Ar Dievui tenka pirmoji vieta tavo šeimoje?
„Tu turi mylėti Jehovą, savo Dievą, visa širdimi“ (MORKAUS 12:29, 30, NW).
1. Kodėl taip svarbu mums mylėti Jehovą?
„KOKS yra visų pirmasis įsakymas?“ — paklausė vienas Rašto aiškintojas Jėzaus. Užuot pareiškęs savo nuomonę, Jėzus atsakė į šį klausimą citata iš Dievo Žodžio pagal Pakartoto Įstatymo 6:4, 5. Jis atsakė: „Pirmasis yra šis: ‛Klausyk, o Izraeli, — Jehova, mūsų Dievas, yra vienintelis Jehova; ir tu turi mylėti Jehovą, savo Dievą, visa savo širdimi ir visa savo siela, ir visu savo protu, ir visomis savo jėgomis’“ (Morkaus 12:28-30, NW).
2. a) Su kokiu pasipriešinimu Jėzus susidūrė? b) Kas kartais gali sukelti sunkumų įtikti Jehovai?
2 Jei norime paklusti visų svarbiausiam įsakymui, kurį Jėzus pavadino pirmuoju, reikia visada daryti tai, kas patinka Jehovai. Jėzus taip elgėsi net tada, kai dėl jo pozicijos vienu atveju protestavo apaštalas Petras, o kitu — jo paties artimi giminės (Mato 16:21-23; Morkaus 3:21; Jono 8:29). Kaip būtų, jei tu atsidurtumei panašiose aplinkybėse? Įsivaizduok, jog tavo šeimos nariai nori, kad nutrauktumei Biblijos studijas ir nebebendrautumei su Jehovos Liudytojais. Ar tu skirsi Dievui pirmąją vietą darydamas, kas jam patinka? Ar Dievas yra pirmoje vietoje, jei net šeimos nariai galbūt priešinasi tavo pastangoms tarnauti jam?
Šeimos priešiškumo žabangos
3. a) Kokios pasekmės gali būti šeimoje dėl Jėzaus mokymų? b) Kaip šeimos nariai gali parodyti, ką jie myli labiau?
3 Jėzus nenutylėjo apie sunkumus, galinčius iškilti, kai šeimoje kiti yra priešiški tam nariui, kuris priima jo mokymus. „Žmogaus namiškiai taps jam priešais“, — pasakė Jėzus. Tačiau nors pasekmės ir tokios liūdnos, Jėzus parodė, kam turi tekti pirmoji vieta: „Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane — nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane — nevertas manęs“ (Mato 10:34-37). Mes skiriame Jehovai Dievui pirmąją vietą sekdami jo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, kuris yra „[Dievo] esybės paveikslas“, mokymais (Žydams 1:3; Jono 14:9).
4. a) Ką pagal Jėzaus žodžius reiškia būti jo pasekėju? b) Kokia prasme krikščionys turi neapkęsti šeimos narių?
4 Kitu atveju Jėzus, diskutuodamas, ką iš tikrųjų reiškia būti tikru jo pasekėju, pasakė: „Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, — negali būti mano mokinys“ (Luko 14:26). Aišku, Jėzus nemanė, kad jo pasekėjai turi tiesiogine prasme neapkęsti savo šeimos narių, nes jis liepė žmonėms mylėti net savo priešus (Mato 5:44). Čia Jėzus greičiau turėjo omenyje, kad jo pasekėjai turi mylėti šeimos narius mažiau negu Dievą. (Palygink Mato 6:24.) Tokia prasme Biblijoje sakoma, kad Jokūbas „neapkentė“ Lijos ir mylėjo Rachelę; tai reiškia, jog jis nemylėjo Lijos taip stipriai kaip jos seserį Rachelę (Pradžios 29:30-32, NW). Jėzus pasakė, kad net savo pačių „sielos“, arba gyvybės, mes turime neapkęsti, arba mylėti ją mažiau negu Jehovą!
5. Kaip Šėtonas sumaniai naudojasi šeimos institucija?
5 Jehova, kaip Kūrėjas ir Gyvybės Davėjas, nusipelno visiško visų savo tarnų atsidavimo (Apreiškimas 4:11). „Aš klaupiuosi prieš Tėvą, — rašė apaštalas Paulius, — nuo kurio kiekviena tėvystė danguje ir žemėje turi vardą“ (Efeziečiams 3:14, 15). Jehova įkūrė šeimos instituciją taip nuostabiai, kad šeimos nariai jaučia natūralų prisirišimą vienas prie kito (3 Karalių 3:25, 26; 1 Tesalonikiečiams 2:7). Tačiau Šėtonas Velnias sumaniai naudojasi šiuo natūraliu šeimos narių prisirišimu, kuris pasireiškia ir troškimu įtikti mylimiems žmonėms. Jis kursto šeimos priešiškumą ir susidūrus su tuo daugeliui yra sunku tvirtai palaikyti Biblijos tiesą (Apreiškimas 12:9, 12).
Sėkmingai laikytis susidūrus su sunkumais
6, 7. a) Kaip galima šeimos nariams padėti suprasti Biblijos studijų ir bendravimo su krikščionimis svarbą? b) Kaip mes galime parodyti, kad iš tikrųjų mylime savo šeimos narius?
6 Ką tu darytumei, jei reikėtų pasirinkti: įtikti Dievui ar įtikti šeimos nariui? Ar tu manai, jog Dievas nenori, kad mes studijuotume jo Žodį ir taikytume jo principus, jei tai sukelia nesantaiką šeimoje? Bet apgalvok štai ką. Jei pasiduosi ir nustosi studijuoti Bibliją arba bendrauti su Jehovos Liudytojais, kaip tavo mylimi asmenys supras, kad tikslus Biblijos pažinimas yra gyvenimo ar mirties klausimas? (Jono 17:3; 2 Tesalonikiečiams 1:6-8).
7 Šią situaciją galėtume pailiustruoti tokiu pavyzdžiu: galbūt kuris nors šeimos narys turi ypatingą potraukį alkoholiui. Ar jam būtų tikrai naudinga, jei ignoruotumei jo girtavimo problemą arba atleistumei? Ar geriau būtų dėl ramybės susitaikyti su tuo ir nesiimti spręsti jo problemos? Ne, tu turbūt sutinki, kad geriausia būtų bandyti padėti jam įveikti girtuoklystės problemą, net jei dėl to reikėtų drąsiai atlaikyti jo pyktį ir grasinimus (Patarlių 29:25). Panašiai ir šiuo atveju — jei tu tikrai myli savo šeimos narius, nenusileisi jų pastangoms nutraukti Biblijos studijas (Apaštalų darbai 5:29). Tik laikydamasis tvirtos pozicijos gali padėti jiems suprasti, kad pati mūsų gyvybė priklauso nuo to, ar gyvename pagal Kristaus mokymus.
8. Kuo mums naudingas faktas, kad Jėzus ištikimai vykdė Dievo valią?
8 Skirti Dievui pirmąją vietą kartais gali būti labai sunku. Bet atsimink: Šėtonas taip pat labai trukdė Jėzui vykdyti Dievo valią. Tačiau Jėzus niekada nepasidavė; jam teko patirti net agoniją ant kančių stulpo už mus. „Mūsų Gelbėtojas [yra] Jėzus Kristus“, — sakoma Biblijoje. — „[Jis] numirė už mus“ (Titui 3:6; 1 Tesalonikiečiams 5:10). Ar mes nesame dėkingi, kad Jėzus nepasidavė opozicijai? Kadangi jis iškentėjo pasiaukojamą mirtį, mes turime amžinojo gyvenimo perspektyvą taikiame naujajame teisingumo pasaulyje, jei parodome tikėjimą jo pralietu krauju (Jono 3:16, 36; Apreiškimas 21:3, 4).
Galimybė būti gausiai apdovanotam
9. a) Kaip krikščionys gali dirbti gelbėdami kitus? b) Kokia padėtis buvo Timotiejaus šeimoje?
9 Ar supranti, kad tu taip pat gali dirbti gelbėdamas kitus, įskaitant karštai mylimus giminaičius? Apaštalas Paulius skatino Timotiejų: „Laikykis jų [to, ko buvai išmokytas], nes, tai darydamas, išgelbėsi ir pats save ir savo klausytojus“ (1 Timotiejui 4:16, NTP). Timotiejus gyveno nevieningoje šeimoje — jo tėvas graikas buvo netikintis (Apaštalų darbai 16:1; 2 Timotiejui 1:5; 3:14). Nors mes nežinome, ar Timotiejaus tėvas kada nors įtikėjo, tačiau tam jis turėjo didelę galimybę dėl savo žmonos Eunikės ir Timotiejaus ištikimos pozicijos.
10. Ką gali krikščionys padaryti savo netikinčių sutuoktinių naudai?
10 Raštas parodo, kad vyrai ir žmonos, tvirtai besilaikantys Biblijos tiesos, gali prisidėti, kad išgelbėtų savo nekrikščionis sutuoktinius padėdami jiems tapti tikinčiaisiais. Apaštalas Paulius rašė: „Jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka gyventi su juo, tegul jos nepalieka. Taip pat ir moteris, turinti netikintį vyrą, kuris sutinka su ja gyventi, tegul jo nepalieka. ... Iš kur žinai, žmona, galėsianti išgelbėti vyrą? Arba iš kur tau žinoma, vyre, jog išgelbėsi žmoną?“ (1 Korintiečiams 7:12, 13, 16). Apaštalas Petras aprašė, kaip žmonos iš tikrųjų galėtų išgelbėti savo vyrus: „Būkite klusnios savo vyrams, kad tie, kurie neklauso žodžio, ir be žodžio būtų laimėti [tikėjimui] žmonų elgesiu“ (1 Petro 3:1).
11, 12. a) Kokį apdovanojimą gavo tūkstančiai krikščionių ir ką jie darė, kad jį įgytų? b) Papasakok atvejį su šeimos nariu, kuris buvo apdovanotas už ištikimą ištvermę.
11 Pastaruoju metu Jehovos Liudytojais tapo daug tūkstančių tų, kurie mėnesių mėnesiais ar net metų metais priešinosi savo giminaičių Liudytojų krikščioniškai veiklai. Koks atlyginimas krikščionims, kurie laikėsi tvirtai, ir kokia palaima tiems, kurie kažkada buvo priešininkai! Su jauduliu balse 74 metų krikščionių vyresnysis pasakojo: „Aš dažnai dėkoju savo žmonai ir vaikams už jų laikymąsi tiesos tuos metus, kai buvau priešiškas jiems.“ Jis sakė, kad trejus metus jis griežtai drausdavo savo žmonai net kalbėti jam apie Bibliją. „Bet ji pasirinkdavo psichologiškai tinkamiausią momentą, — sakė jis, — ir pradėdavo liudyti, pavyzdžiui, masažuodama man kojas. Koks aš dėkingas, kad ji nepasidavė mano opozicijai!“
12 Kitas vyras, kuris priešinosi savo šeimai, rašė: ‛Aš buvau didžiausias savo žmonos priešas, kai ji priėmė tiesą: aš grasindavau jai ir mes bardavomės kasdien, tai yra aš visada pradėdavau barnį. Tačiau viskas veltui — mano žmona laikėsi Biblijos. Taip dvylika metų aš įnirtingai kovojau su tiesa ir su savo žmona bei vaiku. Jiems abiems aš buvau tarsi įsikūnijęs Velnias.’ Galiausiai vyriškis ėmė analizuoti savo gyvenimą. ‛Supratau, koks buvau blogas, — paaiškino jis. — Aš skaičiau Bibliją ir dėl jos nurodymų dabar esu krikštytas Liudytojas.’ Pagalvok, koks didelis apdovanojimas žmonai — taip — padėjusiai ‛išgelbėti savo vyrą’ ištikima ištverme, nepaisant jo 12 metų trukusio priešiškumo!
Mokytis iš Jėzaus
13. a) Koks yra pagrindinis dalykas, kurio vyrai ir žmonos turėtų išmokti iš Jėzaus gyvenimo kelio? b) Kaip gali žmonės, kuriems yra sunku paklusti Dievo valiai, turėti naudos iš Jėzaus pavyzdžio?
13 Pagrindinis dalykas, kurio vyrai ir žmonos turi išmokti iš Jėzaus gyvenimo, — paklusnumas Dievui. „Visuomet darau, kas jam patinka, — sakė Jėzus. — Aš ieškau ne savo valios, bet valios to, kuris mane yra siuntęs“ (Jono 5:30; 8:29). Net tą sykį, kai tam tikras Dievo valios aspektas Jėzui pasirodė nemalonus, jis liko paklusnus. „Jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs“, — jis meldė. Bet tuoj pat pridūrė: „Tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia!“ (Luko 22:42). Jėzus neprašė Dievo pakeisti savo valios; jis parodė, kad tikrai myli Dievą nuolankiai paklusdamas, kokia bebūtų Dievo valia jam (1 Jono 5:3). Visada teikti pirmenybę Dievo valiai, kaip kad darė Jėzus, yra nepaprastai svarbu, jei norime patirti sėkmę ne tik viengungiškame gyvenime, bet taip pat santuokoje bei šeimos gyvenime. Apsvarstyk, kodėl taip yra.
14. Kaip netinkamai samprotauja kai kurie krikščionys?
14 Kaip pažymėta anksčiau, jei tikintieji teikia Dievui pirmenybę, jie stengiasi pasilikti su savo netikinčiais sutuoktiniais ir dažnai gali padėti jiems išsigelbėti. Net kai abu sutuoktiniai yra tikintys, jų santuoka gali būti toli gražu ne ideali. Turėdami nuodėmingų polinkių, vyrai ir žmonos ne visada galvoja vienas apie kitą su meile (Romiečiams 7:19, 20; 1 Korintiečiams 7:28). Kai kurie nužengia taip toli, kad stengiasi susirasti kitą sutuoktinį, nors ir neturi Raštu pagrįsto motyvo skirtis (Mato 19:9; Žydams 13:4). Jie samprotauja, kad tai jiems geriausia ir kad Dievo valia vyrams bei žmonoms pasilikti kartu yra per daug sunki (Malachijo 2:16, ŠvR; Mato 19:5, 6). Tai, be abejo, dar vienas atvejis, kai mąstoma žmonių, o ne Dievo mintimis.
15. Kodėl teikti Dievui pirmenybę reiškia būti apsaugotam?
15 Kokia apsauga, kai pirmenybė teikiama Dievui! Sutuoktinių poros, kurios taip daro, stengsis laikytis kartu ir spręs savo problemas taikydamos Dievo Žodžio patarimą. Taip jie išvengs visokių širdies skausmų, kylančių ignoruojant jo valią (Psalmių 19:8-12, ŠvR). Tai patvirtina vienos jaunos poros pavyzdys: kai ji buvo beveik priartėjusi prie skyrybų, nutarė laikytis Biblijos patarimo. Po keleto metų žmona, išreikšdama džiaugsmą, kurį patyrė būdama santuokoje, pasakė: „Turėčiau atsisėsti ir verkti pagalvojusi, kad visus tuos metus būčiau gyvenusi atskirai nuo savo vyro. Tad meldžiuosi Jehovai ir dėkoju jam už patarimą ir vadovavimą, dėl kurių esame kartu susieti tokiais laimingais santykiais.“
Vyrai, žmonos — imituokite Kristų!
16. Kokį pavyzdį paliko Jėzus tiek vyrams, tiek ir žmonoms?
16 Jėzus, visada teikęs pirmenybę Dievui, paliko nuostabų pavyzdį tiek vyrams, tiek žmonoms ir jie gerai pasielgs atkreipdami atidų dėmesį į tai. Vyrai yra skatinami imituoti Jėzų dėl būdo, kaip rūpestingai jis vadovavo krikščionių susirinkimo nariams (Efeziečiams 5:23). O krikščionės žmonos gali mokytis iš Jėzaus nepriekaištingo paklusnumo Dievui pavyzdžio (1 Korintiečiams 11:3).
17, 18. Kokiu atžvilgiu Jėzus paliko puikų pavyzdį vyrams?
17 Biblija įsako: „Vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią [„susirinkimą“, NW] ir atidavė už ją save“ (Efeziečiams 5:25). Svarbu, kaip Jėzus rodė savo meilę pasekėjų susirinkimui, — būdamas artimas jų draugas. „Jus aš draugais vadinu, — pasakė Jėzus, — nes jums viską paskelbiau“ (Jono 15:15). Pagalvok apie visą tą laiką, kurį Jėzus praleido kalbėdamasis su savo mokiniais, — daug, daug diskusijų, kurias jis turėjo su jais, — ir apie pasitikėjimą, kurį juose pasėjo! Ar tai ne puikus pavyzdys vyrams?
18 Jėzus nuoširdžiai domėjosi savo mokiniais ir mylėjo juos tikra meile (Jono 13:1). Kai jo mokymai būdavo neaiškūs jiems, jis skirdavo laiko kantriai paaiškinti atskirai (Mato 13:36-43). Vyrai, ar dvasinė jūsų žmonų gerovė tiek pat svarbi ir jums? Ar tu praleidi laiką su ja rūpindamasis, kad Biblijos tiesos jūsų abiejų protui ir širdžiai būtų aiškios? Jėzus lydėdavo savo apaštalus tarnyboje, galbūt kiekvieną iš jų mokydamas individualiai. Ar tu lydi savo žmoną tarnyboje lankantis po namus ir vedant Biblijos studijas?
19. Kokį elgesio su apaštalais, kurių trūkumai nuolat iškildavo, pavyzdį Jėzus paliko vyrams?
19 Ypač puikų pavyzdį vyrams parodė Jėzus, kai pasireikšdavo jo apaštalų netobulumas. Per savo paskutinę vakarienę su apaštalais jis galėjo stebėti pakartotinai įsižiebiančią konkurencijos dvasią. Ar jis griežtai kritikavo juos? Ne, bet jis nuolankiai numazgojo kiekvienam iš jų kojas (Morkaus 9:33-37; 10:35-45; Jono 13:2-17). Ar tu toks pat kantrus su savo žmona? Užuot reiškęs nepasitenkinimą dėl nuolat iškylančių trūkumų, ar tu kantriai bandai padėti jai ir paveikti jos širdį savo pavyzdžiu? Žmonos dažniausiai reaguoja į tokią meilingą užuojautą, kaip galiausiai padarė ir apaštalai.
20. Ko niekada neturi pamiršti krikščionės žmonos ir kas joms yra pavyzdys?
20 Žmonos taip pat turi žvelgti į Jėzų, kuris niekad neužmiršo, kad „Kristaus galva — Dievas“. Jis visada paklusdavo savo dangiškajam Tėvui. Panašiai ir žmonos neturi pamiršti, kad „moters galva — vyras“, taip, jų vyrai yra jų galvos (1 Korintiečiams 11:3; Efeziečiams 5:23). Apaštalas Petras skatino krikščiones žmonas atsižvelgti į ankstesnių laikų „šventų moterų“ pavyzdį, ypač į Saros, kuri „klausė Abraomo ir vadino jį viešpačiu“ (1 Petro 3:5, 6).
21. Kodėl Abraomo ir Saros santuoka buvo sėkminga, o Loto ir jo žmonos — ne?
21 Sara, matyt, paliko patogius namus klestinčiame mieste, kad gyventų palapinėse svetimoje šalyje. Kodėl? Ar todėl, kad jai labiau patiko toks gyvenimas? Visiškai ne. Ar todėl, kad jos vyras prašė ją vykti? Be abejo, tai buvo veiksnys, nes Sara mylėjo ir gerbė Abraomą dėl jo savybių, atspindinčių Dievo ypatybes (Pradžios 18:12). Bet pagrindinė priežastis, kodėl ji keliavo drauge su savo vyru, buvo meilė Jehovai ir jos nuoširdus troškimas laikytis Dievo vadovavimo (Pradžios 12:1). Jai buvo malonu paklusti Dievui. Kita vertus, Loto žmona nebuvo pasiryžusi paisyti Dievo valios ir todėl atsigręžė gailėdamasi tų dalykų, kuriuos paliko savo namuose Sodomoje (Pradžios 19:15, 25, 26; Luko 17:32). Kokia tragiška tos santuokos pabaiga — ir viskas todėl, kad ji nepakluso Dievui!
22. a) Kokiu atžvilgiu šeimos nariams išmintinga ištirti save? b) Ką apsvarstysime savo tolesnėse studijose?
22 Tad tiek vyrui, tiek žmonai labai svarbu užduoti sau klausimą: ‛Ar mūsų šeimoje Dievui tenka pirmoji vieta? Ar aš tikrai stengiuosi atlikti šeimoje tą vaidmenį, kurį Dievas man skyrė? Ar tikrai stengiuosi mylėti savo sutuoktinį ir padėti jam siekti gerų santykių su Jehova ir juos išlaikyti?’ Daugelyje šeimų yra ir vaikų. Toliau mes apsvarstysime tėvų vaidmenį ir tai, kad tiek jie, tiek jų vaikai turi skirti Dievui pirmąją vietą.
Ar tu prisimeni?
◻ Kokios gali būti pasekmės daugelyje šeimų dėl Jėzaus mokymų?
◻ Kokį apdovanojimą gavo tūkstančiai tvirtų krikščionių?
◻ Kas padės sutuoktiniams išvengti amoralumo ir skyrybų?
◻ Ko gali išmokti vyrai iš Jėzaus pavyzdžio?
◻ Kaip gali žmonos padėti, kad santuoka būtų laiminga?
[Iliustracija 10 puslapyje]
Kaip Sara prisidėjo prie savo santuokos sėkmės?