Ištikimai palaikyti Dievo įkvėptą Žodį

„Mes susilaikome nuo gėdingų darbų, nesileidžiame į gudravimus ir neklastojame Dievo žodžio“ (2 KORINTIEČIAMS 4:2).

 1. a) Ko reikia, kad būtų atliktas Mato 24:14 ir Mato 28:19, 20 nurodytas darbas? b) Kiek kalbų Biblija buvo prieinama žmonėms prasidėjus paskutinėms dienoms?

ŽYMIOJOJE pranašystėje apie savo karališkojo dalyvavimo laiką ir senosios daiktų sistemos pabaigą Jėzus Kristus išpranašavo: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija [„geroji naujiena“, NW] visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas.“ Savo pasekėjams jis dar nurodė: „Padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, ... mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“ (Mato 24:14; 28:19, 20). Išpildyti šias pranašystes — tai atlikti didelį Biblijos vertimo bei leidimo darbą, mokyti žmones apie jos reikšmę ir padėti jiems taikyti ją savo gyvenime. Kokia privilegija užsiimti tokia veikla! Visa Biblija ar atskiros jos dalys 1914 metais jau buvo spausdinamos 570 kalbų. Bet nuo tada ją imta spausdinti šimtais kalbų bei daugybe dialektų ir daugeliu kalbų tapo įmanoma gauti daugiau negu vieną Biblijos vertimą.a

 2. Kokie įvairūs motyvai turėjo įtakos Biblijos vertėjų ir leidėjų darbui?

² Bet kuriam vertėjui, paėmusiam medžiagą viena kalba, tenka nelengvas uždavinys suprantamai ją pateikti skaitantiems ir klausantiems kita kalba. Kai kurie Biblijos vertėjai atliko savo darbą gerai suprasdami, jog verčia Dievo Žodį. Kitiems vertėjams tai buvo tiesiog įdomi mokslinė užduotis. Jiems Biblijos turinys tebuvo vertingas kultūrinis paveldas. Kai kuriems religija tėra verslas ir, išleisdami knygą kaip vertėjai ar leidėjai, jie užsidirba pragyvenimui. Vertėjų motyvai, be abejo, turi įtakos jų atliekamam darbui.

 3. Kaip Naujojo Pasaulio Biblijos vertimo komitetas žiūrėjo į savo darbą?

³ Vertas dėmesio yra Naujojo Pasaulio Biblijos vertimo komiteto pareiškimas: „Versti Šventąjį Raštą reiškia perteikti kita kalba Jehovos Dievo mintis bei pasakymus... Tai skatina susimąstyti. Šios knygos vertėjai, mylintys Šventojo Rašto Autorių Dievą ir bijantys jo, jaučia jam ypatingą atsakomybę perduoti jo mintis bei pareiškimus kuo tiksliau. Jie taip pat jaučia atsakomybę atidiems skaitytojams, kuriems dėl amžino išsigelbėjimo yra reikalingas Aukščiausiojo Dievo įkvėpto Žodžio vertimas. Vadovaudamasis tokiu didelės atsakomybės jausmu, per daugelį metų šis pasiaukojusių vyrų komitetas parengė ‛Šventojo Rašto Naujojo Pasaulio vertimą’ (anglų kalba).“ To komiteto tikslas buvo turėti aiškų ir suprantamą Biblijos vertimą, kuris būtų toks artimas Hebrajiškųjų bei Graikiškųjų Raštų originalams, kad leistų augti tiksliu pažinimu.

Kas atsitiko su Dievo vardu?

 4. Kiek svarbus Biblijoje Dievo vardas?

⁴ Svarbiausias Biblijos tikslas yra padėti žmonėms pažinti tikrąjį Dievą (Išėjimo 20:2-7, Brb red.; 34:1-7; Izaijo 52:6). Jėzus Kristus mokė savo pasekėjus melsti, kad jo Tėvo vardas ‛būtų šventas’, arba laikomas šventu (Mato 6:9). Dievas savo vardą paminėjo Biblijoje daugiau nei 7000 kartų. Jis nori, kad žmonės žinotų vardą ir savybes To, kuris vadinasi šiuo vardu (Malachijo 1:11).

 5. Kaip įvairūs vertėjai išvertė Dievo vardą?

⁵ Nuoširdžiai gerbdami Dievo vardą, daugelis vertėjų nuosekliai jį vartojo savo vertimuose. Kai kurie vertėjai labiau mėgsta formą Jahvė. Kiti pasirinko tokią Dievo vardo formą, kuri priimta jų kalboje — galbūt kuri seniai vartojama ir todėl yra gerai žinoma, bet taip pat aiškiai atitinka hebrajiškąją. Visame „Šventojo Rašto Naujojo Pasaulio vertime“ vardas Jehova paminėtas 7210 kartų.

 6. a) Ką pastaraisiais metais vertėjai padarė su užuominomis apie Dievo vardą? b) Kokiu mastu tai daroma?

⁶ Biblijos vertėjai pastaraisiais metais vis dažniau praleidžia tikrojo Dievo vardą jo įkvėpto Žodžio vertimuose, nors tokių pagoniškų dievybių kaip Baalas ir Molochas vardus palieka (Išėjimo 3:15, NW; Jeremijo 32:35). Vienas labai paplitęs albaniškas vertimas Mato 6:9 ir Jono 17:6, 26 eilutėse graikišką posakį „tavo vardas“ (tai yra Dievo vardas) verčia paprastai „tu“, tarsi tose eilutėse nieko nesakoma apie vardą. Psalmių 83:18 eilutėje The New English Bible ir Today’s English Version vertimuose pašalintas Dievo vardas ir nepalikta nė užuominos, kad Dievas turi vardą. Nors Dievo vardas buvo senesniuose Hebrajiškųjų Raštų vertimuose į daugelį kalbų, šiuolaikiniai vertėjai dažnai jį praleidžia ar nukelia į paraštę. Taip daroma vertimuose į anglų kalbą, taip pat į daugelį Europos, Afrikos, Pietų Amerikos, Indijos ir Ramiojo vandenyno salų kalbų.

 7. a) Ką Biblijos į kai kurias Afrikos kalbas vertėjai padaro su Dievo vardu? b) Ką tu manai apie tai?

⁷ Biblijos į kai kurias Afrikos kalbas vertėjai elgiasi dar įžūliau. Užuot tik pakeitę Dievo vardą Rašte minimais titulais, pavyzdžiui, Dievas ar Viešpats, jie įterpia vardus iš vietinių religijų. „Naujajame Testamente ir Psalmėse zulų kalba“ (1986 metų vertimas) titulas Dievas (uNkulunkulu) vartojamas pramaišiui su vienu asmenvardžiu (uMvelinqangi), kuris, kaip supranta zulai, nurodo ‛didįjį protėvį, garbinamą per žmogiškuosius protėvius’. Viename 1992 metų spalio mėnesio žurnalo The Bible Translator straipsnyje buvo pranešta, kad verčiant į čeva kalbą Bibliją, kuri bus vadinama Buku Loyera (Šventoji Knyga), vietoj Jehovos vardo vertėjai pavartojo asmenvardį Čauta. Čauta, buvo sakoma straipsnyje, yra „Dievas, kurį jie visada pažino ir garbino“. Tačiau daugelis tų žmonių garbina ir tai, ką jie mano esant mirusiųjų dvasias. Ar tiesa, kad jei žmonės meldžiasi „Aukščiausiajai Būtybei“, kokiu vardu į tą „Aukščiausiąją Būtybę“ besikreiptų, tas vardas bus tolygus asmeniniam vardui Jehova, nesvarbu, ką jie begarbintų dar? Aišku, ne! (Izaijo 42:8, NW; 1 Korintiečiams 10:20) Asmeninio Dievo vardo pakeitimas kažkuo, kas leidžia žmonėms manyti, jog jų tradiciniai įsitikinimai iš tikrųjų teisingi, nepadeda jiems priartėti prie tikrojo Dievo.

 8. Kodėl Dievo tikslas padaryti savo vardą žinomą nesužlugo?

⁸ Visa tai nepakeitė ir nesužlugdė Jehovos tikslo padaryti savo vardą žinomą. Europos, Afrikos, Amerikos žemyno, Rytų ir jūrų salų kalbomis tebeplatinama daug Biblijų su Dievo vardu. Be to, 233 šalyse bei teritorijose yra per 5400000 Jehovos Liudytojų, kurie visi bendrai per metus paskiria daugiau kaip milijardą valandų kalbėti kitiems apie tikrojo Dievo vardą ir tikslą. Jie spausdina ir platina Biblijas — su Dievo vardu — kalbomis, kuriomis šneka apie 3600000000 žemės gyventojų, įskaitant anglų, kinų, rusų, ispanų, portugalų, prancūzų bei olandų kalbas. Jie leidžia ir Biblijos studijavimo priemones kalbomis, vartojamomis didžiosios daugumos žemės gyventojų. Greitai pats Dievas imsis veiksmų ir ryžtingai įvykdys savo pareiškimą, jog tautos ‛žinos, kad [jis yra] Viešpats [„Jehova“, NW]’ (Ezechielio 38:23).

Asmens įsitikinimų įtaka vertimui

 9. Kaip Biblijoje nurodoma, jog perteikiantiems Dievo Žodį asmenims tenka didelė atsakomybė?

⁹ Verčiantiems Dievo Žodį ir mokantiems jo tenka didelė atsakomybė. Apaštalas Paulius apie savo ir savo bendratikių tarnybą pasakė: „Mes susilaikome nuo gėdingų darbų, nesileidžiame į gudravimus ir neklastojame Dievo žodžio, bet atviru tiesos skelbimu prisistatome kiekvieno žmogaus sąžinei Dievo akivaizdoje“ (2 Korintiečiams 4:2). Klastoti reiškia užteršti pridedant kažko visai kito ar blogesnės kokybės. Apaštalas Paulius nebuvo toks kaip neištikimi Izraelio ganytojai Jeremijo dienomis, kuriuos Jehova pabarė už tai, kad jie skelbė savo pačių mintis, o ne tai, ką sakė Dievas (Jeremijo 23:16; 23:22, NW). Tačiau kas atsitiko dabartiniais laikais?

10. a) Kaip elgiasi kai kurie dabartiniai vertėjai, skatinami ne ištikimybės Dievui, bet kitokių motyvų? b) Kieno vietą jie nederamai užėmė?

¹⁰ Antrojo pasaulinio karo metu teologų ir pastorių komitetas kartu su Vokietijos nacių vyriausybe ėmėsi rengti pataisytą „Naująjį Testamentą“, kuriame buvo išbraukti visi palankūs atsiliepimai apie žydus bei visa, kas liudija apie Jėzaus Kristaus žydišką kilmę. Ne taip seniai buvo parengtas vertimas The New Testament and Psalms: An Inclusive Version, ir čia vertėjai nukrypo kita linkme: jie stengėsi pašalinti visus įrodymus, kad žydai atsakingi už Kristaus mirtį. Be to, tie vertėjai manė, kad skaitytojos feministės būtų laimingesnės, jei apie Dievą būtų kalbama ne kaip apie Tėvą, bet kaip apie Tėvą-Motiną, ir Jėzus būtų vadinamas ne Dievo Sūnumi, o jo Vaiku (Mato 11:27). Taip manydami, jie panaikino žmonos pavaldumo vyrui ir vaikų paklusnumo tėvams principą (Kolosiečiams 3:18, 20). Tokie vertėjai tikrai nesekė apaštalo Pauliaus pasiryžimu ‛neklastoti Dievo žodžio’. Pamiršę, koks vertėjo vaidmuo, jie užėmė autoriaus vietą ir rengė knygas, kurias, prisidengę Biblijos vardu, naudojo savo pačių nuomonei ginti.

11. Kaip krikščionijos mokymai prieštarauja tam, kas Biblijoje sakoma apie sielą ir mirtį?

¹¹ Krikščionijos bažnyčios apskritai moko, kad žmogaus siela yra dvasia, kad mirštant ji palieka kūną ir yra nemirtinga. Bet senesniuose Biblijos vertimuose į daugelį kalbų aiškiai sakoma, kad žmonės bei gyvūnai yra sielos ir kad siela miršta (Pradžios 12:5, ŠvR; 36:6, ŠvR; Skaičių 31:28, ŠvR; Jokūbo 5:20). Tai glumina dvasininkus.

12. Kaip kai kuriuose nesenuose vertimuose slepiamos svarbiausios Biblijos tiesos?

¹² Dabar kai kuriuose naujesniuose vertimuose šios tiesos slepiamos. Kaip? Juose tam tikrose vietose paprastai vengiama tiesiogiai versti hebrajišką daiktavardį neʹfeš (siela). Pradžios 2:7 vertėjai gali pasakyti, kad pirmasis žmogus „ėmė gyventi“ (vietoj „tapo gyva siela“). Arba, jei kalbama apie gyvūnus, užuot vertę „siela“, jie gali išversti „esybė“ (Pradžios 1:21). Pavyzdžiui, Ezechielio 18:4, 20 jie nurodo, kad miršta „asmuo“ ar „žmogus“ (o ne „siela“). Tokie vertimai galbūt pateisinami pačiam vertėjui. Bet kiek jie naudingi nuoširdžiam tiesos ieškotojui, kurio mąstymui jau yra padarę įtakos nebibliniai krikščionijos mokymai?b

13. Kaip kai kuriuose Biblijos vertimuose nuslėptas Dievo tikslas žemės atžvilgiu?

¹³ Stengdamiesi palaikyti savo įsitikinimą, kad visi geri žmonės eina į dangų, vertėjai arba jų darbą recenzuojantys teologai gali bandyti nuslėpti Biblijos žodžius apie Dievo tikslą žemės atžvilgiu. Psalmių 36:11 daugybėje vertimų skaitome, kad romieji paveldės „kraštą“. „Kraštas“ yra galimas ten pavartoto hebrajiško žodžio (ʼeʹrets) vertimas. Tačiau Biblijoje Today’s English Version (kuri yra vertimų į daugelį kitų kalbų pagrindas) elgiamasi dar drąsiau. Nors šiame vertime graikiškas žodis ge Mato evangelijoje 17 kartų išverstas žodžiu „žemė“, Mato 5:5 jis pakeistas fraze „ką Dievas pažadėjo“. Bažnyčios nariai, žinoma, galvoja apie dangų. Jų niekas sąžiningai nemokė, kad savo Kalno pamoksle Jėzus Kristus pasakė, jog romieji, nuolankieji, arba nusižeminusieji, „paveldės žemę“.

14. Koks savanaudiškas motyvas akivaizdus kai kuriuose Biblijos vertimuose?

¹⁴ Kai kurie Rašto vertėjai akivaizdžiai parinko žodžius norėdami padėti skelbėjams gauti daugiau pinigų. Tiesa, kad Biblijoje sakoma: „Darbininkas vertas savo užmokesčio“ (1 Timotiejui 5:18). Tačiau 1 Timotiejui 5:17 kalbama, kad gerai vadovaujantys vyresnieji turi būti laikomi „nusipelniusiais dvigubos pagarbos“, bet kai kuriems verta pagarba reiškia tik pinigus. (Palygink 1 Petro 5:2.) Tad Biblijoje The New English Bible sakoma, jog tokie vyresnieji „turi būti laikomi vertais dvigubos algos“, o Contemporary English Version — kad jie „nusipelno dvigubai didesnio atlyginimo“.

Ištikimai palaikyti Dievo Žodį

15. Kaip galime nuspręsti, kokiu Biblijos vertimu naudotis?

¹⁵ Kokia viso to reikšmė atskiram Biblijos skaitytojui ir tiems, kurie iš Biblijos moko kitus? Dauguma plačiai vartojamų kalbų yra po keletą Biblijos vertimų, tad galima rinktis. Rinkdamasis Biblijos vertimą, būk įžvalgus (Patarlių 19:8). Jeigu vertėjai sąžiningai neatskleidė Dievo asmenybės — kokia nors dingstimi pašalino jo vardą iš jo įkvėpto Žodžio, — galbūt jie suklastojo ir kitas Biblijos eilutes? Jeigu abejoji vertimo tikslumu, stenkis sulyginti jį su senesniais vertimais. Jeigu mokai Dievo Žodžio, rinkis vertimus, kurie artimai laikosi Hebrajiškųjų ir Graikiškųjų Raštų originalo.

16. Kaip visi galime būti ištikimi naudodamiesi Dievo įkvėptu Žodžiu?

¹⁶ Mes visi turime būti ištikimi Dievo Žodžiui. Tai darome stengdamiesi kuo geriau pažinti jo turinį, jei įmanoma, skirdami laiko kasdien skaityti Bibliją (Psalmių 1:1-3). Tai darome ir kuo tiksliau pritaikydami jos žodžius savo gyvenime, mokydamiesi remtis jos principais bei pavyzdžiais, kad mūsų sprendimai būtų teisingi (Romiečiams 12:2; Žydams 5:14). Mes parodome, jog esame ištikimi Dievo Žodžio gynėjai, jei uoliai skelbiame jį kitiems. Taip pat, jei mokydami atsargiai naudojamės Biblija — niekada jos nekraipome ir nepagražiname savanaudiškais tikslais to, kas joje sakoma (2 Timotiejui 2:15). Ką Dievas nusakė, tikrai išsipildys. Jis ištikimai įvykdys savo Žodį. Tad atsidavusiai palaikykime jį.

[Išnašos]

Ar prisimeni?

◻ Kokiais motyvais vadovaujasi kai kurie dabartinių laikų Biblijos vertėjai?

◻ Kodėl šiuolaikinės vertimo kryptys nesužlugdė Dievo tikslo savo vardo atžvilgiu?

◻ Kaip kai kuriuose Biblijos vertimuose slepiamos tiesos apie sielą, mirtį ir žemę?

◻ Kaip galime parodyti, kad ištikimai palaikome Dievo Žodį?

[Iliustracija 16 puslapyje]

Kokiu Biblijos vertimu turėtum naudotis?