Kodėl reikia švęsti Viešpaties vakarienę?

„Aš tai gavau iš Viešpaties ir perdaviau jums.“ (1 KORINTIEČIAMS 11:23, Brb)

1, 2. Ką Jėzus padarė 33 m. e. m. Paschos vakarą?

DRAUGĖN buvo susirinkę Jehovos viengimis Sūnus ir dar 11 vyrų, ‘ištvėrusių su juo išbandymuose’. (Luko 22:28) Tą ketvirtadienio — 33-iųjų mūsų eros metų kovo 31-osios — vakarą danguje virš Jeruzalės tikriausiai ryškiai švietė pilnatis. Jėzus Kristus su apaštalais ką tik atšventė Paschą. Išdavikas Judas Iskarijotas pasišalino, bet kitiems dar nebuvo metas eiti. Kodėl? Nes Jėzus ketino padaryti kai ką labai svarbaus. Įdomu ką?

² Ten dalyvavo ir evangelistas Matas. Jis pasakoja: „Jėzus paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė mokiniams, tardamas: ‘Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas.’ Paskui, paėmęs taurę, padėkojo ir davė jiems, tardamas: ‘Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti.’“ (Mato 26:26-28) Ar tai daryti reikėjo tik tą vienintelį kartą? Ką tai reiškė? Gal tai liečia ir mus?

„Darykite tai“

3. Kas rodo, jog tai, ką Jėzus padarė 33 m. e. m. nisano 14-osios vakarą, yra reikšminga?

³ Jėzui 33-iųjų m. e. m. nisano 14-osios vakaras buvo tikrai neeilinis. Apie to vakaro įvykius apaštalas Paulius rašė pateptiesiems Korinto krikščionims, ir po 20 metų tebesilaikantiems duotojo šventės pavyzdžio. Nors 33 m. e. m. Pauliaus nebuvo su Jėzumi ir 11 apaštalų, jis, aišku, iš kai kurių apaštalų sužinojo, kas tą vakarą vyko. O tam tikros detalės Pauliui buvo patvirtintos įkvėptu apreiškimu. Jis pats sakė: „Aš gavau iš Viešpaties ir perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną, padėkojęs laužė ir tarė: ‘Tai yra mano kūnas už jus. Tai darykite mano atminimui.’ Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: ‘Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui.’“ (1 Korintiečiams 11:23-25)

4. Kodėl krikščionys turi švęsti Viešpaties vakarienę?

⁴ Evangelistas Lukas irgi liudija, kad Jėzus liepė: „Tai darykite mano atminimui.“ (Luko 22:19) Šie žodžiai dar verčiami „tai darykite man atsiminti“ (Jr). Dažnai šitas renginys vadinamas Kristaus mirties minėjimu arba, Pauliaus žodžiais tariant, Viešpaties vakariene. Pastarasis apibūdinimas labai tinka, nes šventę įsteigė vakare. (1 Korintiečiams 11:20) Krikščionims liepta švęsti Viešpaties vakarienę. Bet kodėl ji buvo įsteigta?

Kodėl įsteigta?

5, 6. a) Iš dalies kokiam tikslui Jėzus įsteigė Minėjimą? b) Nurodyk, kokiam dar tikslui įsteigta Viešpaties vakarienė.

⁵ Pirma, Minėjimas įsteigtas pažymėti, kokia prasminga vienu požiūriu buvo Jėzaus mirtis. Juk Jėzus mirė kaip dangiškojo Tėvo visavaldystės šalininkas ir tuo įrodė, kad Šėtonas Velnias melavo sakydamas, jog žmonės Dievui tarnauja tik iš savanaudiškų paskatų. (Jobo 2:1-5) Jėzus mirė ištikimas Dievui, — tai paneigė Šėtono tvirtinimus ir pradžiugino Jehovos širdį. (Patarlių 27:11)

⁶ Antra, Viešpaties vakarienė įsteigta priminti, kad Jėzus — tobulas, nenuodėmingas žmogus mirdamas ‘atidavė savo gyvybę kaip išpirką už daugelį’. (Mato 20:28) Pirmasis žmogus nusidėjo Dievui ir todėl prarado gyvybę, o kartu ir visas tobulo žmogaus gyvenimo perspektyvas. Tačiau Jėzus sakė: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ (Jono 3:16) Iš tikrųjų „atpildas už nuodėmę — mirtis, o Dievo malonės dovana — amžinasis gyvenimas mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.“ (Romiečiams 6:23) Viešpaties vakarienės šventė primena, kad Jėzaus pasiaukojama mirtis yra Jehovos ir jo Sūnaus didelės meilės išraiška. Kokie dėkingi turime būti už tą meilę!

Kada švęsti?

7. Kokia prasme pateptieji krikščionys per Minėjimą skelbia Viešpaties mirtį?

⁷ Apie Viešpaties vakarienę Paulius sakė: „Kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis.“ (1 Korintiečiams 11:26) Pateptieji krikščionys Minėjimo simbolius ragauja kiekvienas iki savo mirties. Jehovos Dievo bei pasaulio akivaizdoje šitaip jie kaskart skelbia tikį Dievo parūpinta išperkamąja Jėzaus auka.

8. Iki kada pateptieji krikščionys kaip grupė turės švęsti Viešpaties vakarienę?

⁸ O apskritai iki kada pateptieji krikščionys turės rengti Kristaus mirties minėjimą? „Kol jis ateis“, — sakė Paulius, matyt, turėdamas omenyje, kad Minėjimas vyks tol, kol Jėzus ateis paimti pateptųjų krikščionių į dangų per prikėlimą savo „dalyvavimo“ metu. (1 Tesalonikiečiams 4:14-17; NW) Tai derinasi ir su Jėzaus žodžiais vienuolikai ištikimų apaštalų: „Kai nuėjęs paruošiu [jums vietą], vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš.“ (Jono 14:3)

9. Ką reiškia Jėzaus žodžiai, užrašyti Morkaus 14:25?

⁹ Įsteigdamas Minėjimą Jėzus ištikimiems apaštalams pasakė apie vyno taurę: „Aš jau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje.“ (Morkaus 14:25) Danguje Jėzus negers vyno tiesiogine prasme. Taigi, iš visko sprendžiant, jis turėjo omeny džiaugsmą, kurį vynas kartais vaizduoja simboliškai. (Psalmyno 104:15; Mokytojo 10:19) Ir pats Jėzus, ir jo sekėjai labai laukė, kada galės drauge susieiti Karalystėje, nes tai bus didelis džiaugsmas. (Romiečiams 8:23; 2 Korintiečiams 5:2)

10. Kas kiek laiko reikia rengti Minėjimą?

¹⁰ Ar Jėzaus mirtį reikia minėti kas mėnesį, kas savaitę ar net kasdien? Ne. Viešpaties vakarienę Jėzus įsteigė ir nužudytas buvo per Paschą — Izraelio išvadavimo iš Egipto vergijos 1513 m. p. m. e. „atsiminimo dieną“. (Išėjimo 12:14, Jr) Paschą švęsdavo tik kartą per metus, nisano 14-ąją pagal žydų kalendorių. (Išėjimo 12:1-6; Kunigų 23:5) Vadinasi, Jėzaus mirties minėjimas, kaip ir Pascha, turėtų vykti kasmet, o ne kas mėnesį, kas savaitę arba kas dieną.

11, 12. Kas iš ankstyvosios istorijos žinoma apie Minėjimą?

¹¹ Matome, jog Minėjimą rengti pridera kasmet nisano 14-ąją. Viename žinyne rašoma: „Mažosios Azijos krikščionis vadino kvartodecimanais [keturioliktininkais], nes jie savo įpročiu paschą [Viešpaties vakarienę] švęsdavo būtinai nisano 14-ąją... Ši data galėjo sutapti su penktadieniu arba su bet kuria kita savaitės diena“ (The New Schaff-Herzog Encyclopedia of Religious Knowledge, t. IV, p. 44).

¹² Komentuodamas antrojo mūsų eros amžiaus nusistovėjusią tvarką istorikas Dž. L. fon Moshaimas sako, jog kvartodecimanai Minėjimą rengdavo nisano 14-ąją todėl, kad „Kristaus pavyzdį laikė tolygiu įstatymui“. Kitas istorikas teigia: „Azijos kvartodecimanų bažnyčios praktikavo tą patį, ką ir Jeruzalės bažnyčia. Antrajame amžiuje šios bažnyčios per savo Paschą nisano 14-ąją minėdavo atpirkimą Jėzaus mirtimi“ (Studia Patristica, t. V, 1962, p. 8).

Duonos reikšmė

13. Kokią duoną Jėzus vartojo įsteigdamas Viešpaties vakarienę?

¹³ Įsteigdamas Minėjimą Jėzus „paėmęs duoną palaimino, laužė ją ir davė mokiniams“. (Morkaus 14:22) Tokią pat duoną ką tik valgė švęsdami Paschą. (Išėjimo 13:6-10) Ji buvo kepta be raugo, todėl plokščia ir trapi. Norint ją padalyti, reikėdavo laužyti. Duona, kurią Jėzus padaugino tūkstančiams žmonių, taip pat buvo trapūs paplotėliai, nes žinome, kad ją dalijo laužydamas. (Mato 14:19; 15:36) Taigi akivaizdu, kad Minėjimo duonos laužymas jokios dvasinės reikšmės neturėjo.

14. a) Kodėl Minėjimo duona turi būti nerauginta? b) Kokios duonos galima įsigyti arba išsikepti Viešpaties vakarienei?

¹⁴ Apie duoną, kurią vartojo įsteigdamas Minėjimą, Jėzus pasakė: „Tai yra mano kūnas už jus.“ (1 Korintiečiams 11:24; Morkaus 14:22) Iš tiesų čia tiko nerauginta duona. Kodėl? Nes raugas gali vaizduoti blogį, nedorybę, nuodėmę. (1 Korintiečiams 5:6-8) O šita duona simbolizavo tobulą, nenuodėmingą žmogaus Jėzaus kūną, paaukotą kaip išpirka. (Hebrajams 7:26; 10:5-10) Jehovos liudytojai atsižvelgia į tai ir seka Jėzaus pavyzdžiu — Minėjimo iškilmėms pasiruošia neraugintos duonos. Kartais ima nepaskanintų žydiškų macų, į kuriuos nedėta tokių produktų kaip svogūnai arba kiaušiniai. Patiems neraugintos duonos galima pasigaminti užmaišius rupių miltų (geriausiai kvietinių) su trupučiu vandens. Tešla plonai iškočiojama ir kepama ant aliejumi pateptos skardos, kol duona išsausta ir pasidaro trapi.

Vyno reikšmė

15. Kas buvo taurėje, kurią Kristus ėmė įsteigdamas savo mirties Minėjimą?

¹⁵ Padalijęs neraugintą duoną, Jėzus paėmė taurę, „padėkojo, davė [apaštalams], ir visi gėrė iš jos“. Jėzus aiškino: „Tai mano kraujas, sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį.“ (Morkaus 14:23, 24) Kas buvo taurėje? Ne šiaip vynuogių sultys, o rūgęs vynas. Kai Šventajame Rašte kalbama apie šį gėrimą, niekada neturimos omenyje paprastos vynuogių sultys. Pavyzdžiui, tik rūgęs vynas, o ne vynuogių sultys suplėšo „senus vynmaišius“, kaip kad sakė Jėzus. Be to, priešai kaltino Kristų esant „vyno gėrėją“. Toks kaltinimas būtų buvęs beprasmis, jei vynas tebūtų vynuogių sultys. (Mato 9:17; 11:19) Vyną gerdavo švęsdami Paschą, ir Kristus jį vartojo įsteigdamas savo mirties Minėjimą.

16, 17. Koks vynas tinka Minėjimui ir kodėl?

¹⁶ Vynas taurėje vaizduoja pralietą Jėzaus kraują, todėl čia tinka tik raudonas vynas. Pats Jėzus pasakė: „Tai mano kraujas, sandoros kraujas [„Tai reiškia manąjį ‘sandoros kraują’“, NW], kuris išliejamas už daugelį.“ Ir apaštalas Petras rašė: „Jūs [pateptieji krikščionys] žinote, kad esate atpirkti nuo niekingos iš protėvių paveldėtos elgsenos ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės.“ (1 Petro 1:18, 19)

¹⁷ Įsteigdamas Minėjimą Jėzus, be abejo, vartojo raudoną vynuogių vyną. Tačiau dabar ne visoks raudonas vynas tinka, nes pasitaiko spirituoto, su brendžiu maišyto arba žolelėmis, prieskoniais pagardinto vyno. Jėzaus kraujas buvo užtenkama auka, nieko daugiau nereikėjo pridėti. Vadinasi, tokių rūšių vynas kaip portveinas, cheresas ir vermutas netiktų. Į Minėjimo taurę pilti reikia nesaldintą, nespirituotą raudoną vyną. Galima imti naminį nesaldintą raudoną vynuogių vyną, taip pat raudonąjį burgundišką arba bordo.

18. Kodėl Jėzus nepadarė stebuklo su Minėjimo duona ir vynu?

¹⁸ Įsteigdamas šventę Jėzus nepadarė stebuklo: nepavertė simbolių tikru kūnu ir krauju. Valgyti žmogaus kūną ir gerti kraują būtų kanibalizmas, Dievo įstatymo pažeidimas. (Pradžios 9:3, 4; Kunigų 17:10) Jėzus tebeturėjo visą kūną ir kraują. Jo kūnas buvo paaukotas kaip tobula auka ir jo kraujas išlietas nisano 14-ąją, pagal žydų kalendorių — tą pačią dieną, po pietų. Taigi Minėjimo duona ir vynas iš esmės yra simboliai, vaizduojantys Kristaus kūną ir kraują.a

Minėjimas — bendravimo vaišės

19. Kodėl švenčiant Viešpaties vakarienę galima naudoti ne vieną lėkštę ir ne vieną taurę?

¹⁹ Jėzus įsteigdamas Minėjimą paragino ištikimus apaštalus gerti iš vienos taurės. Evangelijoje pagal Matą rašoma: „Paėmęs taurę, [Jėzus] padėkojo ir davė jiems, tardamas: ‘Gerkite iš jos visi.’“ (Mato 26:27) Tąkart vyną gėrė tik 11 asmenų, matyt, visi už vieno stalo, todėl lengvai galėjo perduoti taurę iš rankų į rankas ir daugiau taurių jiems neprireikė. Bet šįmet į Jehovos liudytojų susirinkimus, kurių esama per 94000, švęsti Viešpaties vakarienės sueis milijonai žmonių. Tiek daug dalyvių vieną vakarą negalės naudotis ta pačia taure. Taigi jei dideli susirinkimai naudosis keliomis taurėmis, kad jų perdavimas per rankas labai neužsitęstų, šventės principas nebus pažeistas. Duoną irgi galima sudėti į kelias lėkštes. Šventajame Rašte nepasakyta, kokia privalo būti taurė, tačiau ir ji, ir lėkštė šiai kilniai progai turi tikti. Į taurę patartina pilti tiek, kad perduodant ją vynas nesilaistytų per kraštus.

20, 21. Kodėl galime sakyti, kad Minėjimas — bendravimo vaišės?

²⁰ Nors imama ne viena duonos lėkštė ir ne viena vyno taurė, Minėjimas yra bendravimo vaišės. Senovės Izraelyje žmogus bendravimo vaišes galėjo suruošti atvesdamas į Dievo šventyklą gyvulį. Ten jį papjaudavo ir dalį sudegindavo ant aukuro. Dalis atitekdavo apeigas atliekančiam kunigui, dalis — kunigams iš Aarono sūnų, o dalį suvalgydavo pats aukotojas ir jo šeimyna. (Kunigų 3:1-16; 7:28-36) Minėjimas taip pat yra bendravimo vaišės, nes ir čia vienas dalijasi su kitu.

²¹ Jehova — šių bendravimo vaišių Rengėjas, Jėzus — auka, o simbolius ragaujantys pateptieji krikščionys — dalininkai. Valgydami nuo Jehovos stalo jie parodo esą taikoje su Dievu. Panašiai ir Paulius rašė: „Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužiame, nėra bendravimas Kristaus kūne? Jei viena duona, tai ir mes daugelis esame vienas kūnas, nes mes visi dalijamės viena duona.“ (1 Korintiečiams 10:16, 17)

22. Kokius dar klausimus dėl Minėjimo reikės aptarti?

²² Kasmetinė Viešpaties vakarienė — vienintelė Jehovos liudytojų švenčiama religinė šventė. Sekėjams Jėzus juk liepė: „Tai darykite mano atminimui.“ Susirinkę šia proga paminime Jėzaus mirtį — mirtį, įrodžiusią, kad aukščiausia valdžia teisėtai priklauso Jehovai. Kaip matome, šiose bendravimo vaišėse duona simbolizuoja paaukotą Kristaus kūną, vynas — pralietą jo kraują. Vis dėlto simbolinės duonos ir vyno ragauja tik nedaugelis. Kodėl? Ar milijonams kitų žmonių Minėjimas tikrai prasmingas? Ką Viešpaties vakarienė turėtų reikšti tau?

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kodėl Jėzus įsteigė Viešpaties vakarienę?

• Kas kiek laiko turi vykti Minėjimas?

• Ką vaizduoja nerauginta Minėjimo duona?

• Ką simbolizuoja Minėjimo vynas?

[Iliustracija 15 puslapyje]

Jėzus įsteigė Viešpaties vakarienę