Galilėjos ežere

MORKAUS 4:35-41 pasakojama, kad Jėzus su savo mokiniais sykį plaukė valtimi per Galilėjos ežerą. Štai kas rašoma tose eilutėse: „Tuomet pakilo didžiulis viesulas, ir bangos ėmė lietis į valtį taip, kad valtį jau sėmė. Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvės.“

Biblijoje čia vienintelį kartą pavartotas graikiškas žodis, verčiamas „pagalvė“. Tad biblistai tiksliai nežino, ką jis reiškia. „Pagalvė“ yra daugumoje Šventojo Rašto vertimų. Tačiau kokia tai buvo pagalvė? Morkus prie šito žodžio pavartojo žymimąjį artikelį, tad turėjo omenyje kažką iš valties reikmenų. 1986 metais prie Galilėjos ežero buvo atkastos senovinės valties liekanos. Radinys padėjo sužinoti, ką tikriausiai galėjo reikšti Morkaus pavartotas graikiškas žodis.

Ištyrus, paaiškėjo, jog tai 8 metrų ilgio burinė-irklinė žvejų valtis. Ji buvo su tvirtu galiniu deniu, kad išlaikytų didelį, sunkų gaubiamąjį tinklą. Atrastosios liekanos datuojamos tarp 100 m. p. m. e. ir 70 m. e. m., tad valtis tikriausiai buvo panaši į tokią, kokia plaukė Jėzus su savo mokiniais. Šelis Vachsmanas, dalyvavęs tuose kasinėjimuose, parašė knygą The Sea of Galilee Boat—An Extraordinary 2000 Year Old Discovery. Autorius daro prielaidą, jog „pagalvė“, ant kurios miegojo Jėzus, — balastui skirtas smėlio maišas. Knygoje cituojamas vienas žvejys iš Jafos, daug žvejojantis gaubiamaisiais tinklais: „Kai dar jaunas plaukiodavau Viduržemio jūroje, valtyse visada būdavo vienas kitas smėlio maišas. [...] Juos naudojome kaip balastą. Tačiau nenaudojamus laikėme po galiniu valties deniu. Pavargęs įgulos narys galėdavo po juo palįsti ir, prigulęs ant smėlio maišo, nusnausti.“

Daugelio biblistų manymu, čia Morkus kalbėjo apie smėlio maišą, ant kurio Jėzus miegojo palindęs po valties galo deniu, o per audrą tai būdavo pati saugiausia vieta. Kad ir kaip „pagalvė“ atrodė, svarbiau kas vyko paskui. Dievas įgalino Jėzų nuraminti įsiaudrinusią jūrą. Mokiniai stebėjosi: „Kas gi jis toks? Net vėjas ir marios jo klauso!“