Iš Piloto pas Erodą ir atgal

Stovėdamas Piloto akivaizdoje Jėzus nesigina esąs karalius. Tačiau jo Karalystė Romos imperijai nekelia jokios grėsmės. „Manoji Karalystė nėra iš šio pasaulio, – aiškina Jėzus. – Jei mano Karalystė būtų iš šio pasaulio, mano pavaldiniai kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Bet manoji Karalystė nėra iš čia“ (Jono 18:36).

„Vadinasi, tu esi karalius?“ – norėdamas pratęsti pokalbį sako Pilotas. „Tu pats pasakei, kad esu karalius, – patvirtina Jėzus. – Esu gimęs ir atėjęs į pasaulį tam, kad liudyčiau tiesą. Kiekvienas, kuriam tiesa svarbi, klauso mano balso“ (Jono 18:37).

Praėjusį vakarą kalbėdamas su mokiniais Jėzus Tomui tarė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas.“ Jėzus mokė žmones tiesos apie daugelį dalykų, ypač daug kalbėjo apie Dievo Karalystę. Kad į žemę atėjo liudyti tiesos, dabar atvirai pasako ir Pilotui. Už tiesą Jėzus yra pasiruošęs net gyvybę guldyti. „Kas yra tiesa?“ – paklausia Pilotas, tačiau atsakymo nelaukia. Po šio pokalbio jis jau žino, kokį nuosprendį Jėzui paskelbti (Jono 14:6; 18:38).

Iš pretorijaus Pilotas dabar išeina į lauką ir kreipiasi į aukštuosius kunigus ir kitus čia susirinkusius žydus: „Aš nematau, kad šitas žmogus būtų kuo nors nusikaltęs.“ Pilotui tariant šiuos žodžius Jėzus tikriausiai stovi šalia. Su valdytojo sprendimu žydai nesutinka. Jie ima atkakliai tvirtinti: „Jis kiršina liaudį skleisdamas savo mokslą visoje Judėjoje. Pradėjęs Galilėjoje jis atėjo net iki mūsų!“ (Luko 23:4, 5).

Pilotas turbūt apstulbęs: neapykanta Jėzui žydus tiesiog apakino! Aukštiesiems kunigams ir vyresniesiems žeriant vieną kaltinimą po kito, Pilotas klausia Jėzaus: „Ar negirdi, kiek daug kaltinimų jie tau meta?“ (Mato 27:13). Tačiau Jėzus netaria nė žodžio. Matydamas, kad taip įžūliai kaltinamas Jėzus stovi visiškai ramus, Pilotas negali atsistebėti.

Žydų pasakytų žodžių, kad savo mokslą Jėzus pradėjo skleisti nuo Galilėjos, Pilotas nepraleido pro ausis. Jam kilo mintis išsiaiškinti, ar tik Jėzus nebus galilėjietis. Tada tos nemalonios atsakomybės teisti Jėzų jis galėtų nusikratyti. Paaiškėjus, kad taip ir yra, Pilotas nusiunčia Jėzų pas Galilėjos valdytoją Erodą Antipą, Erodo Didžiojo sūnų. Šiuo šventės laikotarpiu jis kaip tik yra Jeruzalėje. Erodas Antipas yra tas pats valdytojas, kuris nukirsdino Joną Krikštytoją. Girdėdamas, kokius stebuklus Jėzus daro, vienu metu jis net baiminosi, ar Jėzus nebus iš mirties prisikėlęs Jonas (Luko 9:7–9).

Pamatęs Jėzų Erodas apsidžiaugia. Gal jis norės Jėzui padėti? Gal sąžiningai ištirs, ar jam metami kaltinimai turi pagrindą? Tikrai ne. Erodas nudžiunga, nes galės patenkinti savo smalsumą, jis tikisi išvysti Jėzų „darant kokį nors stebuklą“ (Luko 23:8). Tačiau Erodo lūkesčių Jėzus neišpildo. Net į jo klausimus nieko neatsako. Iš apmaudo Erodas su sargybiniais ima Jėzų žeminti. Apvilkę puošniu drabužiu, iš jo tyčiojasi. Tada jį nusiunčia atgal pas Pilotą (Luko 23:11). Erodas ir Pilotas, iki šiol buvę priešai, dabar tampa gerais draugais.

Taigi Jėzus grįžta pas Pilotą. Šis, susikvietęs aukštuosius kunigus, vyresnybę ir liaudį, taria: „Aš jūsų akivaizdoje jį išklausinėjau ir išsiaiškinau, kad kaltinimai, kuriuos jam metate, neturi pagrindo. Erodas irgi taip mano, todėl sugrąžino jį mums. Tai štai: jis nepadarė nieko, dėl ko būtų vertas mirties. Aš jį nubausiu ir paleisiu“ (Luko 23:14–16).

Pilotas supranta, kad kunigai Jėzų jam perdavė tik iš pavydo, tad norėtų jį paleisti. Maža to, sėdėdamas teismo pakyloje Pilotas gauna iš žmonos žinią: „Nieko šiam teisiam žmogui nedaryk, nes šiandien sapne labai dėl jo kentėjau“ (Mato 27:19). Žmonos regėtas sapnas, kurį, matyt, siuntė Dievas, yra dar viena rimta paskata Pilotui Jėzų paleisti.

Kaip tad Pilotas pasielgs? Ar priims teisingą sprendimą?