Krikščioniškas svetingumas nevieningame pasaulyje
„Mes turime tokius žmones svetingai priimti, kad taptume tiesos bendradarbiais“ (3 JONO 8).
1. Kokios yra pačios trokštamiausios Kūrėjo duotos dovanos žmonijai?
„ŽMOGUI nėra nieko geresnio po saule, kaip tik valgyti ir gerti, ir linksmintis, ir tai turi lydėti jį jo varge gyvenimo dienomis, kurias Dievas jam davė po saule“ (Ekleziasto 8:15). Šiais žodžiais senovės hebrajų surinkėjas kalba mums, jog Jehova Dievas ne tik nori, kad jo žmogiškieji kūriniai būtų džiugūs ir laimingi, bet taip pat pasirūpina dalykais, kurie tai teikia. Per visą žmonijos istoriją vienas bendras žmonių troškimas visur, pasirodo, yra linksmintis ir maloniai leisti laiką.
2. a) Kaip žmonija piktnaudžiauja tuo, ką Jehova numatė jai? b) Kokios pasekmės?
2 Šiandieną mes gyvename hedonistinėje visuomenėje, kuri vaikosi malonumų ir nori puikiai praleisti laiką. Kaip išpranašauta Biblijoje, dauguma žmonių pasidarė „savimylos, ... labiau linkę į malonumus negu į Dievą“ (2 Timotiejui 3:1-4). Tai, žinoma, yra didelis nukrypimas nuo to, ką Jehova Dievas buvo numatęs. Jei žmogus trokšta tik vaikytis malonumų ir jei vienintelis siekis pasidaro pataikauti sau, nebelieka tikro pasitenkinimo — ‛viskas tampa tuštybe ir vėjo gaudymu’ (Ekleziasto 1:14; 2:11). Todėl pasaulis pilnas vienišų bei nusivylusių žmonių, o tai sukelia daug problemų visuomenėje (Patarlių 18:1, ŠvR). Žmonės ima įtarinėti vieni kitus ir tampa susiskaldę rasiniu, etniniu, socialiniu ir ekonominiu atžvilgiais.
3. Kaip mes galime rasti tikrą džiaugsmą ir pasitenkinimą?
3 Kitaip būtų, jei žmonės elgtųsi su kitais sekdami Jehova — būtų malonūs, dosnūs, svetingi! Jis aiškiai pareiškė, kad tikrosios laimės raktas nėra mėginimas patenkinti savo pačių troškimus. Greičiau tas raktas yra štai koks: „Palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbai 20:35). Kad rastume tikrą džiaugsmą ir pasitenkinimą, mes privalome įveikti barjerus ir nesutarimus, kurie galėtų apriboti mus. Ir mes turime remti tuos, kurie tarnauja Jehovai kartu su mumis. Itin svarbu klausyti patarimo: „Mes turime tokius žmones svetingai priimti, kad taptume tiesos bendradarbiais“ (3 Jono 8). Pagal galimybes parodyti svetingumą žmonėms, kurie to nusipelno, yra naudinga ir davėjams, ir gavėjams. Taigi kas yra tie, kurie nusipelno būti ‛svetingai priimami’?
„Šelpti našlaičius ir našles“
4. Kokie šeimos sandaros pokyčiai matomi net tarp kai kurių Jehovos žmonių?
4 Šiandieną darnios šeimos ir laimingos santuokos yra retenybė. Didėjantis skyrybų procentas ir augantis netekėjusių motinų skaičius visame pasaulyje smarkiai pakeitė tradicinę šeimą. Todėl daugelis žmonių, kurie pastaruoju metu tapo Jehovos Liudytojais, yra iš suirusių šeimų. Jie arba išsituokę, arba atsiskyrę nuo savo sutuoktinio, arba gyvena šeimoje, kurioje yra tik vienas iš tėvų. Be to, kaip Jėzus pranašavo, daugelyje šeimų įvyko susiskaldymai dėl tiesos, kurios jis mokė (Mato 10:34-37; Luko 12:51-53).
5. Kokiais Jėzaus žodžiais galima padrąsinti tuos, kurių šeimos nevieningos?
5 Mums gera širdyje, kai matome kaip nauji žmonės tvirtai stoja tiesos pusėn, ir dažnai juos nuraminame padrąsinančiu Jėzaus pažadu: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais) ir būsimajame pasaulyje — amžinojo gyvenimo“ (Morkaus 10:29, 30).
6. Kaip mes galime savųjų tarpe „našlaičiams ir našlėms“ tapti ‛broliais, seserimis, motinomis ir vaikais’?
6 Tačiau kas yra tie ‛broliai, seserys, motinos ir vaikai’? Karalystės salėje vien matydamas daugybę (dažnai šimtą ir daugiau) žmonių, kurie vadina vienas kitą broliais bei seserimis, asmuo dar nepajunta savaime, kad tai jo broliai, seserys, motinos ir vaikai. Apsvarstyk tokį dalyką: mokinys Jokūbas priminė mums, kad jei norime, jog mūsų garbinimas būtų priimtinas Jehovai, turime „šelpti našlaičius ir našles jų sielvarte ir sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu“ (Jokūbo 1:27). Vadinasi, turime saugotis, kad pasaulietiškos pažiūros — didžiavimasis turtu ar socialine padėtimi nepadarytų mūsų nejautrių tokiems „našlaičiams ir našlėms“. Veikiau reikia imtis iniciatyvos būti draugiškiems bei svetingiems.
7. a) Koks yra tikrasis svetingumo „našlaičiams ir našlėms“ tikslas? b) Kas dar gali parodyti krikščionišką svetingumą?
7 Rodyti svetingumą „našlaičiams ir našlėms“ ne visada reiškia teikti tai, ko jiems gali stigti materialiai. Šeimos, kuriose yra tik vienas iš tėvų ar kurių namiškiai religiškai nevieningi, gali neturėti finansinių problemų. Tačiau nuoširdus bendravimas, šeimos atmosfera, draugystė su įvairaus amžiaus asmenimis bei dalijimasis naudingais dvasiniais dalykais — tai yra vertingi gyvenimo aspektai. Todėl puiku, jei atsimindami, jog svarbu yra ne renginio ištaigingumas, bet meilės bei vienybės dvasia, kartais net „našlaičiai ir našlės“ gali parodyti svetingumą bendrakrikščionims! (Palygink 3 Karalių 17:8-16.)
Ar tarp mūsų yra užsieniečių?
8. Kokie pokyčiai matomi daugelyje Jehovos Liudytojų susirinkimų?
8 Mes gyvename masinio gyventojų migravimo laiku. „Daugiau kaip 100 milijonų žmonių visame pasaulyje gyvena šalyse, kurių pilietybės jie neturi, o 23 milijonai yra priversti keltis iš savo kraštų“, — rašoma žurnale World Press Review. Dėl to daugelyje vietų, ypač didesniuose miestuose, Jehovos tautos susirinkimuose, kuriuos anksčiau sudarė daugiausia vienos rasės ar tautybės asmenys, dabar yra žmonių iš įvairių pasaulio dalių. Galbūt taip yra pas jus. Tad kaip mes turime žiūrėti į tuos „svetimšalius“ ir „užsieniečius“ (kaip juos galbūt vadina pasaulis), kurių kalba, papročiai ir gyvenimo būdas skiriasi nuo mūsų?
9. Kokį galime įgyti netinkamą požiūrį į „svetimšalius“ ir „užsieniečius“, ateinančius į krikščionių susirinkimą?
9 Paprastai sakant, turime vengti dėl ksenofobinių polinkių galvoti, jog mes daugiau verti privilegijos pažinti tiesą negu tie, kurie atvyko iš svetimų ar vadinamųjų pagoniškų šalių; neturime manyti, kad tie atvykėliai tarsi trukdo naudodamiesi Karalystės sale ar kita nuosavybe. Apaštalas Paulius turėjo priminti kai kuriems pirmojo amžiaus žydų krikščionims, kurie buvo linkę taip galvoti, kad iš tikrųjų nė vienas nėra nusipelnęs; tik dėl nepelnyto Dievo gerumo kiekvienas gali būti išgelbėtas (Romiečiams 3:9-12, 23, 24). Mes turime džiaugtis, kad dabar nepelnytas Dievo gerumas pasiekia tiek daug žmonių, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebuvo galimybės išgirsti gerosios naujienos (1 Timotiejui 2:4). Kaip galime parodyti, kad mūsų meilė jiems yra nuoširdi?
10. Kaip galime parodyti, kad mes tikrai svetingi tarp mūsų esantiems „užsieniečiams“?
10 Mes galime laikytis Pauliaus patarimo: „Priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė, Dievo garbei“ (Romiečiams 15:7). Suprasdami, kad kitų kraštų ar kitos kilmės žmonės dažnai yra sunkesnėje padėtyje, kai galime, turime rodyti jiems gerumą ir rūpinimąsi. Mums reikia maloniai juos priimti į savo tarpą, elgtis su kiekvienu iš jų ‛lyg kad su čiabuviu’ ir ‛mylėti kaip patį save’ (Kunigų 19:34). Tai gali būti nelengva, bet mums seksis, jei atminsime patarimą: „Nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, — kas gera, tinkama ir tobula“ (Romiečiams 12:2).
Dalykitės su šventaisiais
11, 12. Koks buvo ypatingas dėmesys kai kuriems Jehovos tarnams (a) senovės Izraelyje ir (b) pirmajame amžiuje?
11 Tarp tų, kurie iš tikrųjų nusipelno mūsų dėmesio ir svetingumo, yra subrendę krikščionys, sunkiai dirbantys dėl mūsų dvasinės gerovės. Senovės Izraelyje Jehova numatė specialias priemones kunigams ir levitams (Skaičių 18:25-29). Pirmajame amžiuje krikščionys taip pat buvo skatinami rūpintis tais, kurie tarnavo jiems turėdami ypatingas pareigas. Pranešime iš 3 Jono 5-8 mums trumpai apibūdinami glaudūs meilės saitai, sieję pirmuosius krikščionis.
12 Apaštalas Jonas, būdamas senyvo amžiaus, labai vertino Gajaus parodytą gerumą ir svetingumą tiems keliaujantiems broliams, kurie buvo pasiųsti aplankyti susirinkimą. Visi tie broliai, įskaitant Demetriją (matyt, atvežusį Jono laišką), buvo svetimšaliai arba anksčiau nepažįstami Gajui. Bet jie buvo priimti svetingai, nes „leidosi keliauti [Dievo] vardo labui“. Jonas rašė taip: „Mes turime tokius žmones svetingai priimti, kad taptume tiesos bendradarbiais“ (3 Jono 1, 7, 8).
13. Kas šiandieną tarp mūsų ypač nusipelno būti ‛svetingai priimami’?
13 Šiandieną Jehovos organizacijoje yra daug tokių, kurie deda dideles pastangas visos brolijos labui. Tai keliaujantieji prižiūrėtojai, savaitę po savaitės skiriantys savo laiką ir energiją susirinkimams stiprinti, misionieriai, paliekantys savo šeimas ir draugus, kad skelbtų užsienio šalyse, asmenys, tarnaujantys Betelio namuose arba filialuose, savanoriškai siūlantys savo paslaugas, kad palaikytų pasaulinį skelbimo darbą, pionieriai, didelę dalį savo laiko bei energijos skiriantys lauko tarnybai. Paprastai jie visi sunkiai dirba — ir ne dėl kokios nors asmeninės garbės ar naudos, bet iš meilės krikščionių brolijai ir Jehovai. Jie sektini dėl savo nuoširdaus atsidavimo ir verti būti ‘svetingai priimami’.
14. a) Kaip mes tampame geresniais krikščionimis, jei parodome svetingumą ištikimiems asmenims? b) Kodėl Jėzus pasakė, kad Marija išsirinko „geriausiąją dalį“?
14 Jei mes ‛tokius žmones svetingai priimame, — pabrėžė apaštalas Jonas, — tampame tiesos bendradarbiais’. Tuo mes tampame geresniais krikščionimis. Juk vienas iš krikščioniškų darbų yra daryti gera bendratikiams (Patarlių 3:27, 28; 1 Jono 3:18). Taip pat susilaukiama ir kitokio apdovanojimo. Kai Marija ir Morta priėmė į savo namus Jėzų, Morta norėdama būti gera šeimininkė ‛visaip patarnavo’ Jėzui. Marija kitaip parodė svetingumą. Ji, „atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi jo žodžių“ ir Jėzus pagyrė ją, nes ji išsirinko „geriausiąją dalį“ (Luko 10:38-42). Pokalbiai bei aptarimai su tais, kurie turi ilgametę patirtį, dažnai yra kartu su jais praleisto vakaro svarbiausi momentai (Romiečiams 1:11, 12).
Ypatingos progos
15. Kokios ypatingos progos Jehovos žmonėms gali būti džiaugsmingos?
15 Nors krikščionys nesilaiko populiarių papročių ir nešvenčia pasaulietiškų švenčių bei iškilmių, yra progų, kai jie susirenka pasidžiaugti vienas kito draugija. Pavyzdžiui, Jėzus dalyvavo vestuvių puotoje Kanoje ir ten prisidėjo prie jos džiaugsmo padarydamas savo pirmąjį stebuklą (Jono 2:1-11). Panašiai ir šiandieną Jehovos žmonės džiaugsmingai praleidžia laiką susibūrę ypatingomis progomis ir daug prie to prisideda tinkamas šventimas bei iškilmės. Tačiau kas yra tinkama?
16. Kokius turime vadovavimosi principus, kad deramai elgtumėmės net ir ypatingomis progomis?
16 Studijuodami Bibliją, mes sužinojome, kaip krikščionims dera elgtis, ir mes visuomet to laikomės (Romiečiams 13:12-14; Galatams 5:19-21; Efeziečiams 5:3-5). Bendri susiėjimai, ar tai būtų vestuvės, ar kitos progos, nesuteikia mums teisės atsisakyti savo krikščioniškų normų ar daryti tai, ko paprastai nedarytume; taip pat mes neprivalome laikytis visų šalies, kurioje gyvename, papročių. Daugelis iš jų susiję su klaidinga religija arba prietarais, o kiti verčia elgtis visiškai nekrikščioniškai (1 Petro 4:3, 4).
17. a) Kas parodo, kad vestuvių puota Kanoje buvo gerai organizuota ir jai buvo tinkamai vadovaujama? b) Kas parodo, kad Jėzui patiko tas renginys?
17 Skaitant Jono 2:1-11, nesunku suprasti, kad tas renginys buvo organizuotas ir ten buvo labai didelis svečių skaičius. Tačiau Jėzus ir jo mokiniai buvo ‛kviesti’ svečiai; jie ne šiaip užėjo, nors bent keletas iš jų, matyt, buvo šeimininko giminės. Mes taip pat atkreipiame dėmesį, kad ten buvo „tarnai“ bei „prievaizdas“, nurodinėjęs, kokį atlikti patarnavimą ar ką padaryti. Visa tai parodo, kad renginys buvo gerai organizuotas ir jam buvo tinkamai vadovaujama. Pranešimo pabaigoje sakoma, kad tuo, ką padarė per puotą, Jėzus „parodė savo šlovę“. Ar tam jis būtų pasirinkęs triukšmingą pakriką pobūvį? Be abejo, ne.
18. Ką reikia turėti omenyje bet kokio didelio renginio atveju?
18 Tad ką reikėtų pasakyti apie bet kokius ypatingus renginius, kurių metu galime pasitarnauti kaip šeimininkai? Mums reikėtų atsiminti, jog svetingo kitų priėmimo tikslas yra visiems ‛tapti tiesos bendradarbiais’. Todėl nepakanka kokį nors renginį pavadinti „Liudytojų“ susibūrimu. Svarbu, ar iš tikrųjų jis liudija, kas mes esame ir ką tikime? Mes niekada neturime žiūrėti į tokius renginius kaip į progas lygiuotis į pasaulį atsiduodant „kūno geismams, akių geismams ir gyvenimo puikybei“ (1 Jono 2:15, 16). Greičiau tokie renginiai turi deramai atspindėti mūsų, kaip Jehovos Liudytojų, vaidmenį ir savo elgesiu turime teikti garbę ir gyrių Jehovai (Mato 5:16; 1 Korintiečiams 10:31-33).
‛Būkite svetingi be murmėjimo’
19. Kodėl mes turime ‛būti svetingi tarpusavyje be murmėjimo’?
19 Kadangi pasaulio sąlygos toliau blogėja ir žmonės tampa dar nevieningesni, mes turime kaip galėdami stiprinti glaudžius ryšius, siejančius tikruosius krikščionis (Kolosiečiams 3:14). Šiam tikslui mums reikia ‛turėti apsčiai meilės’, kaip skatino Petras. Toliau jis pridūrė praktišku pamokymu: „Būkite tarpusavyje svetingi be murmėjimo“ (1 Petro 4:7-9). Ar mes norime imtis iniciatyvos rodyti svetingumą savo broliams, stengtis būti malonūs ir paslaugūs? O gal mes murmame, kai atsiranda tokios progos? Jei murmame, mes sumenkiname džiaugsmą, kurį galime turėti, ir taip pat negauname laimės kaip dovanos už gerą darbą (Patarlių 3:27; Apaštalų darbai 20:35).
20. Kokios palaimos laukia mūsų, jei būsime svetingi dabartiniame nevieningame pasaulyje?
20 Jei artimai darbuojamės su bendrakrikščionimis, esame malonūs ir svetingi vieni kitiems, susilaukiame nesuskaičiuojamų palaimų (Mato 10:40-42). Tokiems Jehova pažadėjo, kad „išskleis ant jų padangtę. Jie nebealks, nebetrokš, nebekepins jų saulė nei jokia kaitra“. Būti Jehovos padangtėje reiškia džiaugtis jo apsauga ir svetingumu (Apreiškimas 7:15, 16; Izaijo 25:6). Taip, priešakyje kaip tik ir laukia amžinas Jehovos svetingumas (Psalmių 26:4; 60:4, 5).
Ar tu gali paaiškinti?
◻ Ko neturime pamiršti, jei norime rasti tikrą džiaugsmą ir pasitenkinimą?
◻ Kas yra „našlaičiai ir našlės“ ir kaip mes turime juos „šelpti“?
◻ Koks turi būti mūsų požiūris į „svetimšalius“ ir „užsieniečius“, esančius mūsų tarpe?
◻ Kas šiandieną nusipelno ypatingo dėmesio?
◻ Kaip ypatingomis progomis turi atsispindėti tikro svetingumo dvasia?
[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]
Švenčių progomis mes galime būti svetingi užsieniečiams, našlaičiams, asmenims, užimtiems visalaike tarnyba, ir kitiems svečiams