‘Ištikimas vergas’ atlaiko išbandymą

„Jau metas prasidėti teismui nuo Dievo namų.“ (1 PETRO 4:17)

 1. Ką nustatė Jėzus išbandęs „vergą“?

PER 33 m. e. m. Sekmines Jėzus paskyrė „vergą“, kad reikiamu metu aprūpintų maistu „šeimyną“. 1914 metais Jėzus buvo vainikuotas Karaliumi ir netrukus atėjo laikas tą „vergą“ išbandyti. Apskritai šis pasirodė esąs „ištikimas ir protingas“. Todėl Jėzus pavedė jam prižiūrėti „visą savo turtą“. (Mato 24:45-47, Jr) Tačiau atsirado ir blogas vergas, kuris nebuvo nei ištikimas, nei protingas.

„Jei tas vergas būtų blogas“

2, 3. Iš kur ir kaip atsirado ‘blogas vergas’?

² Jėzus prakalbo apie blogą vergą vos paminėjęs „ištikimą ir protingą“. Jis pasakė: „Jei tas vergas būtų blogas ir pagalvotų: ‘Mano valdovas [„šeimininkas“, BD] užtrunka’, pradėtų mušti savo draugus vergus ir valgytų bei gertų su girtuokliais, tai to vergo valdovas pareis dieną, kurią jis nelaukia, ir valandą, kurios jis nežino, atskirs jį ir duos jam dalį su veidmainiais. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.“ (Mato 24:48-51, Jr) Žodžiai „jei tas vergas būtų blogas“ atkreipia mūsų dėmesį į ankstesnius Jėzaus žodžius apie ištikimą ir protingą vergą. Taip, ‘blogas vergas’ kilo iš ištikimojo.a Kaip?

³ Iki 1914-ųjų daug ištikimo vergo klasės narių karštai vylėsi tais metais susitikti su Jaunikiu, bet jų viltys neišsipildė. Dėl šios bei kitų priežasčių daugelis nusiminė, o kiti net ėmė giežti apmaudą. Kai kurie iš jų pradėjo žodžiais „mušti“ savo buvusius brolius ir susidėjo su „girtuokliais“ — krikščionijos religijomis. (Izaijo 28:1-3; 32:6)

 4. Kaip Jėzus pasielgė su ‘blogu vergu’ bei kitais, parodžiusiais tokią pat dvasią?

⁴ Tie buvę krikščionys, galiausiai atpažinti kaip ‘blogas vergas’, patyrė ‘žiaurią’ (BD) Jėzaus bausmę. Kokią? Jis atmetė juos ir šie prarado dangiškąją viltį. Tačiau sunaikinti tuoj pat nebuvo. Turėjo verkti ir dantimis griežti ‘lauke tamsybėse’, atskirti nuo krikščionių susirinkimo. (Mato 8:12) Nuo tų laikų kai kurie pateptieji parodė panašią negerą dvasią elgdamiesi kaip tas ‘blogas vergas’. Buvo neištikimų ir „kitų avių“. (Jono 10:16) Visi tokie Kristaus priešai dvasine prasme atsiduria ‘lauke tamsybėse’.

 5. Kaip, priešingai ‘blogam vergui’, į išbandymus reagavo ištikimas ir protingas vergas?

⁵ Vis dėlto tiek „ištikimas ir protingas“, tiek ‘blogas vergas’ patyrė tokius pat išbandymus. Bet, užuot giežusi apmaudą, protingo vergo klasė leidosi pataisoma. (2 Korintiečiams 13:11) Jos narių meilė Jehovai ir broliams sustiprėjo. Dėl to šiomis audringomis „paskutinėmis dienomis“ jie yra „tiesos stulpas ir atrama“. (1 Timotiejui 3:15; 2 Timotiejui 3:1)

Protingos ir paikos mergaitės

 6. a) Kaip Jėzus pailiustravo, kad jo ištikimas vergas protingas? b) Kokią žinią pateptieji krikščionys skelbė iki 1914 metų?

⁶ Paminėjęs ‘blogą vergą’, Jėzus dviem pavyzdžiais parodė, kodėl vieni pateptieji krikščionys bus ištikimi ir protingi, o kiti — ne.b Išmintingą elgesį jis pailiustravo sakydamas: „Dangaus karalystė bus panaši į dešimtį mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos.“ (Mato 25:1-4) Dešimt mergaičių primena pateptuosius krikščionis iki 1914 metų. Jie paskaičiavo, kad jaunikis, Jėzus Kristus, turi netrukus pasirodyti. Taigi „išėjo“ pasitikti jo ir drąsiai skelbė, jog 1914-aisiais baigsis „nustatytieji tautų laikai“. (Luko 21:24, NW)

 7. Kada ir kodėl pateptieji krikščionys, taip sakant, „užmigo“?

⁷ Jie neapsiriko. Nustatytieji tautų laikai baigėsi 1914-aisiais ir tuomet pradėjo viešpatauti Kristaus Jėzaus valdoma Dievo Karalystė. Bet tai įvyko nematomame danguje. O žemėje žmones ėmė spausti išpranašautas „vargas“. (Apreiškimo 12:10, 12) Atėjo išbandymo metas. Visko aiškiai nesuprasdami, pateptieji krikščionys manė, jog ‘jaunikis vėluoja’. Suglumę, pasaulio niekinami, dauguma sulėtino tempą ir galiausiai bemaž nutraukė organizuotą viešą skelbimo veiklą. Tarsi mergaitės iš to pavyzdžio, dvasine prasme „ėmė snausti ir užmigo“, panašiai kaip neištikimi tariamieji krikščionys po Jėzaus apaštalų mirties. (Mato 25:5; Apreiškimo 11:7, 8; 12:17)

 8. Kokiomis aplinkybėmis pasigirdo balsai: „Štai jaunikis!“ ir ką pateptieji krikščionys tada turėjo daryti?

⁸ Paskui, 1919-aisiais, įvyko kai kas netikėta. Mes skaitome: „Vidurnaktį pasigirdo balsai: ‘Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!’ Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus.“ (Mato 25:6, 7) Kvietimas pabusti nuaidėjo pačią tamsiausią valandą! 1918 metais Jėzus, „sandoros pasiuntinys“, atėjo į Jehovos dvasinę šventyklą ištirti bei apvalyti Dievo susirinkimo. (Malachijo 3:1) Dabar pateptieji krikščionys turėjo išeiti ir pasitikti jį tos šventyklos žemiškuosiuose kiemuose. Atėjo laikas jiems ‘nušvisti’. (Izaijo 60:1; Filipiečiams 2:14, 15)

9, 10. Kodėl 1919 metais kai kurie krikščionys pasirodė esą „protingi“, o kai kurie „paiki“?

⁹ Tačiau palauk! Kai kurioms mergaitėms, pasak pavyzdžio, iškilo sunkumų. Jėzus tęsė: „Paikosios sakė protingosioms: ‘Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta.’“ (Mato 25:8) Be alyvos žibintai negali šviesti. Tad alyva primena mums apie Dievo tiesos Žodį ir jo šventąją dvasią, padedančią tikriesiems garbintojams būti šviesos nešėjais. (Psalmyno 119:130; Danieliaus 5:14) Jau prieš 1919-uosius įžvalgūs pateptieji krikščionys, nors laikinai pasilpę, uoliai stengėsi suprasti, ką jiems Dievas pavedė. Todėl išgirdę kvietimą nušvisti, buvo pasiruošę. (2 Timotiejui 4:2; Hebrajams 10:24, 25)

¹⁰ Tačiau kiti pateptieji, nors labai troško būti su Jaunikiu, nebuvo pasirengę aukotis ar dėti pastangas. Todėl atėjus metui pradėti skelbti gerąją naujieną, nenorėjo to imtis. (Mato 24:14) Jie netgi bandė sulaikyti savo uolius draugus prašydami, taip tariant, pasidalyti alyvos atsarga. Kaip reagavo, pasak Jėzaus pavyzdžio, protingosios mergaitės? Jos atsakė: „Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite.“ (Mato 25:9) Panašiai ištikimi pateptieji krikščionys 1919 metais nesutiko daryti nieko, kas sumažintų jų pajėgumą skleisti šviesą. Jie išlaikė bandymą.

11. Kas atsitiko paikosioms mergaitėms?

¹¹ Jėzus užbaigia: „[Paikosioms mergaitėms] beinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: ‘Viešpatie, viešpatie, atidaryk, čia mes!’ O jis atsakė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!’“ (Mato 25:10-12) Taip, kai kurios nebuvo pasiruošusios sutikti Jaunikį. Todėl neišlaikė bandymo ir prarado galimybę dalyvauti dangiškosiose vestuvėse. Kaip liūdna!

Pavyzdys apie talentus

12. a) Kokiu pavyzdžiu Jėzus pailiustravo ištikimybę? b) Kas buvo tas vyras, kuris „iškeliavo“?

¹² Pailiustravęs, koks elgesys protingas, Jėzus parodė, kaip elgtis ištikimai. Jis pasakė: „Bus taip, kaip žmogui, kuris iškeliaudamas pasišaukė savo vergus ir jiems patikėjo savo turtą. Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, dar kitam vieną, kiekvienam pagal jo sugebėjimą, ir iškeliavo.“ (Mato 25:14, 15, Jr) Vyras pavyzdyje yra pats Jėzus, kuris „iškeliavo“, kai 33 m. e. m. pakilo į dangų. Bet prieš tai jis patikėjo „savo turtą“ ištikimiems mokiniams. Kaip?

13. Kaip Jėzus ruošė platų veiklos lauką ir ką daryti įgaliojo savo „vergus“?

¹³ Tarnaudamas žemėje Jėzus skelbė Izraelyje gerąją Karalystės naujieną ir taip ruošė platų veiklos lauką. (Mato 9:35-38) Prieš „iškeliaudamas“ jis patikėjo tą lauką ištikimiems mokiniams sakydamas: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.“ (Mato 28:18-20) Šiais žodžiais Jėzus įgaliojo savo „vergus“ iki jis sugrįš ‘verstis, kaip kiekvienas sugeba’.

14. Kodėl nebuvo tikimasi, kad visi darys tiek pat?

¹⁴ Iš Jėzaus žodžių aišku, kad ne visi pirmojo amžiaus krikščionys turėjo vienodas galimybes. Pavyzdžiui, Pauliui ir Timotiejui nebuvo kliūčių visiškai atsidėti skelbimo bei mokymo darbui. Kitiems aplinkybės to neleido. Kai kurie krikščionys buvo vergai, kiti ligoti, senyvi, dar kiti privalėjo rūpintis šeimomis. Todėl tam tikras pareigas gaudavo ne visi mokiniai. Pateptosios seserys ir kai kurie pateptieji broliai susirinkime nemokė. (1 Korintiečiams 14:34; 1 Timotiejui 3:1; Jokūbo 3:1) Tačiau, nepaisant kiekvieno padėties bei sąlygų, visi Kristaus pateptieji sekėjai — vyrai ir moterys — privalėjo, taip sakant, „verstis“ — kiek galėdami dalyvauti krikščioniškoje tarnyboje. Šiandien krikščionys daro tą patį.

Išbandymas prasideda!

15, 16. a) Kada atėjo atsiskaitymo metas? b) Kokių naujų galimybių „verstis“ buvo suteikta ištikimiesiems?

¹⁵ Pavyzdyje tęsiama: „Po ilgo laiko pargrįžo tų vergų valdovas ir reikalavo iš jų apyskaitos.“ (Mato 25:19, Jr) 1914-aisiais — nuo 33 m. e. m. praėjus tikrai ilgam tarpsniui — Kristus Jėzus pradėjo valdyti kaip Karalius. Po trejų ir pusės metų, 1918-aisiais, jis atėjo į Dievo dvasinę šventyklą ir įvykdė Petro užrašytus žodžius: „Jau metas prasidėti teismui nuo Dievo namų.“ (1 Petro 4:17; Malachijo 3:1) Išmušė atsiskaitymo valanda.

¹⁶ Ką vergai, Jėzaus pateptieji broliai, darė su Karaliaus duotais „talentais“? Nuo 33 m. e. m. iki pat 1914-ųjų daugelis uoliai plėtė Jėzaus „verslą“. (Mato 25:16) Net per Pirmąjį pasaulinį karą jie parodė didelį troškimą tarnauti Šeimininkui. Dabar buvo tinkama suteikti ištikimiesiems naujų galimybių „verstis“. Priartėjo šios santvarkos pabaiga. Visur pasaulyje reikėjo skelbti gerąją naujieną, nuimti „žemės derlių“. (Apreiškimo 14:6, 7, 14-16) Turėjo būti surasti paskutiniai kviečių klasės nariai ir surinkta „milžiniška [kitų avių] minia“. (Apreiškimo 7:9; Mato 13:24-30)

17. Kaip ištikimi pateptieji krikščionys ‘įėjo į savo šeimininko džiaugsmą’?

¹⁷ Pjūtis — džiaugsmingas laikas. (Psalmyno 126:6) Todėl, 1919-aisiais duodamas ištikimiems pateptiesiems broliams daugiau įpareigojimų, Jėzus pasakė: „Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!“ (Mato 25:21, 23, kursyvas mūsų) O Šeimininko, vainikuoto Dievo Karalystės Karaliaus, džiaugsmas pranoksta vaizduotę. (Psalmyno 45:2, 3, 7, 8 [45:1, 2, 6, 7, Brb]) Ištikimo vergo klasė irgi džiūgauja atstovaudama Karaliui ir didindama jo turtą žemėje. (2 Korintiečiams 5:20) Jų džiugesį rodo pranašiški Izaijo 61:10 žodžiai: „Visa širdimi džiaugsiuosi Viešpačiu, džiūgausiu savo Dievu, nes jis mane aprengė išganymo drabužiais.“

18. Kodėl kai kurie neatlaikė išbandymo ir kaip jiems baigėsi?

¹⁸ Deja, kai kurie išbandymo neatlaikė. Skaitome: „Prisiartinęs tasai, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: ‘Šeimininke, aš žinojau, kad tu — žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, renki, kur nebarstei. Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Va, imk, kas tavo.’“ (Mato 25:24, 25) Kai kurie pateptieji krikščionys nesidarbavo. Jie nerodė entuziazmo dalytis savo viltimi su kitais iki 1914 metų, nerodė ir 1919-aisiais. Kaip Jėzus reagavo į jų įžūlumą? Jis atėmė visas teises, o pačius ‘išmetė į tamsybes, kur verksmas ir dantų griežimas’. (Mato 25:28, 30)

Išbandymas tęsiasi

19. Kaip tęsiasi išbandymas ir ką visi pateptieji krikščionys pasiryžę daryti?

¹⁹ Žinoma, dauguma tų, kurie pabaigos laiku turėjo tapti Kristaus pateptaisiais vergais, dar netarnavo Jehovai 1918-aisiais, Jėzui atėjus išbandyti savo vergo. Ar jie apskritai nebuvo patikrinti? Buvo. Išbandymas prasidėjo tik 1918—1919 metais, kai ištikimas ir protingas vergas buvo ištirtas kaip grupė. Atskiri pateptieji krikščionys išbandomi nuolat, kol bus galutinai paženklinti. (Apreiškimo 7:1-3) Tai suvokdami, Kristaus pateptieji broliai pasiryžę ištikimai darbuotis. Jie kupini ryžto veikti protingai, visad turėti pakankamai „alyvos“, kad galėtų ryškiai šviesti. Kiekvienas iš jų žino, jog likęs ištikimas iki mirties bus Jėzaus priimtas į dangiškąją buveinę. (Mato 24:13; Jono 14:2-4; 1 Korintiečiams 15:50, 51)

20. a) Ką kitos avys šiandien pasiryžusios daryti? b) Ką suvokia pateptieji krikščionys?

²⁰ Milžiniška kitų avių minia seka savo pateptaisiais broliais. Kitos avys supranta, jog žinodamos Dievo tikslus tampa atsakingos. (Ezechielio 3:17-21) Todėl per Jehovos Žodį, jo šventąją dvasią irgi stengiasi pildyti alyvos atsargas studijuodamos ir bendraudamos. Jos leidžia šviesti savajai šviesai skelbdamos bei mokydamos kitus ir taip darbuojasi kartu su pateptaisiais broliais. Tačiau pateptieji krikščionys gerai žino, kad talentai duoti būtent jiems. Jie turės duoti apyskaitą, kaip tvarkė žemėje Viešpaties turtą. Nors pateptųjų nedaug, jie negali užkrauti atsakomybės milžiniškai miniai. Tai suvokdamas, ištikimas ir protingas vergas toliau vadovauja tvarkant Karaliaus reikalus ir yra dėkingas atsidavusiems milžiniškos minios nariams už pagalbą. O šie pripažįsta pateptųjų brolių atsakomybę ir džiugiai darbuojasi jų vadovaujami.

21. Koks paraginimas tinka visiems krikščionims nuo 1919 metų iki mūsų dienų?

²¹ Nors šie du pavyzdžiai nušviečia tai, kas vyko 1919 metų laikotarpiu, jie iš esmės taikytini visiems tikriesiems krikščionims paskutinėmis dienomis. Jėzaus paraginimas, duotas pavyzdžio apie dešimt mergaičių pabaigoje, pirmiausia taikomas pateptiesiems iki 1919 metų, tačiau jo principas taikytinas ir kiekvienam krikščioniui. Tad visi dėkimės širdin Jėzaus žodžius: „Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos.“ (Mato 25:13)

[Išnašos]

Ar galėtum paaiškinti?

• Kada Jėzus išbandė savo sekėjus ir ką rado?

• Kodėl kai kurie pateptieji krikščionys išsiugdė ‘blogojo vergo’ dvasią?

• Kaip galime pasirodyti dvasine prasme protingi?

• Kaip galime darbuotis, sekdami Jėzaus ištikimais pateptaisiais broliais?

[Rėmelis 16 puslapyje]

KADA JĖZUS ATEINA?

Mato 24 ir 25 skyriuose kalbama apie Jėzaus atėjimą skirtinga prasme. Kad ‘ateitų’, jam nereikia nusileisti į žemę. Jis ‘ateina’ ta prasme, kad atkreipia dėmesį į žmoniją ar savo sekėjus, — neretai kaip teisėjas. Taip 1914 metais Jėzus ‘atėjo’ pradėti valdyti kaip paskirtasis Karalius. (Mato 16:28; 17:1; Apaštalų darbų 1:11) 1918-aisiais ‘atėjo’ kaip sandoros pasiuntinys ir ėmė teisti tuos, kurie tvirtino tarnaują Jehovai. (Malachijo 3:1-3; 1 Petro 4:17) Per Armagedoną jis „ateis“ įvykdyti nuosprendžio Jehovos priešams. (Apreiškimo 19:11-16)

Atėjimas (arba pasirodymas), paminėtas keletą kartų Mato 24:29-44 ir 25:31-46, susijęs su „didžiu sielvartu“. (Apreiškimo 7:14) O atėjimas, kelissyk minimas Mato 24:45—25:30, nurodo Jėzaus teismą tariamiesiems mokiniams nuo 1918 metų. Nebūtų logiška teigti, kad ištikimojo vergo apdovanojimas, nuosprendis paikosioms mergaitėms, tingiojo vergo, paslėpusio Šeimininko talentą, teismas įvyks tuomet, kai Jėzus ‘ateis’ per didį sielvartą. Tai reikštų, jog daug pateptųjų būtų rasti neištikimi ir turėtų būti pakeisti. Tačiau Apreiškimo 7:3 nurodoma, kad visi Kristaus pateptieji vergai tuo metu jau bus galutinai ‘paženklinti’.

[Iliustracija 14 puslapyje]

‘Blogas vergas’ 1919 metais buvo atmestas

[Iliustracija 15 puslapyje]

Protingosios mergaitės atvykus jaunikiui laukė pasiruošusios

[Iliustracija 17 puslapyje]

Ištikimieji vergai gausino Šeimininko turtą,

tingusis vergas — ne

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Pateptieji ir „milžiniška minia“ leidžia šviesti savajai šviesai