³ Nėra abejonių: visa Jonos knyga absoliučiai patikima. ‘Mūsų tikėjimo ištobulintojas’ Jėzus kalbėjo apie Joną kaip apie realų asmenį ir Dievo įkvėptas paaiškino dviejų Jonos pasakojimo atkarpų pranašišką reikšmę, — taigi kartu ir paliudijo, kad šita yra tikrų pranašysčių knyga (Hbr 12:2; Mt 12:39-41; 16:4; Lk 11:29-32). Žydai visada laikė Jonos knygą kanonine ir pripažino, kad ji istoriškai tiksli. Pranašas Jona atvirai, be jokių padailinimų aprašo savo paties klaidas ir silpnybes, o tai vėlgi rodo, kad jo pasakojimas tikras, nesuklastotas.

¹¹ Remiantis Mato 12:38-41, religiniams vadovams Jėzus kalbėjo, kad jiems nebus duota kito ženklo, tik „Jonos ženklas“. Išbuvęs tris dienas ir tris naktis „Šeolo pilve“, Jona ėjo ir skelbė perspėjimą Ninevei; šitaip jis tapo „ženklu“ nineviečiams (Jon 2:1 [1:17, Brb]; 2:3 [2:2, Brb]; 3:1-4). Jėzus irgi nepilnas tris dienas išgulėjo kape ir buvo prikeltas. Kada jo mokiniai ėmė liudyti, kas įvykę, Jėzus tapo ženklu savo amžininkų kartai. Tradicinis žydų laiko skaičiavimo metodas ir konkretūs įvykiai iš Jėzaus gyvenimo, atkartojantys aną pranašišką pirmavaizdį, leidžia daryti išvadą, jog „trijų dienų ir trijų naktų“ laikotarpis truko nebūtinai tris ištisas paras.b