„Kas iš tiesų yra tas ištikimas ir nuovokus vergas?“

1, 2. Per ką Jėzus šiandien tiekia dvasinį maistą ir kodėl svarbu tai suvokti?

„BROLIAI, neįmanoma būtų suskaičiuoti, kiek kartų davėte man į rankas tokį straipsnį, kokio man labiausiai tuo momentu reikėjo.“ Šiais žodžiais viena sesė laiške dėkojo broliams, dirbantiems mūsų pagrindiniame biure. Gal ir tu jauti tokį pat dėkingumą. Bet ar tai, kad vienas ar kitas straipsnis, rodos, parašytas kaip tik tau, turėtų stebinti? Ne, neturėtų.

² Dvasinį peną gauname pačiu tinkamiausiu metu, ir tai yra svarus įrodymas, kad Jėzus, krikščionių bendruomenės galva, tesi savo pažadą mus maitinti. Ką jis šiam darbui pasitelkia? Nupasakodamas ženklą, liudysiantį, kad jis jau karaliauja, Jėzus užsiminė turėsiąs „ištikimą ir nuovokų vergą“, kuris duos šeimynykščiams „maistą reikiamu metu“.a (Perskaityk Mato 24:45-47.) Per ištikimąjį vergą Jėzus pabaigos metu ir sotina savo tikruosius sekėjus. Būtina gerai suvokti, kas yra tas vergas, — tik tada galėsime likti dvasiškai tvirti ir neatitolsime nuo Jehovos (Mt 4:4; Jn 17:3).

 3. Kaip mūsų leidiniuose anksčiau buvo aiškinamas Jėzaus palyginimas apie ištikimąjį vergą?

³ Tad kaipgi turėtume suprasti Jėzaus palyginimą apie ištikimą vergą? Štai kas anksčiau buvo teigiama mūsų leidiniuose. Per 33 m. e. m. Sekmines Jėzus paskyrė ištikimąjį vergą rūpintis jo šeimynykščiais. Vergas — tai bet kuriuo metu žemėje gyvenantys pateptieji krikščionys kartu paėmus. Šeimynykščiai yra tie patys pateptieji, tik jau kiekvienas atskirai. 1919-aisiais Jėzus pavedė ištikimajam vergui „visą savo turtą“ — įpareigojo rūpintis Karalystės reikalais žemėje. Vis dėlto tolesnis kruopštus studijavimas, apmąstymai ir malda Jėzaus žodžius apie ištikimą ir nuovokų vergą padėjo suprasti aiškiau (Pat 4:18). Dabar pasigilinkime į šią pranašystę ir pažiūrėkime, ką mums visiems — tiek puoselėjantiems dangiškąją, tiek žemiškąją viltį — ji reiškia.

4—6. Kodėl darome išvadą, kad Jėzaus žodžiai apie ištikimąjį vergą ėmė pildytis tiktai po 1914-ųjų?

⁴ Jėzaus pranašystės apie ištikimą ir nuovokų vergą kontekstas rodo, kad ji ėmė pildytis ne per 33 m. e. m. Sekmines, o pabaigos laiku. Aptarkime, kokiais Šventojo Rašto žodžiais remdamiesi galime daryti tokią išvadą.

⁵ Palyginimas apie ištikimąjį vergą įeina į Jėzaus pranašystę, kurioje jis nusakė ženklą, liudysiantį, kad jis yra čia ir kad ši santvarka baigiasi (Mt 24:3). Pirmoji pranašystės dalis, užrašyta Mato 24:4-22, pildosi dukart: iš pradžių nuo 33 iki 70 m. e. m., paskui, daug didesniu mastu, — mūsų dienomis. Ar tai reiškia, kad Jėzaus pranašystė apie ištikimą vergą irgi turi išsipildyti du sykius? Ne.

⁶ Žodžiais, užrašytais Mato 24:29, prasideda Jėzaus pranašystė, kurioje jis daugiausia pasakoja apie tai, kas dėsis būtent mūsų dienomis. (Perskaityk Mato 24:30, 42, 44.) Jis paminėjo, kad per didį suspaudimą visi „pamatys Žmogaus Sūnų ateinant dangaus debesyse“. Vėlesni jo žodžiai skirti žmonėms, gyvenantiems paskutinėmis dienomis. Jėzus ragino budėti sakydamas: „nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats“, ir „Žmogaus Sūnus ateis tą valandą, kurią nemanote“.b Šiame kontekste — apibūdindamas paskutinių dienų įvykius — jis ir prakalbo apie ištikimąjį vergą. Todėl prieiname prie išvados, kad šie žodžiai ėmė pildytis tiktai po 1914-ųjų, tai yra jau stojus paskutinėms dienoms. Kodėl tokia išvada logiška?

 7. Koks svarbus klausimas iškilo stojus pjūties metui ir kodėl iškilo?

⁷ Prisiminkime Jėzaus klausimą: „kas iš tiesų yra tas ištikimas ir nuovokus vergas?“ Pirmajame amžiuje toks klausimas vargu ar būtų kam kilęs. Kaip aptarėme aname straipsnyje, apaštalai galėjo daryti stebuklus ir net perduoti stebuklingas dvasios dovanas kitiems. Buvo akivaizdu, kad juos remia Jehova (Apd 5:12). Tad ar būtų reikėję klausinėti, ką iš tikrųjų Kristus įpareigojo rūpintis bendruomene? Tačiau 1914-aisiais situacija buvo visai kitokia. Tada prasidėjo pjūties metas. Pagaliau atėjo laikas atskirti „kviečius“ nuo „piktžolių“ (Mt 13:36-43). Todėl stojus pjūties metui ir kilo svarbus klausimas: kaip tarp daugybės netikrų krikščionių, besiskelbiančių Jėzaus sekėjais, atpažinti „kviečius“ — tikruosius krikščionis? Atsakymas yra pačioje pranašystėje: pateptieji Kristaus sekėjai turėjo būti gerai maitinami dvasiškai.

 8. Kodėl „ištikimas vergas“ turi susidėti iš pateptųjų krikščionių?

⁸ „Ištikimas vergas“ turi susidėti iš pateptųjų krikščionių, tebegyvenančių žemėje. Šie yra vadinami „karališkąja kunigija“, jiems pavesta visur skelbti „dorybes to, kuris pašaukė [juos] iš tamsos į savo nuostabią šviesą“ (1 Pt 2:9). Todėl visai derama, kad tos „karališkosios kunigijos“ nariai mokytų tiesos ir savo bendratikius (Mal 2:7; Apr 12:17).

 9. Ar ištikimas vergas — tai visi pateptieji krikščionys? Prašom paaiškinti.

⁹ Ar ištikimas vergas — tai visi žemėje esantys pateptieji krikščionys? Ne. Juk ne visi pateptieji prisideda prie dvasinio maisto dalijimo pasaulinei brolijai. Kai kurie pateptieji broliai, priklausantys prie „kviečių“, savo bendruomenėje eina patarnautojų ar vyresniųjų pareigas. Jie moko žmones evangelizacijos tarnyboje, ugdo bendratikius nuo pakylos per sueigas, uoliai palaiko tvarką, kurią nustatė pagrindiniame biure dirbantys broliai. Tačiau dvasinio peno visai brolijai jie netiekia. Tarp pateptųjų yra ir nuolankių sesių, kurios niekada sau neleistų bendruomenėje imtis mokytojo vaidmens (1 Kor 11:3; 14:34).

10. Kas yra ištikimas ir nuovokus vergas?

¹⁰ Tad kas yra tas ištikimas ir nuovokus vergas? Prisiminkime, kokiu būdu Jėzus visada maitino savo sekėjus: daugybę sotino keleto rankomis. Taigi tasai vergas yra grupelė pateptųjų brolių, tiesiogiai atsakingų už dvasinio maisto ruošimą ir dalijimą Kristaus paruzijos metu. Paskutinių dienų laikotarpiu pateptieji broliai, sudarantys „ištikimą vergą“, kartu darbuojasi mūsų organizacijos pagrindiniame biure. Pastaraisiais dešimtmečiais tas vergas yra ne kas kita kaip Jehovos liudytojų Vadovaujančioji taryba. Verta dėmesio, kad nors „vergą“ sudaro grupė asmenų, Jėzaus palyginime apie jį kalbama kaip apie vieną vergą. Taigi visus sprendimus Vadovaujančiosios tarybos nariai priima drauge.

11, 12. a) Kokie du pavedimai minimi palyginime apie ištikimą ir nuovokų vergą? b) Kada Jėzus įpareigojo ištikimąjį vergą rūpintis šeimynykščiais ir ką tam darbui išsirinko?

¹¹ Pažymėtina, kad Jėzaus palyginime apie ištikimą ir nuovokų vergą minimi du skirtingi pavedimai. Pirmiausia šeimininkas vergui paveda šeimynykščius, paskui — visą savo turtą. Kadangi ši pranašystė pildosi tik pabaigos laiku, ir šeimynykščiai, ir turtas vergui turėjo būti patikėti jau po to, kai Jėzus sėdo į karališkąjį sostą 1914-aisiais.

¹² Kada Jėzus paskyrė ištikimąjį vergą rūpintis šeimynykščiais? Kad atsakytume, nusikelkime į 1914-uosius, pjūties meto pradžią. Kaip jau kalbėjome, tuo metu daug religinių grupių ir organizacijų skelbėsi esą tikrieji Kristaus sekėjai. Iš kurios grupės narių Jėzus išsirinks ištikimąjį vergą? Atsakymas paaiškėjo po to, kai 1914-aisiais Jėzus su savo Tėvu atėjo į dvasinę šventyklą ir iki 1919-ųjų pradžios tikrino jos būklę — kas Jehovą garbina deramai (Mal 3:1). Malonę jų akyse rado grupelė uolių Biblijos tyrinėtojų, visa širdimi mylinčių Jehovą ir jo Žodį. Aišku, šiuos tikinčiuosius reikėjo apvalyti, bet per tą trumpą bandymo ir gryninimo laikotarpį jie nuolankiai leidosi pataisomi (Mal 3:2-4).c Tie Biblijos tyrinėtojai ir buvo „kviečiai“, tikrieji krikščionys. 1919 metais, dvasinei veiklai atgijus, iš jų Jėzus išsirinko patyrusius pateptuosius brolius, paskyrė juos būti ištikimu ir nuovokiu vergu ir įpareigojo rūpintis jo šeimynykščiais.

13. Kas yra šeimynykščiai ir kodėl galime taip sakyti?

¹³ Kas tad yra šeimynykščiai? Paprastai sakant, tie, kurie maitinami dvasiniu maistu. Prasidėjus paskutinėms dienoms visi šeimynykščiai buvo pateptieji. Vėliau į šeimynykščių gretas įsiliejo ir milžiniška minia krikščionių iš „kitų avių“. Dabar pastarieji jau sudaro didžiąją daugumą Kristaus „vienos kaimenės“ (Jn 10:16). Abi grupės sotinasi tuo pačiu dvasiniu maistu, kuris reikiamu metu tiekiamas per ištikimąjį vergą. Tačiau dvasinio peno reikia ir pačiam vergui — Vadovaujančiosios tarybos nariams. Šie broliai todėl nuolankiai pripažįsta, kad kiekvienas jų atskirai irgi yra šeimynykštis, kaip bet kuris kitas Jėzaus sekėjas.

14. a) Kokia užduotis patikėta ištikimajam vergui ir ką daryti jį tai įpareigoja? b) Dėl ko Jėzus ištikimą ir nuovokų vergą įspėjo? (Žiūrėk straipsnelį „Bet jeigu tas vergas, blogas būdamas...“)

¹⁴ Ištikimam ir nuovokiam vergui Jėzus pavedė atsakingą užduotį. Biblijos laikais kuris nors patikimas vergas būdavo paskiriamas namų prievaizdu (Lk 12:42). Ištikimas ir nuovokus vergas irgi yra įpareigotas rūpintis tikėjimo namiškiais. Vadinasi, jam reikia gerai tvarkytis su materialiniu turtu, koordinuoti evangelizacijos veiklą, rengti suvažiavimų ir kongresų programas, leisti literatūrą, skirtą platinti tarnyboje, taip pat skirtą bendruomenės bei asmeninėms studijoms. Šeimynykščiai niekaip negalėtų apsieiti be to peno, kurį ištikimas vergas dalija.

15, 16. Kada Jėzus paveda ištikimajam vergui visą savo turtą?

¹⁵ Kada vergas gauna antrą pavedimą? Jėzus sakė: „Laimingas tas vergas, jeigu jo šeimininkas atvykęs ras jį taip darantį! Iš tiesų sakau jums: visą savo turtą jis paves jam“ (Mt 24:46, 47). Įsidėmėtina, kad Jėzus savo turtą vergui patiki, kai atvyksta ir randa jį „taip darantį“, tai yra nenuilstamai tiekiantį dvasinį maistą. Vadinasi, nuo tada, kai vergui pavedama rūpintis šeimynykščiais, iki tada, kai jam patikimas šeimininko turtas, turi praeiti tam tikras laikotarpis. Norėdami suprasti, kaip ir kada Jėzus paveda vergui visą savo turtą, išsiaiškinkime du dalykus: kada jis atvyksta ir kas yra tas turtas.

¹⁶ Kada gi Jėzus atvyksta? Atsakymą randame ankstesnėse Mato 24 skyriaus eilutėse. Čia kalbama apie Jėzaus atėjimą prieš pat šios santvarkos pabaigą, kai jis paskelbs ir įvykdys nuosprendį nedorėliams (Mt 24:30, 42, 44).d Taigi Jėzaus atvykimas, arba atėjimas, paminėtas palyginime apie ištikimąjį vergą, irgi bus ateityje, per didį suspaudimą.

17. Kas yra Jėzaus turtas?

¹⁷ O kas yra „visas [Jėzaus] turtas“? Tai ne tik dalykai, esantys žemėje. Jam taip pat priklauso vertybės, esančios danguje. Jėzus yra pasakęs: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje“ (Mt 28:18; Ef 1:20-23). Dabar į jo turtą įeina ir dangiškosios Karalystės valdžia, kurią jis gavo 1914-aisiais ir kuria dalysis su pateptaisiais savo sekėjais (Apr 11:15).

18. Kodėl Jėzus mielai paves ištikimajam vergui visą savo turtą?

¹⁸ Visa tai apsvarstę, kokią galime daryti išvadą? Kai per didį suspaudimą Jėzus ateis teisti, pamatys, kad ištikimasis vergas atsakingai tiekia dvasinį maistą šeimynykščiams reikiamu metu. Tad vergas gaus ir antrą pavedimą — Jėzus jam mielai patikės visą savo turtą. Pateptiesiems krikščionims, sudarantiems „ištikimą vergą“, visas turtas bus pavestas tada, kai jie gaus dangiškąjį apdovanojimą — taps Kristaus bendravaldžiais.

19. Ar ištikimasis vergas danguje gaus didesnį atlygį nei kiti pateptieji? Prašom paaiškinti.

¹⁹ Ar ištikimasis vergas danguje gaus didesnį atlygį nei kiti pateptieji? Ne. Juk būna, kad atlygis, iš pradžių pažadėtas tik grupelei, vėliau atitenka kur kas didesniam skaičiui žmonių. Štai atkreipkime dėmesį, ką Jėzus kalbėjo vienuolikai ištikimų savo apaštalų paskutinį vakarą prieš mirtį. (Perskaityk Luko 22:28-30.) Tai saujelei vyrų jis davė žodį, kad už ištikimybę jų laukia ypatingas atlygis — kartu su Jėzumi jie karaliaus danguje. Bet po kurio laiko jis apreiškė, jog visi 144 000 pateptųjų bus karaliai ir valdys drauge su juo (Apr 1:1; 3:21). Panašiai reikėtų suprasti ir jo žodžius, užrašytus Mato 24:47. Jėzus pažadėjo, kad grupelei vyrų — pateptiesiems krikščionims, sudarantiems „ištikimą vergą“, — paves visą savo turtą. Bet galiausiai Kristaus bendravaldžiais danguje taps visi 144 000 pateptųjų (Apr 20:4, 6).

20. Kam Jėzus paskyrė ištikimąjį vergą ir kaip į tokį sutvarkymą turėtume žiūrėti mes?

²⁰ Taigi dabar Jėzus, kaip ir pirmajame amžiuje, daugybę sotina pasitelkęs vos keletą, — tikriau sakant, pasitelkęs ištikimą ir nuovokų vergą. Tą vergą Jėzus paskyrė rūpintis tikraisiais savo sekėjais, tiek pateptaisiais, tiek „kitomis avimis“, kad per visas paskutines dienas jiems laiku būtų tiekiamas dvasinis maistas. Būkime dėkingi už šį sutvarkymą ir uoliai remkime tą grupelę pateptųjų krikščionių — ištikimą ir nuovokų vergą (Hbr 13:7, 17).