Mato 28:19 paminima „vardan... Šventosios Dvasios“. Bet žodis „vardan“ nei graikų, nei lietuvių kalboje nereiškia asmeninio vardo. Jeigu mes sakome „įstatymo vardu“, mes nesusiejame to su asmeniu. Mes turime galvoje tai, ką įstatymas reiškia — jo galią. Robertsono knygoje Word Pictures in the New Testament sakoma: „Septuagintoje bei papirusuose vartojamas žodis ‘vardas’ [graikiškai onoma] paprastai reiškia galią arba valdžią.“ Taigi kas krikštijasi ‘vardan Šventosios Dvasios’, tas pripažįsta dvasios galią, kad ji kyla iš Dievo ir veikia pagal Dievo valią.

ENCIKLOPEDIJOJE New Catholic Encyclopedia yra pateikiamos trys tokios Trejybę „įrodančios eilutės“, bet taip pat pripažįstama: „S[enajame] T[estamente] nemokoma apie Šventąją Trejybę. N[aujajame] T[estamente] seniausi įrodymai randami Pauliaus laiškuose, ypač 2 Kor 13.13 ir 1 Kor 12.4-6. Trejybės įrodymas Evangelijose yra aiškiai išreikštas tik krikšto formulėje Mato 28.19.“

Šias eilutes, kuriose išvardijami trys „asmenys“, cituojame pagal Č. Kavaliausko vertimą. Antrajame laiške korintiečiams 13:13 kalbama: „Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo meilė ir Šventosios Dvasios bendrystė tebūna su jumis visais!“ Pirmajame laiške korintiečiams 12:4-6 sakoma: „Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia. Esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats. Ir esama skirtingų darbų, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visur kur.“ Mato 28:19 skaitome: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“

Ar šios eilutės rodo, kad Dievas, Kristus ir šventoji dvasia sudaro triasmenę Dievybę ir kad visi trys savo esme, galybe ir amžinybe yra lygūs? Ne, nerodo, kaip ir sudarant sąrašą trijų žmonių — Tomo, Ričardo ir Henriko — nereiškia, kad jie trys yra viename.

Pagal Maklintoko ir Strongo enciklopediją Cyclopedia of Biblical, Theological, and Ecclesiastical Literature, tos eilutės „įrodo tik tai, kad yra išvardinti trys subjektai, ... bet tai savaime nereiškia, kad visi trys turi priklausyti dieviškajai prigimčiai ir visi vienodai verti dieviškos garbės“.

Nors minėtoje enciklopedijoje Trejybė yra užtariama, tačiau dėl 2 Korintiečiams 13:13 čia sakoma: „Mes teisėtai negalime daryti išvados, kad jie turi vienodą autoritetą ar tą pačią prigimtį.“ O dėl Mato 28:18-20 pasakyta: „Tačiau savaime ši eilutė negali būti neabejotinas nei trijų paminėtų subjektų asmenybės, nei jų lygybės ar dieviškumo įrodymas.“