„Skaitytojas teįsidėmi“
„Kai tik pamatysite... sunaikinimo pabaisą, stovinčią šventoje vietoje..., tuomet, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus“ (MATO 24:15, 16).
1. Kokios buvo Luko 19:43, 44 užrašyto Jėzaus perspėjimo pasekmės?
ARTĖJANČIOS nelaimės galime išvengti budėdami (Patarlių 22:3). Pagalvok, kokia buvo Jeruzalėje esančių krikščionių padėtis po romėnų antpuolio 66 m. e. m. Jėzus buvo perspėjęs, kad miestas bus apsuptas ir sugriautas (Luko 19:43, 44). Dauguma žydų nepaisė tų žodžių. Tačiau jo mokiniai paklausė perspėjimo. Todėl jie išsigelbėjo nuo nelaimės, įvykusios 70 m. e. m.
2, 3. Kodėl turėtume domėtis Jėzaus pranašystėmis, užrašytomis Mato 24:15-21?
2 Toje pranašystėje, tinkančioje šiandieną ir mums, Jėzus nusakė sudėtinio ženklo detales: karus, maisto stygių, žemės drebėjimus, epidemijas ir krikščionių, skelbiančių Dievo Karalystę, persekiojimus (Mato 24:4-14; Luko 21:10-19). Jėzus nurodė ir tai, kas padės mokiniams suprasti, jog arti pabaiga, — „sunaikinimo pabaisą, stovinčią šventoje vietoje“ (Mato 24:15). Dar kartą apsvarstykime tuos prasmingus žodžius ir sužinosime, kokia jų reikšmė mūsų dabarčiai bei ateičiai.
3 Apibūdinęs ženklą, Jėzus pasakė: „Kai tik pamatysite pranašo Danieliaus paskelbtą sunaikinimo pabaisą, stovinčią šventoje vietoje (skaitytojas teįsidėmi!), tuomet kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas ant stogo, tenelipa žemėn pasiimti iš namų savo daiktų, o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto. Vargas nėščioms ir žindančioms anomis dienomis! Melskitės, kad jums netektų bėgti žiemą ar šabo dieną. Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus“ (Mato 24:15-21).
4. Kas nurodo, kad žodžiai iš Mato 24:15 išsipildė pirmajame šimtmetyje?
4 Morkaus ir Luko pranešimuose yra papildomų detalių. Vietoj Mato pavartoto posakio „stovinčią šventoje vietoje“ Morkaus 13:14 sakoma „stovint ten, kur jos neturi būti“. Luko 21:20 dar yra tokie Jėzaus žodžiai: „Kai matysite Jeruzalę supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas.“ Tai ir padeda suprasti, kad pirmasis pranašystės išsipildymas — romėnų įvykdytas Jeruzalės bei šventyklos (šventos žydams, bet nebešventos Jehovai) antpuolis, prasidėjęs 66 m. e. m. O 70 m. e. m. romėnai visiškai sugriovė ir Jeruzalę, ir šventyklą. Kas tuomet buvo „pabaisa“? Ir kaip ji ‛stojo šventon vieton’? Gavus atsakymus į šiuos klausimus, paaiškės ir dabartinis pranašystės išsipildymas.
5, 6. a) Kodėl Danieliaus 9 skyriaus skaitytojams reikėjo būti įžvalgiems? b) Kaip išsipildė Jėzaus pranašystė apie „pabaisą“?
5 Jėzus paskatino skaitytojus būti įžvalgius. Kokius skaitytojus? Tikriausiai tuos, kurie skaitė Danieliaus 9 skyrių. Jame pranašaujama, kada pasirodys Mesijas ir kad po trejų su puse metų jis „bus nužudytas“. Pranašystėje sakoma: „Jų vietoje bus klaikioji pabaisa, iki skirtoji pražūtis bus išlieta ant niokotojo“ (Danieliaus 9:26, 27; taip pat žiūrėk Danieliaus 11:31; 12:11).
6 Žydų nuomone, čia buvo kalbama apie šventyklos išniekinimą prieš 200 metų pagal Antiocho IV įsaką. Tačiau Jėzus skatinimu būti įžvalgiam nurodė kitką: „pabaisa“ dar turėjo atsirasti „šventoje vietoje“. Akivaizdu, jog jis nurodė romėnų armiją, 66 m. e. m. atžygiuosiančią su savo vėliavomis. Tokios seniai naudojamos vėliavos buvo tikri stabai ir piktino žydus.a Tačiau kada ji turėjo ‛stovėti šventoje vietoje’? Tai įvyko, kai vėliavomis nešina romėnų kariuomenė užpuolė Jeruzalę ir jos šventyklą, žydų laikomą šventa. Romėnai net ėmė kastis po siena šalia šventyklos. Iš tikrųjų tai, kuo buvo piktinamasi, dabar stovėjo šventoje vietoje! (Izaijo 52:1; Mato 4:5; 27:53; Apaštalų darbai 6:13)
Dabartinė „pabaisa“
7. Kokia Jėzaus pranašystė išsipildo mūsų dienomis?
7 Nuo Pirmojo pasaulinio karo laikų matome Mato 24 skyriuje Jėzaus minimo ženklo didesnį išsipildymą. Dar kartą prisiminkime jo žodžius: „Kai tik pamatysite... sunaikinimo pabaisą, stovinčią šventoje vietoje..., tuomet, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus“ (Mato 24:15, 16). Šis pranašystės aspektas irgi turi išsipildyti mūsų laikais.
8. Ką daugelį metų Jehovos Liudytojai nurodo esant šiuolaikine „pabaisa“?
8 Parodydamas Jehovos tarnų pasitikėjimą šios pranašystės išsipildymu, 1921 metų sausio 1 dienos Sargybos bokštas rašė apie ją ir susiejo su įvykiais Viduriniuosiuose Rytuose. Galiausiai 1929 metų gruodžio 15 dienos numeryje, 374 puslapyje, buvo pasakyta: „Visapusiška Tautų Sąjungos tendencija — nukreipti žmones nuo Dievo ir Kristaus, todėl ji yra pražūtinga, šėtoniška priemonė, pasibodėjimas Dievui.“ Taigi „pabaisa“ atsirado 1919 metais. Po kurio laiko Sąjunga užleido vietą Jungtinėms Tautoms. Jehovos Liudytojai seniai nurodo, jog Dievas bodisi šiomis žmonių organizacijomis taikai palaikyti.
9, 10. Kokią įtaką turėjo ankstesnis supratimas apie didelį suspaudimą mūsų požiūriui į metą, kada „pabaisa“ stovės šventoje vietoje?
9 Ankstesniame straipsnyje aptarėme aiškesnį požiūrį į daugelį Mato 24 ir 25 skyriaus punktų. O ar galima pasakyti ką nors tikslesnio apie „pabaisą, stovinčią šventoje vietoje“? Be abejo, yra. Jėzaus pranašystėje ‛stojimas šventon vieton’ glaudžiai siejasi su išpranašauto „suspaudimo“ pradžia. Taigi nors „pabaisa“ jau seniai yra, mus turi dominti ryšys tarp jos ‛stojimo šventon vieton’ ir didelio suspaudimo. Kodėl?
10 Dievo tauta anksčiau manė, jog pirmasis didelio suspaudimo etapas prasidėjo 1914 metais, o galutinis bus Armagedono mūšyje (Apreiškimas 16:14, 16; palygink su informacija, esančia Sargybos bokšto 1939 m. balandžio 1 d. numeryje, 110 puslapyje, anglų k.). Tad aišku, kodėl anksčiau buvo manoma, jog šių laikų „pabaisa“ turėjo atsirasti šventoje vietoje tuoj po Pirmojo pasaulinio karo.
11, 12. Kokia pataisyta samprata apie didelį suspaudimą buvo pateikta 1969 metais?
11 Vis dėlto vėliau mūsų požiūris pasikeitė. 1969 metų liepos 10 dieną tarptautiniame Niujorko kongrese „Taika žemėje“ tuometinis Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų bendrijos viceprezidentas F. V. Frencas pasakė jaudinančią kalbą. Apžvelgęs ankstesnę Jėzaus pranašystės sampratą, brolis Frencas pasakė: „Buvo aiškinama, jog ‛didelis suspaudimas’ prasidėjo 1914 metais, tačiau jo plėtotė buvo sustabdyta, nes Dievo valia Pirmasis pasaulinis karas baigėsi 1918-ųjų lapkritį. Dievui leidus, nuo tada prasidėjo jo išrinktųjų krikščionių pateptojo likučio veiklos tarpsnis, besitęsiantis iki ‛didelio suspaudimo’ baigiamojo etapo — Armagedono mūšio.“
12 Toliau sekė svarbus pataisytas paaiškinimas: „Gretinant su pirmojo šimtmečio įvykiais, ... dabartinio ‛didelio suspaudimo’ pradžia — ne 1914 metai. Juk tai, kas dėjosi 1914—1918 metais, palyginus su ano meto įvykiais Jeruzalėje, buvo tik ‛kentėjimų pradžia’... ‛Didelis suspaudimas’, kokio daugiau nebebus, dar priešakyje, nes tai bus pasaulinės klaidingų religijų (taip pat ir krikščioniškųjų Bažnyčių) imperijos sunaikinimas, po kurio vyks ‛didžiosios visagalio Dievo dienos kova’ — Armagedonas.“ Vadinasi, viso didelio suspaudimo dar reikia laukti.
13. Kodėl logiška manyti, jog ateityje „pabaisa“ ‛stos šventon vieton’?
13 Tai leidžia suprasti, kada „pabaisa“ atsiranda šventoje vietoje. Pagalvok, kas įvyko pirmajame šimtmetyje. Romėnai puolė Jeruzalę 66 m. e. m., bet netikėtai atsitraukė ir krikščionių „kūnas“ išsigelbėjo (Mato 24:22, Brb red.). Todėl ir mes manome, kad didelis suspaudimas greitai prasidės, bet bus sutrumpintas Dievo išrinktųjų labui. Įsidėmėk vieną pagrindinį dalyką: senovės „pabaisa, stovinti šventoje vietoje“, buvo karvedžio Galaus vadovaujamas romėnų antpuolis 66 m. e. m. Dabartinė to antpuolio analogija — didelio suspaudimo pradžia — dar priešakyje. Todėl „sunaikinimo pabaisa“, gyvuojanti nuo 1919 metų, be abejo, dar turi stoti šventon vieton.b Kaip tai atsitiks? Ir kaip tas įvykis gali paliesti mus?
Būsimasis antpuolis
14, 15. Kaip Apreiškimo 17 skyrius padeda mums suprasti įvykius prieš Armagedoną?
14 Apie būsimą antpuolį, sunaikinsiantį klaidingas religijas, kalbama Apreiškimo knygoje. Septynioliktame skyriuje aprašoma, kaip Dievas nuteisia ‛didžiąją Babelę, ištvirkėlių motiną’ — pasaulinę klaidingų religijų imperiją. Krikščioniškosios Bažnyčios vaidina pagrindinį vaidmenį ir sakosi turinčios sandorą su Dievu. (Palygink Jeremijo 7:4, Brb red.) Klaidingos religijos drauge su krikščioniškosiomis seniai palaiko neteisėtus ryšius su „žemės karaliais“, tačiau jie nutrūks, kai bus naikinamos tos religijos (Apreiškimas 17:2, 5). Kas tai padarys?
15 Apreiškimo knygoje pavaizduotas trumpam pasirodęs „skaisčiai raudonas žvėris“; jis pranyksta, o paskui vėl grįžta (Apreiškimas 17:3, 8). Šį žvėrį palaiko pasaulio valdovai. Pranašystėje minimos detalės padeda mums suprasti, kad anas simbolinis žvėris yra organizacija taikai palaikyti — tai 1919 metais įkurta Tautų Sąjunga („pabaisa“), o dabar Jungtinės Tautos. Apreiškimo 17:16, 17 sakoma, kad Dievas įkvėps kai kurių žymių to „žvėries“ žmogiškųjų valdovų širdyse sumanymą sunaikinti pasaulinę klaidingų religijų imperiją. Tas antpuolis ir bus didelio suspaudimo pradžia.
16. Kokie yra įsidėmėtini religiją liečiantys poslinkiai?
16 Kadangi didelio suspaudimo pradžia dar priešakyje, ar tai, kas įvardyta ‛stovėjimu šventoje vietoje’, taip pat ateities įvykis? Tikriausiai taip. Nors „pabaisa“, pasirodžiusi mūsų amžiaus pradžioje, jau gyvuoja ne vieną dešimtmetį, artinasi laikas, kai ji neįprastai stos „šventon vieton“. Sekdami pirmojo šimtmečio Kristaus pasekėjų pavyzdžiu, šiuolaikiniai krikščionys taip pat yra labai akyli ir stebi, kaip ji ‛atsistos šventoje vietoje’. Žinoma, tik sulaukus dabartinio išsipildymo paaiškės visos detalės. Vis dėlto įsidėmėtina, jog kai kuriose šalyse jau dabar jaučiama didėjanti antipatija religijai. Kai kurie politikai drauge su buvusiais krikščionimis, nuklydusiais nuo teisingo tikėjimo, skatina priešiškumą visoms religijoms, o ypač tikriesiems krikščionims (Psalmių 94:20, 21; 1 Timotiejui 6:20, 21). Tad politinės jėgos jau šiandieną ‛kovoja su Avinėliu’ ir Apreiškimo 17:14 rodo, jog ši kova stiprės. Jie negali nieko padaryti Dievo Avinėliui — Jėzui Kristui, turinčiam aukštą, šlovingą padėtį, — todėl nukreipia savo priešiškumą į tikruosius Dievo garbintojus, ypač jo „šventuosius“ (Danieliaus 7:25; palygink Romiečiams 8:27; Kolosiečiams 1:2; Apreiškimas 12:17). Dievas laiduoja, kad Avinėlis ir su juo esantieji nugalės (Apreiškimas 19:11-21).
17. Nebūdami dogmatiški, ką galime pasakyti apie tai, kaip „pabaisa“ stovės šventoje vietoje?
17 Mes žinome, jog klaidingos religijos bus sunaikintos. Didžioji Babelė yra ‛girta nuo šventųjų kraujo’ ir elgiasi kaip karalienė, tačiau ji bus neišvengiamai sunaikinta. Ji nebedarys blogos įtakos žemės karaliams ir jų santykiai visiškai pasikeis: ‛dešimt ragų ir žvėris’ ims smarkiai jos nekęsti (Apreiškimas 17:6, 16; 18:7, 8). Kai „skaisčiai raudonas žvėris“ puls religinę ištvirkėlę, tai ir bus grėsmingas „pabaisos“ stovėjimas toje vietoje, kurią krikščioniškasis pasaulis vadina šventa.c Taip prasidės Dievui neištikimų krikščioniškųjų Bažnyčių, vaizduojančių save šventomis, sunaikinimas.
Koks bus ‛bėgsmas’?
18, 19. Kokie argumentai rodo, kad ‛bėgsmas į kalnus’ nebus religijos pakeitimas?
18 Po pranašystės apie „pabaisą, stovinčią šventoje vietoje“, Jėzus perspėjo įžvalgiuosius nesėdėti rankų sudėjus. Ar jis manė, jog taip vėlai, — kai ‛pabaisa stovės šventoje vietoje’, — daugelis žmonių pasitrauks iš klaidingų religijų ir ims teisingai garbinti Dievą? Vargu. Pagalvok apie pirmąjį išsipildymą. Jėzus pasakė: „Tuomet kas Judėjoje, tebėga į kalnus; kas bus ant stogo, tenelipa žemėn ir teneeina ko nors pasiimti iš namų; o kas laukuose, tenegrįžta pasiimti apsiausto. Vargas nėščioms ir žindančioms tomis dienomis! Melskite, kad tai neatsitiktų žiemą!“ (Morkaus 13:14-18)
19 Jėzus neliepė pasitraukti tik Jeruzalėje esantiems žmonėms, tarsi būtų reikėję apleisti vien žydiškojo garbinimo centrą; jo perspėjimas taip pat nebuvo skatinimas pakeisti religiją — bėgti iš klaidingosios į teisingąją. Jėzaus mokinių tikrai nereikėjo raginti bėgti iš vienos religijos į kitą: jie jau buvo tikrieji krikščionys. O 66 m. e. m. antpuolis nepaskatino Jeruzalės bei visos Judėjos judaistų palikti savo religiją ir priimti krikščionybę. Profesorius Heinrichas Grecas sako, kad tie, kurie vijosi bėgančius romėnus, sugrįžo į miestą: „Zelotai, traukiantys pergalingas karo dainas, pargrįžo į Jeruzalę (spalio 8-ąją); jų širdys džiaugėsi laisvės ir nepriklausomybės viltimi. ... Argi Dievas jiems nepadėjo taip maloningai kaip ir jų protėviams? Zelotai nesibaimino dėl ateities.“
20. Kaip pirmieji mokiniai reagavo į Jėzaus perspėjimą bėgti į kalnus?
20 Tad kaip palyginti maža grupelė išrinktųjų laikėsi Jėzaus patarimo? Apleisdami Judėją ir bėgdami į kalnus anapus Jordano, jie parodė nepriklausą žydų sistemai nei politine, nei religine prasme. Jie paliko laukus bei namus ir net nepasiėmė savo turto. Tikėdami Jehovos apsauga bei parama, jie laikė Dievo garbinimą svarbesniu už viską (Morkaus 10:29, 30; Luko 9:57-62).
21. Ko nereikia tikėtis prasidėjus „pabaisos“ antpuoliui?
21 Dabar atkreipk dėmesį į didesnį išsipildymą. Daugelį dešimtmečių mes raginame žmones pasitraukti iš klaidingų religijų ir laikytis teisingo garbinimo (Apreiškimas 18:4, 5). Milijonai taip ir daro. Jėzaus pranašystėje nesakoma, kad prasidėjus dideliam suspaudimui minios žmonių pasuks teisingo garbinimo keliu; 66 m. e. m. irgi nebuvo masinio žydų atsivertimo. Tačiau tikriesiems krikščionims bus didelis paskatinimas klausyti Jėzaus perspėjimo ir bėgti.
22. Ką mums galėtų reikšti Jėzaus patarimas bėgti į kalnus?
22 Dabar nežinome visų detalių apie didelį suspaudimą, bet logiška išvada būtų tokia: Jėzaus patarimas bėgti mums netaikomas geografine prasme. Dievo tautos žmonės dabar gyvena tiesiog kiekviename žemės kampelyje. Tačiau galime būti tikri, kad prireikus bėgti krikščionys ir toliau turės aiškiai skirtis nuo klaidingų religijų organizacijų. Įsidėmėtina, jog Jėzus perspėjo negrįžti į savo namus pasiimti rūbų nei kitų daiktų (Mato 24:17, 18). Todėl ateityje gali būti išbandymų dėl mūsų požiūrio į materialines vertybes: ar jos svarbesnės negu visų, esančių Dievo pusėje, būsimas išgelbėjimas? Taip, bėgti galbūt reikš mums tam tikrus sunkumus bei praradimus. Mes turėsime būti pasiruošę daryti, ką tik prireiktų, kaip pirmojo amžiaus krikščionys, pabėgę iš Judėjos į Perėją anapus Jordano.
23, 24. a) Kas yra mūsų vienintelė apsauga? b) Koks turi būti Jėzaus perspėjimo apie „pabaisą, stovinčią šventoje vietoje“, poveikis mums?
23 Privalome neabejoti, kad mūsų priebėga ir toliau yra Jehova bei jo į kalną panaši organizacija (2 Samuelio 22:2, 3; Psalmių 18:2, Brb red.; Danieliaus 2:35, 44). Ten rasime apsaugą! Mes neseksime paskui žmonių minias, bėgsiančias į „urvus“ ir besislėpsiančias „tarp kalnų uolų“, tai yra į žmonių organizacijas bei institucijas, kurios galbūt teišsilaikys visai trumpai po didžiosios Babelės sunaikinimo (Apreiškimas 6:15; 18:9-11). Žinoma, laikai gali pasunkėti, kaip buvo 66 m. e. m. iš Judėjos bėgusioms nėščioms moterims bei visiems, kam teko keliauti per šaltį ir lietų. Tačiau galime būti tikri, kad Dievas išgelbės. Jau dabar stiprinkime savo pasitikėjimą Jehova bei jo Sūnumi, šiuo metu valdančiu Karalystės Karaliumi.
24 Neturime pagrindo baimintis dėl būsimų įvykių. Jėzus nenorėjo, kad anuometiniai jo mokiniai baimintųsi; to jis nenori ir mums nei dabar, nei ateityje. Jis perspėjo, kad prirengtume savo širdis ir protus. Juk klusnūs krikščionys nebus nubausti per klaidingų religijų bei kitų šios blogos sistemos struktūrų naikinimą. Jie bus įžvalgūs ir klausys perspėjimo apie „pabaisą, stovinčią šventoje vietoje“. Tvirtai tikėdami, jie elgsis ryžtingai. Niekada neužmirškime, ką pažadėjo Jėzus: „Kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas“ (Morkaus 13:13).
[Išnašos]
a „Romėnų vėliavos buvo saugomos ir garbinamos Romos šventyklose; pagarba savo vėliavoms po kiekvienos karinės pergalės vis didėjo... [Kareiviams jos] matyt, buvo švenčiausia relikvija žemėje. Romėnų kareivis prisiekdavo savo vėliava“ (The Encyclopædia Britannica, 11 laida).
b Turėkime omenyje, kad nors Jėzaus žodžių išsipildymas 66—70 m. e. m. padeda suprasti, kaip jie pildysis per didelį suspaudimą, tų dviejų reiškinių negalima visiškai sutapatinti, nes išsipildymo sąlygos skiriasi.
c Skaityk Sargybos bokšto 1975 m. gruodžio 15 d. numerį, 741—744 puslapius (anglų k.).
Ar tu prisimeni?
◻ Kaip „sunaikinimo pabaisa“ pasirodė pirmajame amžiuje?
◻ Kodėl logiška manyti, jog šiuolaikinė „pabaisa“ ateityje stos šventon vieton?
◻ Koks „pabaisos“ antpuolis išpranašautas Apreiškime?
◻ Koks ‛bėgsmas’ dar gali laukti mūsų?
[Iliustracija 16 puslapyje]
Didžioji Babelė vadinama ‛ištvirkėlių motina’
[Iliustracija 17 puslapyje]
Skaisčiai raudonas žvėris, paminėtas Apreiškimo 17 skyriuje, yra Jėzaus nurodyta „pabaisa“
[Iliustracija 18 puslapyje]
Skaisčiai raudonas žvėris puls ir sunaikins religijas