Apie 29-ųjų mūsų eros metų spalį Jėzus nuėjo prie Jordano upės krikštytis. Biblijoje pasakojama, kas vyko toliau: „Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant jo. O balsas iš dangaus prabilo: ‘Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi’“a (Mato 3:16, 17). Šie paties Jehovos ištarti malonūs žodžiai atskleidžia, koks jis Tėvas. Atkreipkime dėmesį į tris jo paminėtus dalykus.

Pirma, žodžiais ‘šitas yra mano Sūnus’ Jehova tarsi pasakė Jėzui: „Aš didžiuojuosi, kad esu tavo Tėvas.“ Įžvalgus tėvas stengiasi patenkinti vaikų poreikį būti pripažintiems, sulaukti dėmesio. Vaikus nuolat reikia patikinti, jog kiekvienas jų — brangus šeimos narys. Įsivaizduokime, ką reiškė Jėzui, nors jau suaugusiam, išgirsti tokį patikinimą iš savojo Tėvo!

Antra, savo Sūnų pavadindamas „mylimuoju“, Jehova viešai išreiškė meilę Jėzui. Kitaip tariant, Tėvas pasakė: „Aš tave myliu.“ Geras tėvas vaikams sako, kad labai juos myli. Tokie žodžiai kartu su kitaip rodomu švelnumu padeda vaikams augti laimingiems. Kaip, matyt, džiaugėsi Jėzaus širdis, kai jo Tėvas garsiai išreiškė meilę jam!

Trečia, sakydamas „aš gėriuosi“, Jehova parodė pritariąs savo Sūnui. Šiuos Jehovos žodžius galima perfrazuoti taip: „Sūnau, aš patenkintas tuo, ką tu padarei.“ Mylintis tėvas ieško progų pasakyti savo atžaloms, kad žavisi gražiais jų poelgiais ar kalba. Vaikams tėvų pritarimas suteikia stiprybės ir drąsos. Aišku, Jėzus buvo labai padrąsintas girdėdamas savo Tėvo pritarimą!