Jehova naudojasi „kvailumu“ išgelbėti tikinčiuosius

„O kadangi pasaulis savo išmintimi Dievo nepažino iš Dievo išminties veikalų, tai Dievas panorėjo skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki“ (1 KORINTIEČIAMS 1:21).

 1. Kokia prasme Jehova gali naudotis „kvailumu“ ir iš kur mes žinome, kad pasaulis savo išmintimi nepažino Dievo?

KAIP? Nejaugi Jehova ims naudotis kvailumu? Iš tiesų ne! Bet vis dėlto jis gali ir panaudoja tai, kas pasauliui atrodo kvaila. Jis daro tai, norėdamas išgelbėti žmones, kurie jį pažįsta ir myli. Pasaulis savo išmintimi negali pažinti Dievo. Jėzus Kristus tai akivaizdžiai parodė savo maldoje: „Teisingasis Tėve, pasaulis tavęs nepažino“ (Jono 17:25).

 2. Kodėl gali atrodyti, kad Jehovos keliai ir pasaulio keliai panašūs, tačiau kokie yra faktai?

² Jėzaus žodžiai parodo, kad Jehovos keliai skiriasi nuo pasaulio kelių. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Dievo ir šio pasaulio tikslai panašūs. Galbūt atrodo, kad Dievas laimina šio pasaulio siekius. Biblija, pavyzdžiui, sako, kad Dievas įkurs teisingą vyriausybę, kuri žmonijai žemėje suteiks taikų gyvenimą, laimę ir klestėjimą (Izaijo 9:6, 7; Mato 6:10). Pasaulis taip pat trimituoja apie savo ketinimą duoti žmonėms taiką, klestėjimą ir gerą vyriausybę per vadinamąją naują pasaulio tvarką. Bet Dievo ir pasaulio tikslai nevienodi. Jehovos tikslas yra išteisinti save kaip Aukščiausiąjį visatos Suvereną. Jis tai padarys per dangiškąją vyriausybę, kuri sunaikins visas žemiškas vyriausybes (Danieliaus 2:44; Apreiškimas 4:11; 12:10). Taigi Dievas neturi nieko bendro su šiuo pasauliu (Jono 18:36; 1 Jono 2:15-17). Todėl Biblija kalba apie dvi išminties rūšis — „Dievo išmintį“ ir „pasaulio išmintį“ (1 Korintiečiams 1:20, 21).

Pagrindinis pasaulio išminties trūkumas

 3. Kodėl, nepaisant to, kad pasaulio išmintis gali atrodyti įspūdinga, žmonių žadėtoji nauja pasaulio tvarka niekada nebūtų patenkinanti?

³ Tiems, kurie nesivadovauja Dievo išmintimi, pasaulio išmintis atrodo įspūdinga. Egzistuoja aukštos pasaulio filosofijos, sužavinčios protą. Tūkstančiai aukštojo mokslo institucijų perduoda informaciją iš tų, kuriuos daugelis laiko didžiausiais žmonijos protais. Didžiulės bibliotekos perpildytos žinių apie šimtmečiais kauptą žmonijos patirtį. Tačiau nepaisant to, nauja pasaulio tvarka, kurią siūlo pasaulio valdovai, būtų tik netobulų, nuodėmės suteptų, mirštančių žmonių valdžia. Taigi tokia tvarka būtų netobula, kartojanti daugelį didelių praeities klaidų, ir ji niekada nepatenkintų visų žmonijos poreikių (Romiečiams 3:10-12; 5:12).

 4. Nuo ko priklauso pasaulio siūloma nauja tvarka ir kokie yra rezultatai?

⁴ Žmogaus siūloma nauja pasaulio tvarka priklauso ne tik nuo žmogiško silpnumo, bet ir nuo piktųjų dvasinių esybių — Šėtono Velnio ir jo demonų įtakos. Šėtonas apakino žmonių protus, kad jie netikėtų „Kristaus šlovės — Evangelijos šviesa“ (2 Korintiečiams 4:3, 4; Efeziečiams 6:12). Todėl pasaulis kenčia dėl nesibaigiančios netvarkos. Pražūtingai mėgindamas vadovautis be Dievo pagalbos ir nepaisydamas dieviškos valios, jis kovoja ir patiria kruvinus nuostolius (Jeremijo 10:23; Jokūbo 3:15, 16). Todėl, pagal apaštalo Pauliaus žodžius, „pasaulis savo išmintimi Dievo nepažino“ (1 Korintiečiams 1:21).

 5. Koks yra pagrindinis šio pasaulio išminties trūkumas?

⁵ Koks šiuo atveju yra pagrindinis šio pasaulio išminties trūkumas, įskaitant jo planus dėl naujos pasaulio tvarkos? Jis yra toks, kad pasaulis ignoruoja tai, ko niekada neįmanoma sėkmingai ignoruoti — aukščiausiąjį Jehovos Dievo suverenitetą. Jis išdidžiai atsisako pripažinti dieviškąjį suverenitetą. Pasaulis sąmoningai pašalina Jehovą iš savo planų pasitikėdamas nuosavais sugebėjimais ir projektais. (Palygink Danieliaus 4:31-34; Jono 18:37.) Biblija aiškiai parodo, kad „išminties pradžia — baimė Viešpaties“ (Patarlių 9:10; Psalmių 110:10). Tačiau pasaulis net neišmoko to pagrindinio išminties reikalavimo. Todėl kaip jis gali turėti pasisekimą be dieviškos paramos? (Psalmių 126:1).

Karalystės skelbimas — kvaila ar prasminga?

6, 7. (a) Ką skelbia tie, kurie vadovaujasi Dievo išmintimi, tačiau kaip į juos žiūri pasaulis? (b) Pagal kokią išmintį skelbia krikščionijos dvasininkija ir koks yra rezultatas?

⁶ Kita vertus, tie, kurie pažįsta Dievą, parodo Dievo išmintį ir pasirenka jos vadovavimą. Kaip išpranašavo Jėzus, jie skelbia „šią karalystės Evangeliją visame pasaulyje“ (Mato 24:14; 28:19, 20). Ar toks skelbimas yra prasmingas dabar, kai mūsų žemė pripildyta nesantaikos, užteršimo, skurdo ir žmogiškos kančios? Pasaulio išmintingiesiems toks Dievo Karalystės skelbimas atrodo tikra kvailystė, neturinti prasmės. Į Dievo Karalystės skelbėjus jie žiūri kaip į polipus, kurie prisitvirtina prie Valstybės laivo ir sulėtina jo artėjimą į idealią politinę vyriausybę. Čia juos palaiko krikščionijos dvasininkija, kuri skelbia pagal šio pasaulio išmintį ir nesako žmonėms to, kas jiems būtina žinoti apie Dievo naująjį pasaulį ir jo Karalystės vyriausybę, nors tai buvo pagrindinis Kristaus mokymas (Mato 4:17; Morkaus 1:14, 15).

⁷ Istorikas H. Dž. Velsas atkreipė dėmesį į šį krikščionijos dvasiškių trūkumą. Jis rašė: „Nuostabu, kad Jėzus teikė tokią didžiulę reikšmę mokymui apie tai, ką jis vadino Dangaus Karalyste, tuo tarpu daugumos krikščioniškų bažnyčių ceremonijose ir mokymuose ji palyginti nežymi.“ Tačiau kad šios kartos žmonės pelnytų gyvenimą, pirmiausia jie turi išgirsti apie įkurtą Dievo Karalystę, todėl kas nors turi skelbti apie ją gerąją naujieną (Romiečiams 10:14, 15).

 8. Kodėl Dievo gerosios naujienos skelbimas šiandien yra prasmingiausias užsiėmimas, tačiau kokia veikla neduos ilgalaikės naudos?

⁸ Taigi Dievo gerosios naujienos skelbimas šiandien yra prasmingiausias užsiėmimas. Taip yra todėl, kad žinia apie Karalystę teikia tikrą viltį, pripildančią žmonių širdis džiaugsmo šiomis paskutinėmis dienomis, kai prasidėjo ‛kritiški laikai, kada sunku susidoroti su problemomis’ (2 Timotiejui 3:1-5, NW; Romiečiams 12:12; Titui 2:13). Gyvenimas šiame pasaulyje yra neaiškus ir trumpas, o gyvenimas Dievo naujajame pasaulyje bus amžinas, kupinas džiaugsmo, pertekliaus ir taikos kaip tik čia, žemėje (Psalmių 36:3, 4, 11). Pagal Jėzaus Kristaus žodžius, „kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?! Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę?“ Jeigu žmogus praranda teisę gyventi Dievo naujajame pasaulyje, kokia tuomet yra nauda iš šio praeinančio pasaulio? Šiandieninis žmogaus gėrėjimasis materialiniais daiktais yra bevaisis, tuščias ir greit praeinantis (Mato 16:26; Ekleziasto 1:14; Morkaus 10:29, 30).

 9. (a) Ką patarė Jėzus vyrui, kuris, Jėzaus pakviestas tapti jo pasekėju, paprašė atidėjimo? (b) Kaip turi mus paveikti Jėzaus atsakymas?

⁹ Vienas žmogus, kurį Jėzus pakvietė būti jo pasekėju, pareiškė: „Leisk man pirmiau pareiti tėvo palaidoti.“ Ką jam patarė Jėzus? Žinodamas, jog tik dėl to, kad laukdamas, kol numirs jo tėvai, žmogus atidėlios gyvybiškai svarbų darbą, Jėzus jam atsakė: „Palik mirusiems laidoti savo numirėlius, o tu eik ir skelbk Dievo karalystę!“ (Luko 9:59, 60). Tie, kurie parodo išmintį, paklusdami Kristui, negali vengti savo užduoties skelbti Karalystės žinią. Dieviška išmintis leidžia jiems suvokti, kad šis pasaulis ir jo valdovai pasmerkti žūti (1 Korintiečiams 2:6; 1 Jono 2:17). Remiantieji Dievo suverenitetą žino, jog vienintelė tikra žmonijos viltis yra Dievo įsikišimas ir jo valdymas (Zacharijo 9:10). Todėl nors šio pasaulio išmintingieji netiki Dievo Karalyste ir nenori šios dangiškosios vyriausybės, žmonės, vadovaujami dieviškos išminties, daro tai, kas atneša tikrą naudą jų artimiesiems, ruošdami juos amžinajam gyvenimui pažadėtame naujajame Jehovos pasaulyje (Jono 3:16; 2 Petro 3:13).

„Tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė“

10. (a) Kokio darbo ėmėsi Saulius iš Tarso po savo atsivertimo ir koks buvo jo požiūris į tai? (b) Kuo garsėjo senovės graikai, tačiau kuo laikė jų išmintį Dievas?

¹⁰ Saulius iš Tarso, tapęs Jėzaus Kristaus apaštalu Pauliumi, ėmėsi šio gyvybę gelbstinčio darbo. Argi protinga manyti, kad Jėzus Kristus, atvertęs Saulių, būtų pavedęs jam užsiimti kvaila veikla? Paulius taip negalvojo (Filipiečiams 2:16). Tuo metu graikai buvo laikomi labiausiai mąstančiais pasaulio žmonėmis. Jie girdavosi savo didžiaisiais filosofais ir išminčiais. Nors Paulius ir kalbėjo graikiškai, jis nesivadovavo graikiška filosofija ir mokymu. Kodėl? Todėl kad šio pasaulio išmintis Dievo požiūriu yra kvailystėa. Paulius siekė dieviškos išminties, kuri skatino jį skelbti gerąją naujieną iš namų į namus. Didžiausias visų laikų Skelbėjas Jėzus Kristus davė pavyzdį ir nurodė jam atlikti tą patį darbą (Luko 4:43; Apaštalų darbai 20:20, 21; 26:15-20; 1 Korintiečiams 9:16).

11. Ką iš esmės pasakė Paulius apie savo skelbimo užduotį ir pasaulio išmintį?

¹¹ Apie savo skelbimo užduotį Paulius pasakė taip: „Kristus nesiuntė manęs krikštyti, bet Evangelijos skelbti, tiktai ne žodžių išmintimi, kad Kristaus kryžius neliktų be galios. Mat, žodis apie kryžių [apie išperkamąją Jėzaus auką] tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė. Juk parašyta: ‛Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį, niekais paversiu gudriųjų gudrybę.’ Kur išminčius [pavyzdžiui, filosofas]? kur Rašto aiškintojas? kur šio pasaulio tyrinėtojas? Argi Dievas nepavertė pasaulio išminties kvailyste? O kadangi pasaulis savo išmintimi Dievo nepažino iš Dievo išminties veikalų, tai Dievas panorėjo skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki“ (1 Korintiečiams 1:17-21).

12. Ką Jehova įvykdo skelbimo „kvailumu“ ir kaip reaguos tie, kurie trokšta „iš aukštybių kilusios išminties“?

¹² Kaip neįtikėtina tai beatrodytų, bet Jehova panaudoja savo skelbėjais būtent tuos, kuriuos pasaulis vadina kvailais. Taip, Dievas gelbsti tikinčiuosius per šių skelbėjų tarnavimo kvailumą. Jehova viską sutvarko taip, kad šio „kvailumo“ skelbėjai negalėtų išaukštinti savęs ir kiti žmonės negalėtų teisėtai išaukštinti tų, iš kurių jie išgirdo gerąją naujieną. Taip yra todėl, kad „joks žmogus negalėtų didžiuotis prieš Dievą“ (1 Korintiečiams 1:28-31; 3:6, 7). Tiesa, skelbėjas atlieka svarbų vaidmenį, bet būtent žinia, kurią jam pavesta skelbti, padeda išgelbėti žmogų, jeigu jis ja tiki. Tie, kurie trokšta „iš aukštybių kilusios išminties“, nepaniekins skelbėjo žinios tik todėl, kad jis atrodo neprotingas ir neįspūdingas, yra persekiojamas ir vaikšto iš namų į namus. Priešingai, romieji gerbs Karalystės skelbėją, Jehovos įgaliotą ir ateinantį Dievo vardu. Jie teiks didelę reikšmę žiniai, kurią skelbėjas atneša žodine ir spausdinta forma (Jokūbo 3:17; 1 Tesalonikiečiams 2:13).

13. (a) Kaip į nukryžiuotojo Kristaus skelbimą žiūrėjo žydai ir graikai? (b) Iš kokių žmonių grupių nedaugelis buvo pašaukti tapti Jėzaus pasekėjais ir kodėl?

¹³ Toliau svarstydamas Dievo kelius, Paulius sako: „Žydai reikalauja stebuklų, graikai ieško išminties, o mes skelbiame Jėzų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, pagonims — kvailystė. Bet pašauktiesiems — tiek žydams, tiek graikams — mes skelbiame Kristų, kuris yra Dievo galybė ir Dievo išmintis. Dievo kvailybė išmintingesnė už žmones ir Dievo silpnybė galingesnė už žmones. Tik pažvelkite, broliai, kas gi jūs, pašauktieji, esate? Žmonių akimis žiūrint, nedaug tarp jūsų tėra išmintingų, nedaug galingų, nedaug kilmingų. Bet Dievas pasirinko, kas pasauliui atrodo kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus“ (1 Korintiečiams 1:22-27; palygink Izaijo 55:8, 9).

14. (a) Ką nurodo Jehovos liudytojai, jei iš jų reikalauja įgaliojimų? (b) Kodėl Paulius atsisakė įtikti graikams kokiu nors pasaulio išminties demonstravimu?

¹⁴ Jėzui būnant žemėje, žydai prašė ženklo iš dangaus (Mato 12:38, 39; 16:1). Bet Jėzus atsisakė parodyti kokį nors ženklą. Jehovos liudytojai šiandien taip pat nepateikia jokių ypatingų į ženklus panašių įgaliojimų. Greičiau jie nurodo, kad jų gerosios naujienos skelbimo užduotis užrašyta tokiose biblinėse eilutėse, kaip Izaijo 61:1, 2; Morkaus 13:10 ir Apreiškimas 22:17. Senovės graikai ieškojo išminties ir aukštojo mokslo šio pasaulio sistemoje. Ir nors Paulius buvo išmokytas šio pasaulio išminties, jis atsisakė įtikti graikams kokiu nors jos demonstravimu (Apaštalų darbai 22:3). Jis kalbėjo ir rašė ne klasikine, o paprastų žmonių šnekamąja graikų kalba. Paulius pasakė korintiečiams: „Kai pas jus, broliai, lankiausi, aš atėjau skelbti jums Dievo liudijimo ne iškalbingais žodžiais ar išmintimi. ... Mano kalba ir mano skelbimas buvo ne įtikinantys išminties žodžiai, o Dvasios galybės parodymas, kad jūsų tikėjimas remtųsi ne žmonių išmintimi, bet Dievo galybe“ (1 Korintiečiams 2:1-5).

15. Ką primena Petras gerosios naujienos išjuokėjams ir kuo šių dienų situacija panaši į Nojaus dienas?

¹⁵ Šiomis paskutinėmis dienomis žmonėms, besišaipantiems iš gerosios naujienos apie ateinantį Dievo naująjį pasaulį ir artėjančią šio pasaulio pabaigą, per apaštalą Petrą primenama, kad Nojaus dienų pasaulis „žuvo, vandeniu aptvindytas“ (2 Petro 3:3-7). Ką darė Nojus šios katastrofiškos pabaigos akivaizdoje? Daugelis žmonių jį įsivaizduoja tik kaip laivo statytoją. Bet Petras kalba, kad kai Dievas siuntė senajam pasauliui Tvaną, Jis „išsaugojo tiesos šauklį [„skelbėją“] Nojų ir dar septynetą“ (2 Petro 2:5). Bedieviai žmonės, gyvenę prieš Tvaną, savo pasaulietiška išmintimi, be abejo, šaipėsi iš to, ką skelbė Nojus, ir vadino jį neprotingu, nerealistišku ir nepraktišku. Šiandien tikrieji krikščionys susiduria su tokia pat situacija, kadangi Jėzus mūsų kartą palygino su Nojaus dienų karta. Tačiau nepaisant šaipūnų, gerosios naujienos apie Karalystę skelbimas apima daugiau negu tik pokalbius. Kaip ir Nojaus skelbimas, jis reiškia išgelbėjimą ir skelbiančiajam, ir jo klausantiems! (Mato 24:37-39; 1 Timotiejui 4:16).

‛Pasidarome kvaili, kad būtume išmintingi’

16. Kas įvyks su šio pasaulio išmintimi Armagedone ir kas išliks gyventi Dievo naujajame pasaulyje?

¹⁶ Netrukus Jehova Dievas sunaikins Armagedone visą „išmintingųjų išmintį“. Jis atmes visą „gudriųjų gudrybę“, kurie pranašavo, kad jų nauja pasaulio tvarka sudarys žmonijai geresnes sąlygas. „Didžiosios visagalio Dievo dienos kovoje“ bus paversta pelenais visa šio pasaulio sofistika, filosofija ir išmintis (1 Korintiečiams 1:19; Apreiškimas 16:14-16). Vieninteliai, kurie pergyvens šį karą ir pasieks gyvenimą Dievo naujajame pasaulyje, — tai žmonės, paklūstantys tam, ką šis pasaulis vadina kvailyste, — taip, gerajai naujienai apie puikią Jehovos Karalystę.

17. Kaip Jehovos liudytojai tampa „kvaili“ ir ką yra pasiryžę daryti Dievo gerosios naujienos skelbėjai?

¹⁷ Jehovos liudytojai, vedami jo dvasios, nesigėdija skelbti tai, ką pasaulis vadina kvailyste. Užuot mėginę būti pasaulietiškai išmintingi, jie tapo „kvaili“. Kaip? Atlikdami Karalystės skelbimo darbą, kad taptų išmintingi, kaip rašė Paulius: „Jei kas iš jūsų tariasi esąs išmintingas šiame pasaulyje, tepasidaro kvailas, kad būtų išmintingas“ (1 Korintiečiams 3:18-20). Jehovos gerosios naujienos skelbėjai žino gyvybę gelbstinčią jų žinios vertę, ir jie be atvangos skelbs ją iki tol, kol Armagedono kare ateis pabaiga šiam pasauliui ir jo išminčiai. Netrukus Jehova Dievas apgins savo universalų suverenitetą ir suteiks amžinąjį gyvenimą visiems, kurie dabar tiki „skelbimo kvailumu“ ir pagal tai elgiasi.

[Išnaša]

Kokie tavo atsakymai?

◻ Kokios yra dvi išminties rūšys?

◻ Koks yra pagrindinis pasaulio išminties trūkumas?

◻ Kodėl gerosios naujienos skelbimas yra prasmingiausias užsiėmimas?

◻ Kas netrukus atsitiks visai pasaulio išminčiai?

◻ Kodėl Jehovos liudytojai nesigėdija skelbti tai, ką pasaulis vadina kvailyste?