Ar žinote?
Ką Jėzus turėjo omenyje ragindamas nueiti dvi mylias?
▪ Savo garsiajame Kalno pamoksle Jėzus patarė: „Jeigu kas turintis valdžią uždeda tau prievolę nueiti mylią, eik su juo dvi“ (Mato 5:41). Jėzaus klausytojai tikriausiai suprato, kad jis kalba apie darbo prievolę, kurią gyventojams galėjo uždėti valdžią turintys asmenys.
Pirmajame mūsų eros amžiuje Izraelį valdė romėnai. Jie nesivaržydami versdavo žmones ar gyvulius jiems dirbti, taip pat atimdavo bet kokį daiktą, jeigu manydavo, kad tai padės sparčiau atlikti kokią valstybinę užduotį. Pavyzdžiui, romėnai uždėjo prievolę kirėniečiui, vardu Simonas, nešti Jėzaus kančių stulpą į jo mirties bausmės vykdymo vietą (Mato 27:32). Tokie reikalavimai buvo slegiantys, tad žydai jų labai nemėgo ir smarkiai jais piktinosi.
Kokį kelią naštą reikėjo nešti, nėra žinoma. Tačiau sunku įsivaizduoti, kad prievolininkas būtų norėjęs žengti bent žingsnį daugiau, negu griežtai reikalaujama. Tad ragindamas nueiti ir antrą mylią, tai yra daryti daugiau, negu liepta, Jėzus savo klausytojams patarė be apmaudo atlikti tuos darbus, kurių valdžia teisėtai reikalauja (Morkaus 12:17).
Kas buvo Anas, paminėtas evangelijų pasakojimuose?
▪ Jėzų tardęs Anas (Ananas) Biblijoje pavadintas „aukštuoju kunigu“ (Luko 3:2; Jono 18:13; Apaštalų darbų 4:6). Jis buvo Izraelio vyriausiojo kunigo Kajafo uošvis. Pats jis taip pat tarnavo vyriausiuoju kunigu nuo 6 ar 7 iki maždaug 15 mūsų eros metų, kol iš tų pareigų jį pašalino Romos paskirtas prokuratorius Valerijus Gratas. Vis dėlto, kaip buvęs vyriausiasis kunigas, Anas ir toliau Izraelyje turėjo didelę įtaką. Vyriausiuoju kunigu vienu ar kitu laiku tarnavo penki jo sūnūs ir žentas.
Kol Izraelis gyvavo kaip nepriklausoma valstybė, vyriausiasis kunigas šias pareigas eidavo iki mirties (Skaičių 35:25). Tačiau, kai Izraelį užėmė Roma, jos paskirti valdytojai ir karaliai vyriausiuosius kunigus pasirinkdavo savo nuožiūra ir panorėję juos atstatydindavo. Istorikas Juozapas Flavijus rašo, kad Romos vietininkas Sirijoje, Kvirinas, apie 6 ar 7 m. e. m. iš vyriausiojo kunigo tarnybos atleido Joazarą ir tą postą atidavė Anui. Vis dėlto tie valdovai pagonys, atrodo, rūpinosi į vyriausiojo kunigo vietą parinkti asmenį iš kunigų giminės.
Ano šeima buvo skandalingai pagarsėjusi godumu ir nepaprastai dideliais turtais. Matyt, turtai jiems suplaukė iš prekybos monopolio šventyklos prieigose: ten jiems priklausė prekyvietės, kuriose buvo pardavinėjami aukoms būtini dalykai — balandžiai, avys, aliejus ir vynas. Juozapas Flavijus pasakoja, kad Ano sūnus Ananas (Ananijas) turėjo „tarnų, kurie buvo visiški nenaudėliai: jie [...] jėga atimdavo kunigų dešimtines ir nesibodėjo primušti tų, kurie atsisakydavo jas atiduoti“.