„Jei druska netenka sūrumo“

DĖL jos kariaudavo. Ji buvo naudojama mainams. Senovės Kinijoje savo verte ji beveik prilygo auksui. Taip, ilgą laiką žmonija druską laikė labai vertinga preke. Iki pat šių dienų jai priskiriamos gydomosios bei antiseptinės savybės. Be to, visame pasaulyje druska vartojama skoniui pagerinti ir kaip konservantas.

Kadangi druska turi daug naudingų savybių bei yra įvairiopai vartojama, nieko nuostabaus, jog Biblijoje šis žodis taikomas kaip metafora. Pavyzdžiui, pagal Mozės įstatymą, ant altoriaus Jehovai aukojamos atnašos turėjo būti pasūdomos (Kunigų 2:13). Sūdoma buvo ne siekiant pagerinti aukos skonį, bet greičiausiai todėl, kad druska simbolizavo apsaugojimą nuo sugedimo bei suirimo.

Žymiajame Kalno pamoksle Jėzus Kristus savo sekėjams pasakė: „Jūs esate žemės druska“ (Mato 5:13, Brb red.). Taip sakydamas Jėzus nurodė, kad jų skelbiama žinia apie Dievo Karalystę apsaugos, arba išgelbės, klausytojus. Iš tiesų, pritaikydami Jėzaus žodžius, žmonės bus apsaugoti nuo moralinio bei dvasinio sugedimo ten, kur jie gyvena ir tarnauja (1 Petro 4:1-3).

Tačiau Jėzus tęsė: „Jei druska netenka sūrumo, ... ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.“ Aiškindamas tai, Biblijos tyrinėtojas Albertas Barnsas pasakė, kad Jėzaus bei jo apaštalų laikais druska „nebuvo gryna: joje buvo augalų bei žemių priemaišų“. Tad, druskai netekus sūrumo, likdavo tik „didelis žemių kiekis“. „O jos, — kaip nurodė Barnsas, — netiko niekam, nebent... vietoj žvyro pabarstyti ant takelių ar kelių.“

Priimdami šį perspėjimą, krikščionys neturėtų apsileisti skelbime ar pradėti bedieviškai elgtis. Antraip jie nusilptų dvasiškai bei taptų nenaudingi kaip ‛sūrumo netekusi druska’.