Ar tu pasirengęs Jehovos dienai?

„Didi Viešpaties diena yra čia pat; ji arti ir labai greit ateina“ (SOFONIJO 1:14).

 1. Kaip Raštas apibūdina Jehovos dieną?

JEHOVOS „didelė ir baisinga... diena“ netrukus užklups šią blogą daiktų sistemą. Rašte Jehovos diena aprašoma kaip mūšio, tamsybės, įtūžio, sielvarto, skausmo, išgąsčio ir nuniokojimo diena. Tačiau bus išlikusiųjų, nes „kiekvienas, kurs šauksis Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardo, bus išgelbėtas“ (Joelio 2:30-32; Amoso 5:18-20). Taip, tądien Dievas sunaikins savo priešus ir išgelbės savo tautą.

 2. Kodėl mums būtina būti tikriems, kad Jehovos diena atskuba?

² Dievo pranašai išreiškė Jehovos dienos skubumo jausmą. Pavyzdžiui, Sofonijas rašė: „Didi Viešpaties diena yra čia pat; ji arti ir labai greit ateina“ (Sofonijo 1:14). Šiandien padėtis dar rimtesnė, nes Dievo Vyriausiasis Egzekutorius, Karalius Jėzus Kristus, jau ruošiasi ‛prisijuosti kalaviją prie šlaunies ir keltis ginti tiesos, romumo ir teisumo’ (Psalmių 45:3, 4, Brb red.). Ar tu pasiruošęs tai dienai?

Jie daug tikėjosi

 3. Kokie buvo kai kurių Tesalonikos krikščionių lūkesčiai ir dėl kokių dviejų priežasčių jie buvo klaidingi?

³ Daugelio lūkesčiai dėl Jehovos dienos neišsipildė. Kai kurie pirmieji Tesalonikos krikščionys sakė: ‛Viešpaties diena jau čia pat!’ (2 Tesalonikiečiams 2:2) Bet dėl dviejų svarbių priežasčių ji nebuvo čia pat. Vieną iš jų apaštalas Paulius buvo nurodęs taip: „Kai žmonės kalbės: ‛Gyvename ramiai ir saugiai’, tada juos ir ištiks netikėtas žlugimas“ (1 Tesalonikiečiams 5:1-6). Šiuo „pabaigos metu“ mes patys laukiame tų žodžių išsipildymo (Danieliaus 12:4, Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys). Tesalonikiečiams stigo ir kito įrodymo, kad didi Jehovos diena priartėjo, nes Paulius jiems pasakė: „Ta diena neateis tol, kol neužeis atpuolimas“ (2 Tesalonikiečiams 2:3, ŠvR). Kai Paulius parašė šiuos žodžius (apie 51 m. e. m.), dar nebuvo visiško „atpuolimo“ nuo tikrosios krikščionybės. Šiandieną jis klesti krikščioniškajame pasaulyje. Tačiau tie atsidavę Tesalonikos pateptieji, kurie nepaisydami savo lūkesčių neišsipildymo toliau ištikimai iki mirties tarnavo Dievui, galiausiai gavo dangiškąjį atlygį (Apreiškimas 2:10). Mes taip pat būsime apdovanoti, jei liksime ištikimi laukdami Jehovos dienos.

 4. a) Su kuo siejama Jehovos diena 2 Tesalonikiečiams 2:1, 2? b) Kokios buvo vadinamųjų Bažnyčios tėvų pažiūros dėl Kristaus sugrįžimo ir su tuo susijusių dalykų?

⁴ Biblijoje „didi Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena“ susiejama su „mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimu [„dalyvavimu“, NW]“ (2 Tesalonikiečiams 2:1, 2). Vadinamieji Bažnyčios tėvai įvairiai įsivaizdavo Kristaus sugrįžimą, dalyvavimą ir Tūkstantmetį karaliavimą (Apreiškimas 20:4). Antrajame m. e. šimtmetyje Papijas Hierapolietis puoselėjo viltis, kad žemė Kristaus Tūkstantmečio karaliavimo metu bus pasakiškai derlinga. Justinas Kankinys kalbėjo, kad Jėzus pasirodys dar kartą, ir tikėjosi, jog Jo Karalystės sostas bus atstatyta Jeruzalė. Irenėjas iš Liono mokė, kad po Romos imperijos sunaikinimo Jėzus regimai pasirodys, suriš Šėtoną ir valdys žemiškoje Jeruzalėje.

 5. Ką sakė kai kurie mokslininkai apie Kristaus „antrąjį atėjimą“ ir jo Tūkstantmetį karaliavimą?

⁵ Istorikas Filipas Šafas pažymėjo, kad „vienas iš ryškiausių dalykų“ laikotarpiu prieš Nikėjos susirinkimą (325 m. e. m.) buvo „tikėjimas regimu šlovingu Kristaus tūkstantmečiu karaliavimu žemėje su prikeltais šventaisiais iki visuotinio prikėlimo ir teismo“. Džeimso Heistingso redaguotame žodyne A Dictionary of the Bible sakoma: „Tertulianas, Irenėjas ir Ipolitas dar laukė greito [Jėzaus Kristaus] Atėjimo; bet nuo Aleksandrijos tėvų atsirado nauja mąstymo kryptis. ... Kai Augustinas sutapatino Tūkstantmetį su kovojančios Bažnyčios laikotarpiu, Antrasis Atėjimas buvo nukeltas į tolimą ateitį.“

Jehovos diena ir Jėzaus dalyvavimas

 6. Kodėl neturime manyti, kad Jehovos diena dar toli?

⁶ Klaidingas supratimas apvildavo, tačiau nemanykime, kad Jehovos diena dar toli. Jėzaus nematomas dalyvavimas, su kuriuo ji susieta Rašte, jau yra prasidėjęs. Sargybos bokšte ir kituose Jehovos Liudytojų leidiniuose dažnai pateikiami Rašto įrodymai, kad Kristaus dalyvavimas prasidėjo 1914 metais.a Tad ką Jėzus pasakė apie savo dalyvavimą?

 7. a) Kokios yra kai kurios Jėzaus dalyvavimo ir daiktų sistemos pabaigos ženklo dalys? b) Kaip mes galime būti išgelbėti?

⁷ Apie Jėzaus dalyvavimą buvo kalbama likus nedaug laiko iki jo mirties. Išgirdę jo pranašystę apie Jeruzalės šventyklos sugriovimą, apaštalai Petras, Jokūbas, Jonas ir Andriejus paklausė: „Kada tai įvyks, ir koks bus tavo dalyvavimo ir daiktų sistemos pabaigos ženklas?“ (Mato 24:1-3, NW; Morkaus 13:3, 4) Atsakydamas Jėzus išpranašavo karus, badmečius, žemės drebėjimus ir kitas savo dalyvavimo bei daiktų sistemos pabaigos „ženklo“ ypatybes. Jis taip pat pasakė: „Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“ (Mato 24:13). Mes būsime išgelbėti, jei ištikimai ištversime iki savo dabartinio gyvenimo arba šios blogos sistemos galo.

 8. Kas turėjo būti padaryta prieš žydų daiktų sistemos pabaigą ir kas daroma šiandien?

⁸ Prieš ateinant pabaigai, išsipildys ypač svarbus Jėzaus dalyvavimo požymis. Jis nusakė jį taip: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mato 24:14). Prieš 70 m. e. m. romėnams sugriaunant Jeruzalę ir baigiantis žydų daiktų sistemai, Paulius galėjo pasakyti, kad geroji naujiena buvo „paskelbta visai tvarinijai po dangumi“ (Kolosiečiams 1:23). Tačiau šiandien daug didesnį skelbimo darbą „visoje apgyvendintoje žemėje“ (NW) daro Jehovos Liudytojai. Per pastaruosius keletą metų Dievas atvėrė kelią plačiai paliudyti Rytų Europoje. Jehovos organizacija, visame pasaulyje turinti savo spaustuvių bei kitų pastatų, yra pasirengusi platesnei veiklai net ir „nepaliestose teritorijose“ (Romiečiams 15:22, 23, NW). Ar tavo širdis skatina tave liudijant daryti ką tik gali, kol ateis pabaiga? Jei taip, Dievas gali sustiprinti tave, kad su pasitenkinimu dalyvautum tolesniame darbe (Filipiečiams 4:13; 2 Timotiejui 4:17).

 9. Ką Jėzus nurodė, kaip užrašyta Mato 24:36?

⁹ Išpranašautas Karalystės skelbimo darbas bei kitos Jėzaus dalyvavimo ženklo dalys išsipildo būtent dabar. Taigi šios blogos daiktų sistemos pabaiga arti. Tiesa, Jėzus pasakė: „Tos dienos ir valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, o vien tik Tėvas“ (Mato 24:4-14, 36). Bet Jėzaus pranašystė gali padėti mums būti pasirengusiems „tai dienai ir valandai“.

Jie buvo pasirengę

10. Iš kur mes žinome, kad įmanoma likti dvasiškai budriems?

¹⁰ Kad išliktume gyvi per didžią Jehovos dieną, turime likti dvasiškai budrūs ir tvirtai laikytis teisingo garbinimo (1 Korintiečiams 16:13). Mes žinome, kad tokia ištvermė įmanoma, nes viena dievobaiminga šeima tai darė ir išliko gyva per Tvaną, sunaikinusį blogus žmones 2370 m. p. m. e. Palygindamas tą laikotarpį su savo dalyvavimu, Jėzus pasakė: „Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės nieko nenumanydami [‛nekreipdami dėmesio’, NW] valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus“ (Mato 24:37-39).

11. Kokiu keliu ėjo Nojus nepaisydamas tuometinio smurto?

¹¹ Kaip ir mes, Nojus su savo šeima gyveno smurtiniame pasaulyje. Neklusnūs angeliškieji „Dievo sūnūs“ buvo materializavęsi ir ėmę žmonas, su kuriomis tapo tėvais liūdnai pagarsėjusių nefilimų — chuliganų, dar labiau padidinusių smurtą (Pradžios 6:1, 2, 4; 1 Petro 3:19, 20). Tačiau Nojus tikėdamas „vaikščiojo su tikruoju Dievu“. Jis „įrodė esąs nepriekaištingas tarp savo amžininkų“ — jo dienų sugedusios kartos (Pradžios 6:9, NW; 6:10, 11). Maldingai pasikliaudami Dievu, ir mes galime taip elgtis šiame smurtiniame, sugedusiame pasaulyje laukdami Jehovos dienos.

12. a) Ką dar, be laivo statybos, darė Nojus? b) Kaip žmonės reagavo į Nojaus skelbimą ir kuo tai jiems baigėsi?

¹² Nojus gerai žinomas kaip statytojas laivo, skirto išsaugoti gyvybę per Tvaną. Jis taip pat buvo „teisybės skelbėjas“, bet jo amžininkai „nekreipė dėmesio“ į jo skelbiamą žinią nuo Dievo. Jie valgė ir gėrė, tuokėsi, augino šeimas ir rūpinosi įprastais gyvenimo reikalais, kol juos visus nusinešė Tvanas (2 Petro 2:5, ŠvR; Pradžios 6:14). Jie nenorėjo nė girdėti apie dorą kalbą bei elgesį, kaip ir šių dienų pikta karta užsikemša ausis Jehovos Liudytojų žodžiams apie „atgailą prieš Dievą“, tikėjimą Kristumi, teisumą ir „būsimąjį teismą“ (Apaštalų darbai 20:20, 21, Brb red.; 24:24, 25). Nėra duomenų, kiek žmonių gyveno žemėje, kai Nojus skelbė Dievo žinią. Tačiau viena aišku — žemės gyventojų skaičius 2370 m. p. m. e. smarkiai sumažėjo! Tvanas sunaikino blogus žmones, o išsaugoti buvo tik pasiruošusieji tai Dievo bausmei — Nojus ir septyni jo šeimos nariai (Pradžios 7:19-23; 2 Petro 3:5, 6).

13. Kokiu Dievo teisminiu nuosprendžiu Nojus visiškai pasitikėjo ir ką jis dėl to darė?

¹³ Dievas nepranešė Nojui tikslios Tvano dienos ir valandos daug metų iš anksto. Tačiau Nojui sulaukus 480 metų, Jehova paskelbė: „Mano dvasia nepasiliks žmoguje amžiais, nes jis yra kūnas; ir jo amžius bus šimto dvidešimties metų“ (Pradžios 6:3). Nojus visiškai pasitikėjo šiuo Dievo teisminiu nuosprendžiu. Kai Nojui buvo 500 metų, jis „susilaukė Semo, Chamo ir Jafeto“, ir iš tų dienų papročio galima spręsti, kad iki jo sūnūs vedė, turėjo praeiti 50 ar 60 metų. Kai Nojui buvo liepta statyti laivą, kad apsisaugotų per Tvaną, tikriausiai tie sūnūs ir jų žmonos padėjo jam tai daryti. Matyt, laivo statybos metu Nojus tarnavo ir kaip „teisybės skelbėjas“, taigi buvo užsiėmęs paskutinius 40—50 metų iki Tvano (Pradžios 5:32, Brb red.; 6:13-22). Visus tuos metus jis ir jo šeima veikė tikėdami. Tad ir mes parodykime tikėjimą skelbdami gerąją naujieną ir laukdami Jehovos dienos (Žydams 11:7).

14. Ką Jehova galiausiai pasakė Nojui ir kodėl?

¹⁴ Kai laivas buvo baigiamas statyti, Nojus galbūt manė, kad Tvanas jau čia pat, nors jis tiksliai nežinojo, kada jis prasidės. Galiausiai Jehova jam pasakė: „Dar septynios dienos, ir aš imsiu lydinti ant žemės per keturias dešimtis dienų ir keturias dešimtis naktų“ (Pradžios 7:4). Dėl to Nojus ir jo šeima turėjo pakankamai laiko suvesti visų rūšių gyvūnus į laivą ir patys įeiti į jį prieš prasidedant Tvanui. Mums nereikia žinoti dienos ir valandos, kada prasidės šios sistemos sunaikinimas; mums nėra pavesta rūpintis gyvūnų išlikimu, o išsigelbėsią žmonės jau eina į simbolinį laivą — dvasinį Dievo tautos rojų.

„Budėkite“

15. a) Kaip savais žodžiais paaiškintumei Jėzaus žodžius iš Mato 24:40-44? b) Kokį poveikį daro nežinojimas tikslaus meto, kada Jėzus ateis įvykdyti Dievo keršto?

¹⁵ Apie savo dalyvavimą Jėzus paaiškino: „Tuomet du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta. Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats. Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus. Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“ (Mato 24:40-44; Luko 17:34, 35). Tikslaus meto, kada Jėzus ateis vykdyti Dievo keršto, nežinojimas skatina mus budėti ir suteikia mums progą kasdien įrodyti, jog tarnaujame Jehovai iš nesavanaudiškų paskatų.

16. Kas atsitiks ‛paliktiems’ žmonėms ir tiems, kurie bus ‛paimti’?

¹⁶ Tarp žmonių, ‛paliktų’ sunaikinti kartu su blogaisiais, bus ir tie, kurie kadaise buvo apšviesti, bet nuėjo savanaudiško gyvenimo keliu. Būkime tad tarp tų, kurie bus ‛paimti’, — visiškai atsidavusių Jehovai asmenų, iš tikrųjų dėkingų už dvasines priemones, jo teikiamas per „ištikimą bei protingą vergą“ (Mato 24:45-47, NW). Iki pat pabaigos tarnaukime Dievui su „meile iš tyros širdies, geros sąžinės ir nuoširdaus tikėjimo“ (1 Timotiejui 1:5).

Šventas elgesys itin svarbus

17. a) Kas buvo išpranašauta 2 Petro 3:10? b) Kaip elgtis ir ką daryti skatinama 2 Petro 3:11?

¹⁷ Apaštalas Petras rašė: „Viešpaties diena ateis kaip vagis. Tuomet dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, elementai sudegs ir suskils ir žemė su savo kūriniais sudegs“ (2 Petro 3:10). Simboliniai dangūs ir žemė neištvers liepsnojančios Dievo rūstybės karščio. Todėl Petras priduria: „Jeigu visa taip suirs, tai kaip reiktų pasižymėti šventu elgesiu ir dievotumu [„atsidavimo Dievui darbais“, NW] jums“ (2 Petro 3:11, Brb red.). Toks elgesys ir darbai — tai reguliarus dalyvavimas sueigose, gero darymas kitiems ir reikšmingas įnašas į gerosios naujienos skelbimo darbą (Mato 24:14; Žydams 10:24, 25; 13:16).

18. Ką turime daryti, jei mus pradeda traukti pasaulis?

¹⁸ „Šventas elgesys ir atsidavimo Dievui darbai“ — tai ir ‛sergėjimas save nesuterštus šiuo pasauliu’ (Jokūbo 1:27). O jeigu mus pradeda traukti šis pasaulis? Galbūt esame gundomi pakliūti į pavojingą, Dievo požiūriu, padėtį, ieškodami netyrų pramogų ar klausydamiesi muzikos bei dainų, aukštinančių bedievišką šio pasaulio dvasią (2 Korintiečiams 6:14-18). Jei taip, prašykime Dievo pagalbos malda, kad nepražūtume drauge su pasauliu, bet būtume nepriekaištingi žmogaus Sūnaus akivaizdoje (Luko 21:34-36; 1 Jono 2:15-17). Jei mes atsidavėme Dievui, tikrai norėsime visomis jėgomis ugdyti ir išlaikyti šiltus santykius su juo ir taip būti pasiruošę didžiai ir baimę keliančiai Jehovos dienai.

19. Kodėl minios Karalystės skelbėjų gali tikėtis pergyventi šios blogos daiktų sistemos pabaigą?

¹⁹ Dievobaimingas Nojus ir jo šeima pergyveno Tvaną, sunaikinusį senąjį pasaulį. Teisūs žmonės 70 m. e. m. pergyveno žydų daiktų sistemos pabaigą. Pavyzdžiui, apaštalas Jonas dar uoliai tarnavo Dievui maždaug 96—98 m. e. m., — parašė Apreiškimo knygą, savo Evangeliją bei tris įkvėptus laiškus. Iš tūkstančių, priėmusių teisingą tikėjimą per 33 m. e. m. Sekmines, daugelis tikriausiai pergyveno žydų sistemos pabaigą (Apaštalų darbai 1:15; 2:41, 47; 4:4). Šiandieną minios Karalystės skelbėjų gali tikėtis išlikti gyvi per dabartinės blogos daiktų sistemos pabaigą.

20. Kodėl mes turime būti uolūs ‛teisybės skelbėjai’?

²⁰ Esant galimybei būti išsaugotiems gyventi artėjančiame naujajame pasaulyje, būkime uolūs „teisybės skelbėjai“. Kokia privilegija tarnauti Dievui šiomis paskutinėmis dienomis! Ir kaip džiugu parodyti žmonėms šiandieninį „laivą“ — dvasinį rojų, kuriuo džiaugiasi Dievo tauta! Tegu milijonai jame dabar esančiųjų lieka ištikimi, dvasiškai budrūs ir pasiruošę didžiai Jehovos dienai. Tačiau kas padės mums visiems išlikti budriems?

[Išnaša]

Kaip tu atsakytum?

◻ Kokie buvo kai kurių lūkesčiai dėl Jehovos dienos ir Kristaus dalyvavimo?

◻ Kodėl galime pasakyti, kad Nojus ir jo šeima buvo pasiruošę Tvanui?

◻ Kaip bus su tais, kurie ‛budi’, ir tais, kurie nebudi?

◻ Kodėl itin svarbūs šventi darbai, ypač kai artinasi didi Jehovos diena?