Ar atpažįstate ženklą, liudijantį Jėzaus karaliavimą?

NIEKAS nenori sunkiai susirgti ar nukentėti nuo stichinės nelaimės. Tad išmintingas žmogus neignoruoja pavojaus ženklų ir skubiai ko nors imasi, kad jo išvengtų. Jėzus Kristus nusakė itin reikšmingą ženklą. Jis kalbėjo apie įvykius, kurie palies visus žmones, taip pat ir jus bei jūsų šeimą.

Jau anksčiau Jėzus buvo sakęs, kad Dievo Karalystė pašalins blogį ir atkurs žemėje rojų. Jo mokiniai norėjo žinoti, kada ta Karalystė ateis, todėl paklausė: „Koks ženklas liudys tave čia jau esant ir šią santvarką baigiantis?“ (Mato 24:3, NW).

Jėzus žinojo, kad turės paaukoti savo gyvybę, o paskui bus prikeltas. Taip pat kad po ilgo laiko danguje bus pateptas Karaliumi ir viešpataus žmonijai. Kadangi tai įvyks neregimai, nurodė ženklą, leisiantį jo sekėjams suprasti jį „čia jau esant ir šią santvarką baigiantis“. Tas ženklas — tai įvairūs vieno laikotarpio įvykiai, kurie aiškiai rodys Jėzų pradėjus valdyti.

Jėzaus atsakymą į cituotą mokinių klausimą išsamiai aprašė evangelistai Matas, Morkus ir Lukas (Mato 24 ir 25, Morkaus 13, Luko 21 skyriai). Kiti Biblijos rašytojai pridūrė daugiau detalių (2 Timotiejui 3:1-5; 2 Petro 3:3, 4; Apreiškimo 6:1-8; 11:18). Neįmanoma jų visų vienu kartu smulkiai išnagrinėti, bet aptarsime penkis pagrindinius Jėzaus nurodytus požymius. Pats įsitikinsite, kaip svarbu juos žinoti. (Žiūrėkite rėmelį 6 puslapyje.)

„Istorinis posūkis“

„Tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę“ (Mato 24:7). Pasak vokiečių žurnalo Der Spiegel, iki 1914 metų žmonės „tikėjo, jog ateina auksiniai laikai — laisvė, pažanga, geras gyvenimas“. Deja, viskas apsivertė. „Karas, prasidėjęs 1914-ųjų rugpjūtį ir pasibaigęs 1918-ųjų lapkritį, pakeitė žmonijos istoriją. Naujųjų laikų istorija atsiskyrė nuo ankstesniųjų“, — rašė žurnalas GEO. Per 60 milijonų kareivių iš penkių žemynų nuožmiai žudė vieni kitus. Kasdien galvą padėdavo apie 6000 kovotojų! Nuo tol įvairių kartų istorikai, net ir skirtingų politinių pažiūrų, sutinka, jog „1914—1918 metai buvo istorijos posūkis“.

Nuo Pirmojo pasaulinio karo visuomenė negrįžtamai pasikeitė. Prasidėjo šios santvarkos paskutinės dienos. XX amžiuje buvo kaip niekad daug karų, ginkluotų konfliktų, terorizmo išpuolių. Naujo šimtmečio pradžia irgi nieko gero nežada. Be karų, matomi ir kiti išpranašauti paskutinių dienų požymiai.

Badmečiai, epidemijos, žemės drebėjimai

„Vietomis bus badmečių“ (Mato 24:7). Europoje badas kilo per Pirmąjį pasaulinį karą. Nuo tada nesuskaičiuojama daugybė žmonių neturi ko valgyti. Pasak istoriko Alano Buloko, 1933 metais po Rusijos ir Ukrainos „kaimus klajojo būriai alkanaujančių žmonių. [...] Pakelėse gulėjo krūvos lavonų“. Žurnalistas T. Vaitas savo akimis matė, koks badas ištiko Chenano provinciją Kinijoje. Jis rašė: „Prispaudus badui, buvo valgoma viskas, ką tik galima sukramtyti, nuryti ir paversti energija. Mirties akivaizdoje žmonės prisiversdavo valgyti tai, kas nevalgoma.“ Deja, pastaraisiais dešimtmečiais badauja beveik visa Afrika. Nors žemė išaugina pakankamai maisto kiekvienam, JT maisto ir žemės ūkio organizacijos teigimu, 840 milijonų pasaulio gyventojų pusbadžiauja.

„Įvairiose vietose bus [...] marų“ (Luko 21:11, Brb). „Remiantis paskaičiavimais, ispaniškasis gripas, kilęs 1918-aisiais, nusinešė nuo 20 iki 50 milijonų gyvybių — daugiau nei buboninis maras ar Pirmasis pasaulinis karas“, — praneša laikraštis Süddeutsche Zeitung. Nuo tada daugybę pakirto maliarija, raupai, tuberkuliozė, poliomielitas, cholera. Dabar pasaulis su siaubu stebi plintančią AIDS epidemiją. Glumina tai, kad ligos nesitraukia, nors medicina pasiekė stulbinamą lygį. Tai negirdėtas paradoksas, aiškiai rodantis, kokiu ypatingu laikotarpiu gyvename.

„Žemės drebėjimai“ (Mato 24:7). Per paskutinius 100 metų tokių nelaimių aukomis tapo šimtai tūkstančių žmonių. Pasak vieno šaltinio, nuo 1914-ųjų kasmet įvyksta vidutiniškai 18 didelių žemės drebėjimų, kurie apgadina pastatus bei atveria žemėje plyšius. Itin stiprių drebėjimų, kai namai sugriūva iki pamatų, būna maždaug po vieną per metus. Nepaisant technikos pažangos, aukų nemažėja, nes sparčiai auga miestai, įsikūrę žemės plutos lūžių vietose.

Yra ir maloni žinia!

Dauguma šių įvykių kelia nerimą. Tačiau Jėzus išpranašavo ir kai ką gera.

„Ši geroji naujiena apie Karalystę bus paskelbta visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms“ (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972). Pats Jėzus pradėjo liudyti gerąją naujieną apie Karalystę ir paskutinėmis dienomis tai turėjo būti daroma kaip niekad plačiai. Būtent taip ir yra. Jehovos liudytojai skelbia žinią iš Biblijos ir skatina geros valios žmones vadovautis šios knygos mokymais. Jau per šešis milijonus liudytojų skelbia 235 šalyse, daugiau kaip 400 kalbų.

Jėzus nesakė, kad sąlygoms blogėjant gyvenimas sustos. Ir neteigė, kad vienas kuris išpranašautas dalykas apims visą pasaulį. Visai ne, Jėzus nusakė daugybę įvykių, kurie kartu bus tarsi ženklas, suprantamas visai žmonijai.

Jeigu sutelkiate dėmesį ne į atskirus įvykius, o į padėtį pasaulyje apskritai, ar įžvelgiate Jėzaus nusakyto ženklo išsipildymą? Tai svarbu, nes liečia jus patį ir jūsų šeimą. Tiesa, jums gali kilti klausimas, kodėl beveik niekam neatrodo, kad vyktų kas nors ypatinga?

Pirmiau savi interesai

„Maudytis draudžiama!“ „Aukšta įtampa!“ „Pavojinga gyvybei!“ Visiems yra tekę matyti tokių įspėjimų, tačiau daugelis į juos nekreipia dėmesio. Kodėl? Todėl, kad žmogus neretai linkęs elgtis taip, kaip pačiam atrodo geriausia. Tarkim, norisi važiuoti greičiau nei leidžia eismo taisyklės ar maudytis draudžiamose vietose. Tačiau numoti ranka į ženklus neišmintinga.

Štai Austrijos, Italijos, Prancūzijos ir Šveicarijos Alpėse sniego lavinos kartais pražudo turistus, ignoruojančius perspėjimą čiuožti snieglente tik saugiomis trasomis. Kaip teigiama laikraštyje Süddeutsche Zeitung, dauguma rizikuoja dėl malonumo. Deja, tai gali kainuoti gyvybę.

O kodėl žmonės nekreipia dėmesio į Jėzaus nusakytą ženklą? Daugelis yra apakinti godumo, kiti viskam abejingi arba neryžtingi, treti pasinėrę į kasdienybę, o dar kitus kausto baimė prarasti autoritetą aplinkinių akyse. Gal jūs irgi dėl vienos ar kitos priežasties nepaisote Jėzaus karaliavimo įrodymų? Užuot juos atmetus, ar nebūtų protingiau pripažinti ir atitinkamai elgtis?

Gyvenimas rojuje

Ženklo, liudijančio apie Jėzaus karaliavimą, paiso vis daugiau žmonių. Štai Kristianas, jaunas vedęs vyras iš Vokietijos, rašo: „Dabar neramūs laikai. Tikrai paskutinės dienos.“ Jis su žmona negaili laiko kalbėti kitiems apie Mesijo Karalystę. Frankas su žmona, gyvenantys toje pačioje šalyje, irgi guodžia žmones gerąja naujiena iš Biblijos. „Kadangi pasaulio padėtis tokia kritiška, daugeliui rūpi ateitis. Biblijos pranašystės apie rojų suteikia žmonėms viltį“, — sako jis. Gerosios naujienos apie Karalystę skelbimas — vienas iš Jėzaus išpranašautų paskutinių dienų požymių. Kaip tik tai ir daro Kristianas ir Frankas (Mato 24:14).

Paskutinių dienų laikotarpis artėja prie pabaigos, o tada Jėzus nušluos senąją santvarką ir ją palaikančius žmones. Tuomet Žemę valdys Mesijo Karalystė ir ji atkurs čia rojų. Žmonija bus išlaisvinta iš ligų ir mirties, mirusieji prikelti. Tokia nuostabi ateitis laukia tų, kas iš visų požymių supranta, jog tikrai gyvename paskutiniais laikais. Tad ar nebūtų protinga daugiau pasidomėti apie tuos požymius bei ką daryti, kad išliktume, kai ši santvarka žlugs? Dabar tai turėtų būti svarbiausias klausimas kiekvienam (Jono 17:3).

[Anotacija 4 puslapyje]

Jėzus nusakė daugybę įvykių, kurie kartu bus tarsi ženklas, suprantamas žmonėms visame pasaulyje

[Anotacija 6 puslapyje]

Ar įžvelgiate Jėzaus nusakyto ženklo išsipildymą?

[Rėmelis/iliustracijos 6 puslapyje]

SKIRIAMIEJI PASKUTINIŲ DIENŲ POŽYMIAI

Kaip niekad daug karų (Mato 24:7; Apreiškimo 6:4).

Badmečiai (Mato 24:7; Apreiškimo 6:5, 6, 8).

Epidemijos, ligos (Luko 21:11; Apreiškimo 6:8).

Didėjanti neteisybė (Mato 24:12).

Žemės drebėjimai (Mato 24:7).

Sunkūs laikai (2 Timotiejui 3:1).

Besaikė meilė pinigams (2 Timotiejui 3:2).

Neklusnumas tėvams (2 Timotiejui 3:2).

Šiltų jausmų stoka (2 Timotiejui 3:3).

Didesnis polinkis į malonumus negu į Dievą (2 Timotiejui 3:4).

Nesivaldymas (2 Timotiejui 3:3).

Nepakanta tam, kas gera (2 Timotiejui 3:3).

Gresiančio pavojaus nepaisymas (Mato 24:39, Vl).

Šaipūnų pajuokos, esą nėra įrodymų, kad gyvename paskutinėmis dienomis (2 Petro 3:3, 4).

Dievo Karalystės skelbimas visame pasaulyje (Mato 24:14).

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 5 puslapyje]

Pirmojo pasaulinio karo dalyviai: From the book The World War—A Pictorial History, 1919; skurstanti šeima: AP Photo/Aijaz Rahi; poliomielito auka: © WHO/P. Virot