimo veiklai. Ar mūsų auka būtų maža ar didelė, Jehovai ir Jėzui tikrai malonu, jeigu duodame linksma širdimi (2 Kor 9:7).
18 Trečia, kad esame Kristaus draugai, galime parodyti paklusdami bendruomenės vyresniųjų vadovavimui. Šie vyrai yra paskirti šventosios dvasios veikimu, vadovaujant Kristui (Ef 5:23). „Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę“, – rašė apaštalas Paulius (Hbr 13:17). Kartais galbūt nelengva laikytis Biblija pagrįstų nurodymų, kuriuos gauname iš savo vyresniųjų. Tikriausiai žinome tų vadovaujančių brolių trūkumus ir dėl to nesame linkę priimti jų pamokymo. Tačiau Kristus, bendruomenės Galva, naudojasi šiais netobulais vyrais, tad iš to, kaip į juos, įgaliojimus turinčius bendratikius, žiūrime, galima spręsti, ar esame Kristaus draugai. Jeigu neieškome vyresniųjų trūkumų ir noriai laikomės jų nurodymų, tikrai mylime Kristų.