Ar dabar tikrai yra paskutinės dienos?

SĖDĖDAMAS kanojos priekyje, tu plauki upe ir atsiiri į vietą, kur sunku irkluoti. Pro putų ir purslų kaskadas šmėkščioja milžiniški akmenys. Tu stengiesi laikytis toliau nuo jų. Už tavęs sėdintis žmogus įpareigotas tau padėti vairuoti kanoją, bet jis turi mažai patirties. Dar blogiau, tu neturi vietovės plano ir nė nenumanai, ar tie upės slenksčiai baigiasi ramiu užutėkiu, ar kriokliu.

Nemaloni scena, ar ne? Tad pakeiskime ją. Įsivaizduok, kad kartu yra patyręs vadovas, žinantis visas upės uolas ir visus vingius. Jis iš anksto žino, kada priplauksite tą putotą upės vietą, jis žino, kuo ji baigsis ir kaip per ją išlaviruoti. Ar nesijaustum daug saugiau?

Iš tikrųjų mes visi esame panašioje keblioje padėtyje. Nors ir nesame dėl to kalti, gyvename audringu žmonijos istorijos laikotarpiu. Dauguma žmonių visiškai nežino, kiek laiko bus tokia padėtis, ar sąlygos pagerės arba kaip geriausiai galima išgyventi šiuo laiku. Bet mes neturime jaustis palikti ar bejėgiai. Mūsų Kūrėjas davė mums vadovą, kuriame išpranašautas šis niūrus istorijos periodas, nusakyta, kuo jis baigsis, ir duoti nurodymai, kurių laikydamiesi galime išlikti. Tas vadovas yra knyga, Biblija. Jos Autorius, Jehova Dievas, vadina save Didžiuoju Mokytoju ir per Izaiją raminamai sako: „Tavo ausys girdės žodžius, sakomus tau už nugaros: ‛Tas yra kelias, eikite juo’, jei būsite nukrypę į dešinę ar į kairę“ (Izaijo 30:20, 21, Brb red.). Ar tu džiaugtumeisi turėdamas tokį vadovą? Tad apsvarstykime, ar tikrai Biblijoje buvo išpranašauta, kokie bus mūsų laikai.

Jėzaus pasekėjai užduoda prasmingą klausimą

Jėzaus pasekėjai turėjo būti priblokšti. Ką tik gana aiškiai Jėzus jiems pasakė, kad įspūdingi Jeruzalės šventyklos pastatai bus visiškai sugriauti! Tokia pranašystė kėlė nuostabą. Netrukus po to, jiems sėdint ant Alyvų kalno, keturi Jėzaus mokiniai paklausė jo: „Pasakyk mums, kada tai įvyks? Ir koks tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos [„dalyvavimo ir daiktų sistemos pabaigos“, NW] ženklas?“ (Mato 24:3; Morkaus 13:1-4) Ar jie suprato tai, ar ne, Jėzaus atsakymas turėjo išsipildyti ne vieną kartą.

Jeruzalės šventyklos sugriovimo ir žydų daiktų sistemos pabaigos laikas nesutapo su Kristaus dalyvavimo ir viso pasaulio daiktų sistemos pabaigos laiku. Vis dėlto savo ilgame atsakyme Jėzus sumaniai atkreipė dėmesį į visus šio klausimo aspektus. Jis pasakė jiems, kas vyks prieš Jeruzalės sunaikinimą; jis taip pat nurodė, koks bus pasaulis jo dalyvavimo metu, kai jis karaliaus danguje ir ruošis padaryti galą viso pasaulio daiktų sistemai.

Jeruzalės žlugimas

Pirmiausia apsvarstyk, ką Jėzus pasakė apie Jeruzalę ir jos šventyklą. Daugiau kaip prieš tris dešimtmečius iki tų įvykių vienam didžiausių pasaulio miestų jis išpranašavo baisius vargus. Ypač atkreipk dėmesį į jo žodžius, užrašytus Luko 21:20, 21: „Kai matysite Jeruzalę supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas. Tuomet kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas mieste — teišeina iš jo, kas apylinkėse — tenegrįžta.“ Jeigu Jeruzalė turėjo būti apsupta įsitvirtinusios armijos, kaip Jėzaus paliepimu tie, „kas mieste“, galėjo taip lengvai ‛išeiti’ iš jo? Taigi Jėzus leido suprasti, jog atsiras galimybė bėgti. Ar buvo taip?

66 m. e. m. Romos kariuomenė, vadovaujama Cestijaus Galaus, privertė trauktis žydų maištininkų būrius atgal į Jeruzalę ir neleido jiems išeiti iš miesto. Romėnai įsiveržė net į patį miestą ir prasibrovė iki šventyklos sienos. Bet tada Galus įsakė savo armijos pulkams padaryti tai, kas sunkiai paaiškinama. Jis liepė jiems atsitraukti! Apsidžiaugę žydų kariai leidosi persekioti besitraukiančius savo priešus romėnus ir padarė jiems nuostolių. Taigi atsirado Jėzaus išpranašauta galimybė. Tikrieji krikščionys atkreipė dėmesį į jo perspėjimą ir pasitraukė iš Jeruzalės. Jie pasielgė išmintingai, nes vos po ketverių metų generolo Tito vadovaujama Romos armija grįžo. Šį kartą pabėgti nebebuvo įmanoma.

Romėnų pulkai vėl apsupo Jeruzalę ir pastatė aplink ją įtvirtinimą iš nusmailintų stulpų. Jėzus buvo išpranašavęs apie Jeruzalę: „Tu sulauksi dienų, kai tavo priešai apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave“a (Luko 19:43). Greit Jeruzalė buvo paimta; jos didinga šventykla virto smilkstančiais griuvėsiais. Jėzaus žodžiai išsipildė iki smulkmenų!

Tačiau Jėzus turėjo omenyje daugiau negu tik Jeruzalės sunaikinimą. Jo mokiniai klausė ir apie jo dalyvavimo ženklą. Jie tada nenumanė, kad tai lietė jo karaliavimo danguje pradžią. Ką jis išpranašavo?

Paskutinių dienų karai

Skaitydamas Mato 24 ir 25, Morkaus 13 bei Luko 21 skyrius, tu rasi aiškų įrodymą, kad Jėzus kalbėjo būtent apie mūsų amžių. Jis išpranašavo karų laikus — ne tik „karus ir karų gandus“, visada drumstusius žmonijos istoriją, bet ir tokius karus, kuriuose kovos ‛tauta prieš tautą ir karalystė prieš karalystę’ — taigi didelius tarptautinius karus (Mato 24:6-8).

Tik pagalvok, kaip karai pasikeitė mūsų šimtmetyje. Praeityje, kai karas tebuvo susidūrimas dviejų priešiškų tautų armijų, besišvaistančių kardais ar net šaudančių viena į kitą iš patrankų mūšio lauke, buvo gana baisu. Bet 1914 metais kilo Didysis karas. Į konfliktą viena po kitos įsitraukė daug tautų; tai buvo pirmasis pasaulinio masto karas. Automatiniai ginklai buvo pritaikyti nužudyti kuo daugiau žmonių ir iš kuo didesnio nuotolio. Kulkosvaidžiai spjaudė kulkas su nuožmiu taiklumu; iprito dujos degino, kankino, žalojo ir žudė tūkstančius kareivių; tankai, riaumodami ir šaudydami iš didelių vamzdžių, negailestingai guldė priešų eiles. Buvo naudojami ir lėktuvai bei povandeniniai laivai, tačiau jie tebuvo labai netobuli lyginant su dabartiniais modeliais.

Antrojo pasaulinio karo padariniai pranoko žmonių vaizduotę; šis karas iš tikrųjų atrodė mažesnis nei Pirmasis pasaulinis karas, tačiau jame žuvo daugybė milijonų žmonių. Milžiniški lėktuvnešiai, galima sakyti, plūduriuojantys kariniai miestai, lėtai judėdami jūra išleisdavo karo lėktuvus, kurie bombarduodavo iš oro priešo objektus. Povandeniniai laivai torpeduodavo ir skandindavo priešo laivus. O numestos atominės bombos naikino tūkstančius gyvybių vienu triuškinančiu smūgiu! Kaip Jėzus ir išpranašavo, šis karų amžius tikrai pasižymėjo „baisenybėmis“ (Luko 21:11).

Ar pasibaigus Antrajam pasauliniam karui sumažėjo karų? Vargu. Kartais per vienerius metus — netgi šio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje — kyla daug karų, nusinešančių milijonus gyvybių. Kitokie ir didžiausi karo nuostoliai. Dabar daugiausia žūsta ne kareiviai. Pagrindinės karo aukos šiandien — net daugiau kaip 90 procentų iš jų — civiliai žmonės.

Kiti ženklo aspektai

Karas tėra vienas iš Jėzaus paminėto ženklo aspektų. Jis taip pat perspėjo, kad bus „badmečių“ (Mato 24:7). Taip ir yra, nors tai paradoksalu, nes žemė teikia daugiau maisto negu reikia išmaitinti visą žmoniją, žemdirbystė išvystyta labiau negu kada nors žmonijos istorijoje, o greitas ir geras susisiekimas įgalina nugabenti maistą į bet kurią pasaulio šalį. Tačiau nepaisant viso to, maždaug penktadalis šio pasaulio gyventojų kasdien būna alkani.

Jėzus taip pat išpranašavo, kad „vietomis“ bus „marų“ (Luko 21:11, NTP). Ir vėl mūsų amžiuje matome keistą paradoksą: medicinos paslaugos geresnės negu kada nors anksčiau, didelė technologijos pažanga, vakcinos, apsaugančios nuo daugelio žinomų ligų; bet epideminės ligos plinta negirdėtu mastu. Tuoj po Pirmojo pasaulinio karo staiga kilo ispaniškasis gripas, nuo kurio mirė daugiau žmonių, negu žuvo per karą. Ta liga buvo tokia užkrečiama, jog tokiuose miestuose kaip Niujorkas žmonės galėjo būti nubausti ar įkalinti vien už nusičiaudėjimą! Šiandien milijonai žmonių kasmet miršta dėl vėžio ir širdies ligų; tai tikri marai. Daug gyvybių nusineša AIDS liga, kurios medicina faktiškai dar negali išgydyti.

Apibūdindamas paskutines dienas, Jėzus daugiau kalbėjo apie pasaulio istorinę bei politinę padėtį, o apaštalas Paulius labiau atkreipė dėmesį į socialines problemas ir visuotines pažiūras. Jis rašė: „Žinokite, kad paskutinėmis dienomis bus sunku gyventi, nes žmonės bus savimylos, ... nedorėliai, nemeilūs [„neturintys natūralaus prisirišimo“, NW], nesutaikomi, ... nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus negu į Dievą“ (2 Timotiejui 3:1, ŠvR; 3:2-5).

Argi šie žodžiai tau skamba neįprastai? Pagalvok tik apie vieną šiuolaikinio pasaulio visuomenės sugedimo aspektą — šeimos irimą. Daugybė iširusių šeimų, mušamų sutuoktinių, žalojamų vaikų ir niekinamų pagyvenusių tėvų — visa tai rodo, kad žmonėms trūksta „natūralaus prisirišimo“, jie „šiurkštūs“ ir net „išdavikai“, „nekenčiantys to, kas gera“! Taigi šios ypatybės šiandien paplitusios tarsi epidemija.

Ar mūsų karta yra ta išpranašautoji?

Tad galbūt tu klausi: ‛Argi tokie dalykai ne visada vargino žmoniją? Iš kur žinome, kad mūsų dabartinė karta — tai ta, apie kurią išpranašauta senovės pranašystėse?’ Panagrinėkime tris įrodymų grupes, patvirtinančias, kad Jėzus kalbėjo apie mūsų laiką.

Pirma, nors Jeruzalės bei jos šventyklos sunaikinimas buvo dalinis ir ankstyvasis pranašystės išsipildymas, Jėzaus žodžiai aiškiai nurodė ateities laiką. Praėjus maždaug 30 metų po tos nelaimės, kai buvo sunaikinta Jeruzalė, pagyvenusiam apaštalui Jonui Jėzus vizijoje parodė, kad išpranašautos sąlygos — karas, badas, maras ir viso to pasekmė mirtis — ateityje pasireikš visame pasaulyje. Taip, šios nelaimės bus ne vienoje kurioje vietoje, bet visoje „žemėje“ (Apreiškimas 6:2-8).

Antra, kai kurie Jėzaus ženklo aspektai šiame šimtmetyje išsipildo, galima sakyti, didžiausiu mastu. Pavyzdžiui, ar gali karai būti baisesni negu jie yra nuo 1914 metų? Jeigu kiltų Trečiasis pasaulinis karas ir visos šiuolaikinės branduolinės valstybės panaudotų savo ginklus, ši žemė virstų apanglėjusia dykuma, o žmonių neliktų. Apreiškimo 11:18 panašiai išpranašauta, kad šiomis dienomis, kai tautos ‛įširdusios’, žmonės ‛niokos žemę’. Dėl aplinkos užteršimo ir nuniokojimo dabar pirmą kartą istorijoje iškilo pavojus, kad ši planeta nebebus tinkama gyventi! Taigi šis pranašystės aspektas irgi išsipildo didžiausiu mastu. Ar karai ir užterštumas tiek padidės, kad žmogus susinaikins pats ir sunaikins šią planetą? Ne, nes pati Biblija skelbia, jog žemė egzistuos amžinai ir joje gyvens teisingi žmonės (Psalmių 36:29; Mato 5:5).

Trečia, paskutinių dienų ženklas ypač įtikinamas, kai turime omenyje jį visą. Bendrai, kai atsižvelgiame į aspektus, Jėzaus paminėtus trijose evangelijose, taip pat į tuos, kurie minimi Pauliaus laiškuose ir į esančius Apreiškime, matome daug šio ženklo aspektų. Kai kas gali abejoti dėl atskirų ženklo aspektų ir sakyti, kad kitais šimtmečiais irgi būta panašių problemų, bet kai apžvelgiame visus aspektus kartu, jie aiškiai nurodo vieną amžių — dabartinį.

Tad ką visa tai reiškia? Ar tai reiškia, kad Biblija apibūdina mūsų amžių vien kaip beviltišką laiką? Žinoma, ne!

Geroji naujiena

Labiausiai įsidėmėtinas paskutinių dienų ženklo aspektas yra užrašytas Mato 24:14: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija [„geroji naujiena“, NW] visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas.“ Šiame amžiuje Jehovos Liudytojai atlieka ypatingą žmonijos istorijoje darbą. Jie priėmė Biblijos žinią apie Jehovos Dievo Karalystę — kas ji yra, kaip valdo ir ką įgyvendins — ir paskleidė šią žinią po visą žemę. Šia tema jie spausdina literatūrą gerokai daugiau kaip 300 kalbų ir faktiškai visose žemės šalyse platina ją žmonėms jų namuose, gatvėse ar darbovietėse.

Tuo jie išpildo šią pranašystę. Bet jie skleidžia ir viltį. Atkreipk dėmesį, kad Jėzus pavadino tai ne blogąja, o „gerąja naujiena“. Kas gera gali būti šiais niūriais laikais? Biblijos svarbiausia žinia yra ne apie tai, kaip viskas bus blogai šio senojo pasaulio pabaigoje. Jos svarbiausia žinia yra apie Dievo Karalystę ir kad ta Karalystė žada kai ką labai vertinga visų taiką mylinčių žmonių širdims — išlaisvinimą.

Tačiau koks yra tas išlaisvinimas ir kaip tu gali jį patirti? Apsvarstyk kitus straipsnius, kuriuose nagrinėjama ši tema.

[Išnaša]

[Anotacija 5 puslapyje]

Žmonės ieško atsakymų į tokius svarbius klausimus: kodėl padėtis tokia bloga? kas laukia žmonijos?

[Anotacija 6 puslapyje]

Šiandien daugiau kaip 90 procentų karo aukų — civiliai žmonės

[Iliustracija 7 puslapyje]

Jėzaus pranašystė apie Jeruzalės sunaikinimą tiksliai išsipildė