Jehova — tikrasis teisingumo ir teisumo šaltinis

„Jis yra Uola; tobuli Jo darbai, visi Jo keliai pilni teisybės. Dievas ištikimas, be jokios neteisybės“ (PAKARTOTO ĮSTATYMO 32:4, Brb red.).

 1. Kodėl teisingumo poreikis mums yra įgimtas?

KAIP kiekvienam iš prigimties reikia meilės, lygiai taip visi trokštame, kad su mumis elgtųsi teisingai. Amerikiečių valstybininkas Tomas Džefersonas rašė, kad „[teisingumas] yra instinktyvus ir įgimtas jausmas, ... toks pat kaip ir lytėjimas, rega bei klausa“. Tai nenuostabu, nes Jehova sukūrė mus pagal savo atvaizdą (Pradžios 1:26, Brb red.). Iš tikrųjų jis apdovanojo mus savybėmis, atspindinčiomis jį patį, ir viena iš jų yra teisingumas. Todėl mums būdingas teisingumo poreikis bei troškimas gyventi tikrojo teisingumo ir teisumo pasaulyje.

 2. Kaip Jehova vertina teisingumą ir kodėl turime suvokti, kas yra Dievo teisingumas?

² Biblijoje apie Jehovą sakoma: „Visi jo keliai pilni teisybės“ (Pakartoto Įstatymo 32:4). Tačiau neteisybės apimtame pasaulyje nelengva suvokti, kas yra Dievo nustatytas teisingumas. Vis dėlto iš Dievo Žodžio puslapių mes galime suprasti, kaip Dievas vykdo teisingumą, ir dar labiau vertinti jo nuostabius veiksmus (Romiečiams 11:33). Svarbu žinoti, kas yra teisingumas Biblijos požiūriu, nes mūsų teisingumo sampratą gali lengvai paveikti žmonių idėjos. Paprastai žmonės teisingumą supranta ne daugiau kaip bešališką įstatymo taisyklių taikymą. Arba, pasak filosofo Fransio Bekono, „laikytis teisingumo reiškia duoti kiekvienam žmogui tai, ko jis nusipelno“. Tačiau Jehovos teisingumas yra daug platesnė sąvoka.

Jehovos teisingumas yra mielaširdingas

 3. Ką galima suprasti panagrinėjus žodžių „teisingumas“ ir „teisumas“ vartoseną Biblijos originale?

³ Geriau suprasime, kas yra Dievo teisingumas, jei panagrinėsime, kokiais žodžiais jis įvardijamas Biblijos originale.a Įdomu, kad Rašte nėra didelio skirtumo tarp teisingumo ir teisumo. Šie hebrajiški žodžiai, tiesą sakant, vartojami kaip lygiaverčiai; tai matome iš Amoso 5:24 (Brb red.), kur Jehova ragina savo tautą: „Teisingumas tegu teka kaip vandenys, o teisumas — kaip galinga srovė!“ Be to, keletą kartų terminai „teisingumas ir teisumas“ sugretinami dėl pabrėžimo (Psalmių 33:5, Brb red.; Izaijo 33:5, Brb red.; Jeremijo 33:15, Brb red.; Ezechielio 18:21, Brb red.; 45:9, NW).

 4. Ką reiškia elgtis teisingai ir koks yra aukščiausias teisingumo etalonas?

⁴ Kokia yra šių hebrajiškų bei graikiškų žodžių prasmė? Rašto požiūriu, rodyti teisingumą reiškia daryti, kas teisu ir bešališka. Kadangi Jehova nustato moralės normas bei principus, arba kas yra teisu ir bešališka, tad jo veikimo būdas yra aukščiausias teisingumo kriterijus. Žodyne Theological Wordbook of the Old Testament aiškinama, kad hebrajiškas žodis, verčiamas teisingumu (ceʹdek), „nurodo etikos, moralės etaloną ir, be abejo, S[enajame] T[estamente] tas etalonas yra Dievo būdas ir valia“. Todėl apie tikrąjį teisingumą ir teisumą sprendžiama iš to, kaip Dievas taiko savo principus, ypač kaip elgiasi su netobulais žmonėmis.

 5. Su kokiomis savybėmis susijęs Dievo teisingumas?

⁵ Raštas aiškiai rodo, kad Dievo teisingumas yra ne griežtas bei nepalenkiamas, bet mielaširdingas. Dovydas giedojo: „Viešpats myli, kas teisinga, ir nepalieka savo ištikimųjų“ (Psalmių 37:28, Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys). Teisingumas skatina Dievą būti ištikimą ir gailestingą savo tarnams. Teisingumo dėlei Dievas yra jautrus mūsų poreikiams ir atsižvelgia į mūsų netobulumą (Psalmių 102:14). Tai nereiškia, kad jis taikstosi su blogiu, nes taip būtų skatinama neteisybė (1 Samuelio 3:12, 13; Ekleziasto 8:11). Jehova paaiškino Mozei esąs „gailestingas ir maloningas, kantrus ir kupinas gerumo bei tiesos“. Dievas noriai atleidžia klaidas ir nusižengimus, bet baudžia žmones, kurie to nusipelno (Išėjimo 34:6, 7, Brb red.).

 6. Kaip Jehova elgiasi su savo žemiškais vaikais?

⁶ Neturime manyti, kad Jehova įgyvendina teisingumą kaip rūstus teisėjas, kuriam rūpi tik pasmerkti nusidėjėlius. Priešingai, turėkime omenyje, kad jis yra griežtas, tačiau mylintis tėvas, visada geriausiai besielgiąs su savo vaikais. „Viešpatie, tu esi mūsų tėvas“, — sakė pranašas Izaijas (Izaijo 64:8, Brb red.). Jehova, kaip teisingas ir teisus Tėvas, tvirtai palaiko, kas teisu, bet drauge yra ir švelnus bei gailestingas savo žemiškiesiems vaikams, varginamiems sunkių sąlygų ar kūniškų silpnybių, todėl laukiantiems pagalbos ir atleidimo (Psalmių 102:6, 10, 13).

Kas yra teisingumas

 7. a) Ko galime išmokti apie Dievo teisingumą iš Izaijo pranašystės? b) Koks buvo Jėzaus vaidmuo mokant tautas teisingumo?

⁷ Kad Jehova yra gailestingas palaikydamas teisingumą, ypač akivaizdu nuo Mesijo atėjimo. Jėzus mokė Dievo teisingumo ir gyveno pagal jį, kaip buvo išpranašauta Izaijo. Žinoma, Dievo teisingumas reikalavo elgtis švelniai su prislėgtais žmonėmis. Todėl jie galėjo atsigauti. Jėzus, Jehovos „tarnas“, atėjo į žemę ‛skelbti tautoms’ kaip tik šitos Dievo teisingumo ypatybės. Be kita ko, jis gyvu pavyzdžiu parodė, koks yra Dievo teisingumas. Karaliaus Dovydo ‛teisi atžala’ — Jėzus troško ‛ieškoti teisingumo ir stropiai vykdyti teisumą’ (Izaijo 16:5, Rub; 42:1-4; Mato 12:18-21; Jeremijo 33:14, 15, Brb red.).

 8. Kodėl pirmajame amžiuje buvo nebeaišku, koks yra tikrasis teisingumas bei teisumas?

⁸ Šitaip paaiškinti Dievo teisingumo esmę ypač prireikė pirmajame m. e. amžiuje. Žydų vyresnieji ir religiniai vadovai — Rašto aiškintojai, fariziejai bei kiti — skelbė ir rodė iškreiptą teisingumą ir teisumą. Todėl paprasti žmonės, kuriems buvo sunku gyventi pagal Rašto aiškintojų bei fariziejų nustatytus reikalavimus, turbūt manė niekaip negalį pasiekti Dievo teisumo (Mato 23:4; Luko 11:46). Jėzus įrodė, kad taip nėra. Jis išsirinko sau mokinius iš tų paprastų žmonių ir išmokė juos teisingų Dievo normų (Mato 9:36; 11:28-30).

9, 10. a) Kaip Rašto aiškintojai ir fariziejai stengėsi demonstruoti savo teisumą? b) Kaip ir kodėl Jėzus parodė, kad Rašto aiškintojų bei fariziejų darbai buvo bevaisiai?

⁹ O fariziejai ieškojo progų parodyti savo „teisumą“ melsdamiesi arba demonstratyviai duodami aukas (Mato 6:1–6). Jie taip pat stengėsi rodyti savo teisumą laikydamiesi nesuskaičiuojamų įstatymų bei taisyklių (daugelis buvo jų pačių sugalvoti). Per tai jie ‛apleido teisingumą ir Dievo meilę’ (Luko 11:42, Brb red.). Išoriškai jie galbūt atrodė esą teisūs, bet viduje buvo „pilni veidmainystės“, arba neteisybės (Mato 23:28). Paprastai tariant, jie iš tikrųjų mažai težinojo apie Dievo teisumą.

¹⁰ Todėl Jėzus perspėjo savo pasekėjus: „Jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų — neįeisite į dangaus karalystę“ (Mato 5:20). Didžiulė praraja tarp Jėzaus parodyto Dievo teisingumo ir teisiais save laikiusių Rašto aiškintojų bei fariziejų riboto teisingumo buvo dažna jų ginčų priežastis.

Dievo teisingumas prieš iškreiptą teisingumą

11. a) Kodėl fariziejai klausė Jėzų apie gydymą per šabą? b) Ką atskleidė Jėzaus atsakymas?

¹¹ Tarnaudamas Galilėjoje 31 m. e. m. pavasarį, Jėzus pamatė sinagogoje vyrą su padžiūvusia ranka. Kadangi buvo šabo diena, fariziejai paklausė Jėzaus: „Ar leistina šabo dieną gydyti?“ Užuot tikrai rūpinęsi tuo kenčiančiu varganu vyru, jie savo klausimu parodė iešką dingsties apkaltinti Jėzų. Nenuostabu, kad Jėzus nuliūdo dėl jų kietos širdies! Tuomet jis uždavė panašų klausimą fariziejams: „Ar šabo dieną leistina gera daryti?“ Jiems tylint, Jėzus pats atsakė klausdamas, argi jie negelbėtų per šabą įkritusios į duobę avies.b „Kaip daug brangesnis už avį žmogus!“ — nenuginčijamai logiškai samprotavo Jėzus. „Taigi leistina [arba teisinga] daryti gera šabo dieną“, — tokia buvo jo išvada. Dievo teisingumo niekada neturi varžyti žmonių tradicijos. Tai paaiškinęs, Jėzus išgydė žmogaus ranką (Mato 12:9-13; Morkaus 3:1-5).

12, 13. a) Kaip Jėzus, priešingai negu Rašto aiškintojai bei fariziejai, rūpinosi padėti nusidėjėliams? b) Koks yra skirtumas tarp Dievo teisingumo ir noro pasirodyti teisiu?

¹² Fariziejams mažai terūpėjo neįgalieji, bet dar mažiau juos domino dvasiškai skurstantys žmonės. Dėl savo iškreiptos teisingumo sampratos jie ignoravo ir niekino mokesčių rinkėjus bei nusidėjėlius (Jono 7:49). Vis dėlto daug tokių žmonių leidosi Jėzaus mokomi supratę jo norą padėti, o ne teisti (Mato 21:31; Luko 15:1). Tačiau fariziejai menkino Jėzaus pastangas padėti dvasiškai sergantiems žmonėms. „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo“, — priekaištingai murmėjo jie (Luko 15:2). Atsakydamas į kaltinimus, Jėzus vėl pasakė palyginimą apie piemenį. Kaip piemuo džiaugiasi radęs dingusią avį, taip angelai danguje džiūgauja dėl atsivertusio nusidėjėlio (Luko 15:3-7). Pats Jėzus džiaugėsi galėdamas paskatinti Zachiejų gailėtis dėl savo ankstesnio nuodėmingo elgesio. „Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę“, — pasakė jis (Luko 19:8-10).

¹³ Tokie ginčai aiškiai atskleidžia skirtumą tarp Dievo teisingumo, skatinančio gydyti ir gelbėti, bei žmogaus nustatyto teisingumo, kuriuo norima išaukštinti keletą, bet pasmerkti daugelį. Laikydamiesi beprasmiškų ritualų bei žmonių sugalvotų tradicijų, Rašto aiškintojai ir fariziejai išpuiko ir manė esą svarbūs, bet Jėzus taikliai pabrėžė, kad jie ‛pamiršo, kas svarbiausia Įstatyme — teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę’ (Mato 23:23). Sekime Jėzumi ir rodykime tikrąjį teisingumą, ką bedarytume; taip pat saugokimės dėtis teisiais.

14. Kaip vienas Jėzaus padarytas stebuklas byloja, kad, pagal Dievo teisingumą, atsižvelgiama į žmogaus aplinkybes?

¹⁴ Nors Jėzus ignoravo fariziejų savavališkas taisykles, jis laikėsi Mozės įstatymo (Mato 5:17, 18). Tačiau jis neleido, kad to teisingo Įstatymo raidė užgožtų principus. Kai viena 12 metų kraujoplūdžiu serganti moteris palietė Jėzaus drabužius ir pasveiko, jis pasakė jai: „Dukra, tavo tikėjimas išgydė tave. Eik rami!“ (Luko 8:43-48, Brb red.) Užjaučiantys Jėzaus žodžiai bylojo, kad, pagal Dievo teisingumą, buvo atsižvelgta į aplinkybes. Nors pagal paprotį ji buvo nešvari ir rodydamasi minioje formaliai pažeidė Mozės įstatymą, tačiau už savo tikėjimą susilaukė atlygio (Kunigų 15:25-27; palygink Romiečiams 9:30-33).

Teisingumas visiems

15, 16. a) Kokia teisingumo pamoka yra Jėzaus palyginime apie draugiškąjį samarietį? b) Kodėl nereikia dėtis ‛per daug teisiais’?

¹⁵ Jėzus ne tik pabrėžė, kad Dievo teisingumui būdingas gailestis, bet ir mokė savo pasekėjus, jog Dievas teisingas visiems žmonėms. Jehovos valia jis turėjo ‛nešti tautoms teisingumą’ (Izaijo 42:1, Rub). Tai buvo žinomiausio Jėzaus palyginimo apie draugiškąjį samarietį pagrindinė mintis. Tuo palyginimu Jėzus atsakė Įstatymą išmanančiam vyrui, norėjusiam ‛pateisinti save’. „O kas gi mano artimas?“ — paklausė anas vyras, be abejo, norėjęs būti draugiškas vien tik žydams. Jėzaus palyginime samarietis įkūnijo Dievo teisingumą, nes noriai aukojo savo laiką ir pinigus padėti nepažįstamam kitataučiui. Jėzus užbaigė savo palyginimą patarimu užklausėjui: „Ir tu taip daryk!“ (Luko 10:25-37) Jei ir mes darysime gera visiems žmonėms, kokia bebūtų jų rasė ar socialinė padėtis, laikysimės Dievo teisingumo (Apaštalų darbai 10:34, 35).

¹⁶ Kita vertus, Rašto aiškintojų ir fariziejų pavyzdys primena mums, kad jei rodome Dievo teisingumą, neturime dėtis ‛per daug teisiais’ (Ekleziasto 7:16). Norėdami padaryti kitiems įspūdį demonstratyviu teisingumu arba nenuosaikiai laikydamiesi žmonių sukurtų taisyklių, nesusilauksime Dievo pritarimo (Mato 6:1).

17. Kodėl mums taip svarbu rodyti Dievo teisingumą?

¹⁷ Dievo teisingumo esmę Jėzus aiškino tautoms dar ir dėl to, kad visi jo mokiniai išmoktų rodyti šią savybę. Kodėl tai svarbu? Raštas skatina mus būti „Dievo sekėjais“, o visi jo veiksmai yra teisingi (Efeziečiams 5:1). Panašiai ir Michėjo 6:8 (Brb red.) sakoma, kad vienas iš Jehovos reikalavimų yra „teisingai elgtis“ vaikščiojant su Dievu. Be to, Sofonijo 2:2, 3 (Brb red.) mums primena, jog, norėdami būti paslėpti Jehovos rūstybės dieną, turime ‛ieškoti teisumo’ prieš jai ateinant.

18. Į kokius klausimus bus atsakyta kitame straipsnyje?

¹⁸ Todėl šiomis kritiškomis paskutinėmis dienomis yra „[„ypač“, NW] priimtinas metas“ elgtis teisingai (2 Korintiečiams 6:2). Galime būti tikri, kad, jei kaip Jobui ‛teisumas bus mums rūbas’, o „teisingumas — apsiaustas“, Jehova palaimins mus (Jobo 29:14, Brb red.). Kaip tikėjimas Jehovos teisingumu padės mums be dvejonių žvelgti į ateitį? Ir kaip Dievo teisingumas dvasiškai apsaugos mus, belaukiančius teisingos „naujos žemės“? (2 Petro 3:13) Kitame straipsnyje bus atsakyta į tuos klausimus.

[Išnašos]

Ar tu gali paaiškinti?

◻ Kas yra Dievo teisingumas?

◻ Kaip Jėzus mokė tautas teisingumo?

◻ Kodėl fariziejų teisumas buvo iškreiptas?

◻ Kodėl mes turime teisingai elgtis?

[Iliustracija 8 puslapyje]

Jėzus parodė, koks yra Dievo teisingumo mastas