Kas skelbia gerąją naujieną?

„... bus paskelbta visame pasaulyje“ (MATO 24:14).

GERĄJĄ naujieną visame pasaulyje skelbia Jehovos liudytojai. Žmones pasiekti jie stengiasi įvairiausiais būdais.

Gyvu žodžiu. Sekdami Jėzaus ir jo mokinių pavyzdžiu, Jehovos liudytojai su gerąja žinia eina pas kitus (Luko 8:1; 10:1). Jie nelaukia, kad žmonės patys pas juos ateitų. Beje, apie Dievo Karalystę skelbia visi Jehovos liudytojai — jų yra per septynis milijonus. Jie liudija po namus, gatvėje, telefonu ir kitaip. Pernai gerosios naujienos skelbėjai šiame darbe kartu paėmus praleido daugiau kaip pusantro milijardo valandų.

Liudytojai moko ne tik apie Dievo Karalystę, bet ir ‘visko, ką tik Jėzus yra įsakęs’ (Mato 28:20). Jie nemokamai veda per aštuonis milijonus Biblijos studijų.

Jehovos liudytojai gerąją žinią skelbia visame pasaulyje — 236 šalyse ir valdose. Kalbina įvairių visuomenės sluoksnių žmones. Liudija tiek kaimo vietovėse, tiek miestuose, Amazonės džiunglėse ir Sibiro taigoje, Afrikos dykumoje ir Himalajų kalnuose. Už tą darbą jie negauna jokio užmokesčio; tam skiria savo pačių lėšas ir laiką, nes myli Dievą ir artimą.

Per įvairius leidinius. Šio žurnalo visas pavadinimas Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę. Dabar kas mėnesį jis spausdinamas 185 kalbomis daugiau kaip 42 milijonų tiražu. O mėnesinis žurnalas Atsibuskite!, irgi garsinantis Karalystę, leidžiamas 83 kalbomis maždaug 40 milijonų tiražu.

Bibliją geriau suprasti padedančios knygos, brošiūros, lankstinukai, taip pat filmai, kompaktinės plokštelės, MP3 formato leidiniai yra prieinami apie 540 kalbų. Per pastarąjį dešimtmetį liudytojai išleido ir išplatino daugiau kaip 20 milijardų šių leidinių — vienam pasaulio gyventojui vidutiniškai tenka trys egzemplioriai.

Jehovos liudytojai spausdina arba užsako spausdinti įvairius Biblijos vertimus. Štai liudytojų parengtas Šventojo Rašto „Naujojo pasaulio“ vertimas — visas ar jo dalis — dabar leidžiamas 96 kalbomis. Jau išplatinta daugiau nei 166 milijonai šio vertimo egzempliorių.

Krikščionių sueigose. Kas savaitę Jehovos liudytojų Karalystės salėse rengiamos sueigos nėra kokios nors religinės apeigos. Čia vyksta mokymo programa: Biblijos temomis sakomos kalbos, taip pat Biblija nagrinėjama pagal žurnalą Sargybos bokštas ir kitus leidinius. Per sueigas liudytojai mokosi veiksmingiau skelbti gerąją naujieną.

Jehovos liudytojai, susibūrę į 107000 suvirš bendruomenių, visame pasaulyje eina tą pačią mokymo programą, todėl tarp jų klesti vienybė. Tie sambūriai atviri visuomenei, nėra jokių rinkliavų. Aišku, iš to mokymo nebūtų jokios naudos, jei liudytojai nesilaikytų to, ko yra mokomi.

Savo pavyzdžiu. Jie stengiasi gyventi krikščioniškai ir elgtis su kitais taip, kaip patys norėtų, kad su jais būtų elgiamasi (Mato 7:12). Nors yra netobuli ir kartais daro klaidų, jie nuoširdžiai stengiasi būti kitiems malonūs — ne tik dalijasi gerąja naujiena, bet prireikus ištiesia pagalbos ranką.

Pakeisti pasaulio Jehovos liudytojai nemėgina. Jie žino: kai evangelizacijos darbas, Jehovos požiūriu, bus jau atliktas, ateis Jėzaus pranašautasis galas. Ką tai reikš žemei ir jos gyventojams?

[Iliustracija 7 puslapyje]

Gerąją naujieną visame pasaulyje skelbia Jehovos liudytojai

Kas tas „galas“?

„Ir tada ateis galas“ (MATO 24:14).

ISTORIJOMS apie pasaulio pabaigą, regis, nėra galo. Knygose, filmuose, žurnaluose apie pasaulinę katastrofą pateikiama įvairiausių versijų — nuo humoristinių iki rimtų mokslinių teorijų. Atominis karas, susidūrimas su asteroidu, mirtinas virusas, nevaldomi klimato pokyčiai, ateivių iš kosmoso antpuolis — tai tik keletas populiarių pasaulio pabaigos scenarijų.

Religijos pasaulio pabaigą irgi traktuoja įvairiai. Daugelis moko, kad tada ateis galas visai gyvybei žemėje. Vienas teologas, komentuodamas Mato 24:14, pasakė: „Ši eilutė Dievo Žodyje yra viena reikšmingiausių [...]. Mūsų kartai gresia tokio didelio masto sunaikinimas, jog daugeliui net baisu apie tai pagalvoti.“

Tokia samprata prieštarauja vienam svarbiam faktui: Jehova Dievas „žemę paruošė ir padarė ne be reikalo, bet kad žmonės joje gyventų“ (Izaijo 45:18, Vl). Tad kalbėdamas apie „galą“ Jėzus nenorėjo pasakyti, kad žemė bus sunaikinta ar liks dyka, be žmonių. Jis turėjo omenyje, kad pražus blogi žmonės, kurie užsispyrusiai ignoruoja Jehovos su meile duotus nurodymus.

Paimkime pavyzdį. Tarkim, turite gražų namą ir ten leidote įsikurti žmonėms, netgi neimate jokio nuomos mokesčio. Vieni gyventojai yra ramūs, tarpusavyje sutaria, rūpinasi namu. Kiti — gyva bėda: barasi, pykstasi, kimba prie kaimynų. Be to, gerokai apgadino jūsų turtą ir piktavališkai ignoruoja visus perspėjimus.

Kaip tą problemą spręstumėte? Negi nugriautumėte namą? Aišku, kad ne. Tikriausiai lauk išvarytumėte bloguosius ir sutvarkytumėte, kas sugadinta.

Panašių veiksmų imsis ir Jehova Dievas. Jis įkvėpė psalmininką užrašyti tokius žodžius: „Nedorėliai bus pakirsti, o tie, kurie laukia Viešpaties, paveldės žemę. Dar valandėlė, ir nedorėlio nebebus; žvalgysiesi po vietą, kur jis buvo, bet jis jau bus dingęs. O romieji paveldės žemę ir gėrėsis gausia gerove“ (Psalmyno 37:9-11).

Šventosios dvasios įkvėptas apaštalas Petras irgi kalbėjo ta tema: „Nuo seno buvo dangūs ir žemė, iš vandens ir per vandenį sutvarkyta Dievo žodžiu. Todėl ir ano meto pasaulis žuvo, vandeniu aptvindytas“ (2 Petro 3:5, 6). Čia jis turėjo omenyje Nojaus dienų tvaną. Tuomet pražuvo pikti žmonės, bet žemė nebuvo sunaikinta. Siųsdamas pasauliui tvaną Dievas „davė pavyzdį ateities bedieviams“ (2 Petro 2:6).

Paskui Petras pridūrė: „Dabartiniai dangūs ir žemė [...] yra palaikomi ugniai...“ Jeigu ties šiais žodžiais sustotume, galbūt susidarytų klaidingas įspūdis. Bet pažiūrėkime, kas pasakyta toliau: „... ir bedievių žmonių žuvimo dienai.“ Taigi pražus ne žemė, o nedori žmonės. Ir kas tada? Apaštalas Petras tęsia: „Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus [Dievo Mesijiškosios Karalystės] ir naujos žemės [teisingos visuomenės], kuriuose gyvena teisumas“ (2 Petro 3:7, 13).

Kaip rodo Biblijos pranašystės, „galas“ jau visai arti. Apie tai byloja požymiai, užrašyti Mato 24:3-14 ir 2 Timotiejui 3:1-5. Raginame jus perskaityti šias eilutes.a

Argi ne keista, kad žodžiai, užrašyti Mato 24:14, kelia tiek daug prieštaringų minčių, nors juos suprasti gali net vaikas? Keista. Bet taip yra ne be priežasties. Šėtonas apakina žmones, kad šie neišvystų brangių Dievo Žodžio tiesų (2 Korintiečiams 4:4). Be to, pats Dievas savo sumanymus paslepia nuo išdidžių žmonių ir atskleidžia nuolankiesiems. Apie tai kalbėjo Jėzus: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams“ (Mato 11:25). Kokia garbė būti tarp nuolankių žmonių, kurie supranta, kas iš tikrųjų yra Dievo Karalystė, ir kurie laukia to palaimingo meto, kai ji ateis!