Ar žinote?
Ar tikrai Jėzaus dienomis per laidotuves būdavo grojama fleita?
▪ Biblijoje rašoma, kad švenčių dienomis skambėdavo fleitos garsai (1 Karalių 1:40, NW; Izaijo 5:12; 30:29). Pasak jos, fleita buvo grojama ir per laidotuves. Tuo Biblijoje aprašytu atveju tai yra vienintelis paminėtas instrumentas. Evangelijoje pagal Matą skaitome, kad vienas žydų vadovas paprašė Jėzų išgydyti jo mirštančią dukterį. Atėjęs į to vyro namus, Jėzus pamatė „fleitininkus bei žmonių sąmyšį“, nes mergaitė jau buvo mirusi (Mato 9:18, 23).
Ar Matas teisingai aprašė šį paprotį? Biblijos vertėjas Viljamas Barklėjus sako: „Daugumoje senovės pasaulio kraštų — Romoje, Graikijoje, Finikijoje, Asirijoje ir Palestinoje — fleitos graudenimas buvo neatsiejamas nuo mirties ir tragedijos.“ Kaip rašoma Talmude, pirmaisiais mūsų eros amžiais net pats neturtingiausias žydas, tapęs našliu, mirusiai žmonai apverkti pasamdydavo du fleitininkus ir moterį raudotoją. Pasak pirmojo amžiaus istoriko Juozapo Flavijaus, kai 67 m. e. m. Jeruzalę pasiekė žinia, jog romėnai Galilėjoje užėmė Jotapatą ir išžudė jos gyventojus, „daugelis gedinčiųjų pasisamdė fleitininkus, kad raudas lydėtų graudulingi šio instrumento garsai“.
Už ką buvo nubausti nusikaltėliai, prikalti ant stulpo šalia Jėzaus?
▪ Biblijoje tie nusikaltėliai vadinami „plėšikais“ (Mato 27:38; Morkaus 15:27). Kai kuriuose Biblijos žodynuose paminėta, kad Šventajame Rašte įvairūs nusikaltėliai įvardyti skirtingais žodžiais. Graikiškas žodis kleptes vartojamas kalbant apie vagį, kuris veikia slapčiomis ir stengiasi likti nesusektas. Šiuo žodžiu pavadintas Judas Iskarijotas, slapta grobstęs lėšas iš mokinių pinigų dėžutės (Jono 12:6). O žodžiu lestes būdavo įvardijamas asmuo, svetimą turtą savinęsis jėga, ar net maištininkas, sukilėlis. Būtent šiuo žodžiu pavadinti vyrai, kurie kabojo ant stulpų šalia Jėzaus. Vienas iš jų, kaip rašoma evangelijoje, net pasakė: „Mes juk nubausti teisingai — atsiimame, ko už savo darbus nusipelnėme“ (Luko 23:41). Tai gali reikšti, kad jie buvo nusikaltę ne tik plėšimu.
Kaip šiedu plėšikai, žodžiu lestes pavadintas ir Barabas (Jono 18:40). Kad Barabas iš tikrųjų ne vien grobė svetimą turtą, aišku iš Luko 23:19, kur apie jį sakoma: „Tasai buvo įmestas į kalėjimą už tai, kad sukėlė mieste kažkokį maištą, ir už žmogžudystę.“
Taigi šalia Jėzaus prikalti nusikaltėliai galbūt irgi buvo ne tik plėšikai, bet ir maištininkai ar net žmogžudžiai. Kad ir kaip būtų, Romos vietininkas Poncijus Pilotas laikė juos vertais mirties bausmės ant kančių stulpo.