9. a) Kaip Jėzus įspėjo pateptuosius krikščionis, kad saugotųsi apsnūsti? b) Kaip pateptieji atsiliepė į šauksmą „štai jaunikis!“? (Taip pat žiūrėk išnašą.)

⁹ Kaip minėjome, mergelėms padėjo ne tik geras pasiruošimas, bet ir budrumas. Ar gali būti, kad kuris nors pateptasis krikščionis dvasine prasme apsnūstų? Gali. Atkreipkime dėmesį, kas pasakyta palyginime: „Jaunikiui užtrunkant, visos [mergelės] ėmė snausti ir užmigo.“ Jėzus žinojo, kad net pats nuoširdžiausias ir uoliausias jo sekėjas sunkią akimirką gali pasiduoti kūniškam silpnumui. Pateptieji krikščionys suprato, koks perspėjimas Jėzaus žodžiuose slypi, ir dar labiau stengėsi neprarasti budrumo. Visos dešimt mergelių, išgirdusios šauksmą „štai jaunikis!“, atsikėlė ir ėmė tvarkytis žibintus. Bet jaunikį pasitiko tik penkios nuovokiosios (Mt 25:5, 6; 26:41). O kas pasakytina apie pateptuosius krikščionis? Paskutinėmis šios santvarkos dienomis jie irgi girdi šauksmą „štai jaunikis!“, kitaip sakant, atpažįsta ženklą, bylojantį, kad Jėzaus atėjimas jau čia pat, ir tam atėjimui yra gerai pasiruošę.a Dabar patyrinėkime palyginimo apie dešimt mergelių pabaigą ir pažiūrėkime, apie kokį konkretų metą čia kalbama.