„Kad nepatektumėte į pagundą“

„Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą.“ (MATO 26:41)

ĮTAMPA begalinė. Tokios Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, dar nebuvo patyręs. Slinko paskutinės jo žemiškojo gyvenimo valandos. Jėzus žinojo, kad greit bus suimtas, pasmerktas mirti ir prikaltas prie kankinimo stulpo. Visi jo sprendimai ir veiksmai turės įtakos Tėvo vardui. Jėzus taip pat žinojo, kad nuo jo priklauso žmonijos ateities viltis. Ką jis darė, jausdamas tokią įtampą?

² Nuėjo su mokiniais į savo mėgstamą vietą — Getsemanės sodą. Atsitolinęs per kelis žingsnius meldė dangiškąjį Tėvą stiprybės, išliejo jam širdį karšta malda net tris kartus. Nors ir tobulas, Jėzus nemanė galįs ištverti sunkumus pats vienas. (Mato 26:36-44)

³ Šiandien mus irgi vargina įtampa. Ankstesniuose skyriuose apsvarstėme įrodymus, kad gyvename paskutinėmis nedoros santvarkos dienomis. Šėtono pasaulio gundymai ir spaudimas didėja. Kiekvienas, kas tvirtina tarnaująs tikrajam Dievui, savo sprendimais ir poelgiais teikia arba garbę, arba gėdą Jo vardui ir tuo parodo, ar bus vertas gyventi naujajame pasaulyje. Mes mylime Jehovą. Norime ‘ištverti iki galo’ — iki mirties ar iki šios santvarkos pabaigos. (Mato 24:13) Tačiau kaip išlikti veikliems ir nepaliauti budėti?

⁴ Žinodamas, kad mokiniai — tiek jo laikais, tiek dabar — patirs įtampą, Jėzus ragino: „Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą.“ (Mato 26:41) Ką tie žodžiai reiškia mums? Su kokiais gundymais susiduriame? Kaip galėtume budėti?

Kokie gundymai?

⁵ Mums kasdien spendžiami „velnio žabangai“. (2 Timotiejui 2:26) Biblija perspėja, kad Šėtonas ypač taikosi į Jehovos garbintojus. (1 Petro 5:8; Apreiškimo 12:12, 17) Kodėl? Ne vien norėdamas atimti gyvybę. Juk jam menka nauda, jei mirsime ištikimi Dievui. Šėtonas žino, kad atėjus nustatytam laikui Jehova prikėlimu nugalės mirtį. (Luko 20:37, 38)

⁶ Šėtonas kėsinasi ir į kai ką daug vertingesnio nei gyvybė — stengiasi palaužti mūsų ištikimybę Dievui. Šėtonas žūtbūt stengiasi įrodyti galįs atitraukti nuo Jehovos. Priversdamas mus tapti neištikimus, — kad nebeskelbtume gerosios naujienos ar pažeistume krikščioniškas normas, — jis laimėtų! (Efeziečiams 6:11-13) Todėl mėgina visaip gundyti. (Mato 4:3)

⁷ Šėtono klastų labai daug. (Efeziečiams 6:11) Jis bando vilioti turtais, bauginti, sėti dvejones, kurstyti kūno geismus. Bet vienas veiksmingiausių jo metodų — atimti drąsą. Jis geba gudriai pasinaudoti aplinkybėmis ir žino, kad ‘nustoję drąsos, nusiminę, netenkame stiprybės’, tampame silpni, pažeidžiami. (Patarlių 24:10, Skv) Tad ypač bando palaužti, kai esame nukamuoti emociškai. (Psalmyno 38:9 [38:8, Brb])

⁸ Kuo arčiau paskutinių dienų pabaiga, tuo daugiau, regis, priežasčių nusiminti, ir mes negalime to išvengti. (Žiūrėk rėmelį „Kas gali prislėgti“.) Nusiminimas, kad ir kas jį sukeltų, pakerta jėgas. Išsekę fiziškai, protiškai bei emociškai, vargu ar galėsime ‘gerai naudoti laiką’ dvasiniams tikslams — studijuoti Bibliją, lankyti krikščionių sueigas, dalyvauti skelbimo tarnyboje. (Efeziečiams 5:15, 16) Atsimink: gundytojas nori, kad viską mestume. Tačiau dabar ne laikas sulėtinti tempą ar pamiršti, kokiu kritiniu laiku gyvename! (Luko 21:34-36) Kaip galėtum priešintis gundymui ir išlikti budrus? Apsvarstyk keturis patarimus.

Be paliovos melskis

⁹ Prašyk Jehovą pagalbos per maldą. Prisimink Jėzų Getsemanės sode. Ką jis darė smarkiai slegiamas? Taip karštai meldėsi Jehovai, kad „jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn“. (Luko 22:44) Pagalvok apie tai. Jėzus gerai pažinojo Šėtoną. Stebėjo iš dangaus, kokiais būdais šis bando suvilioti Dievo tarnus. Vis dėlto Jėzus nemanė, jog lengvai gali atsispirti bet kokiam Šėtono gundymui. Jei tobulas Dievo Sūnus jautė turįs melsti Dievą pagalbos ir jėgos, juo labiau privalome mes! (1 Petro 2:21)

¹⁰ Taip pat atsimink, kad paraginęs mokinius melstis Jėzus pasakė: „Dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas.“ (Mato 26:41) Kieno kūną jis turėjo omenyje? Ne savo, aišku, nes Jėzus buvo tobulas, be jokių silpnybių. (1 Petro 2:22) O mokiniai buvo netobuli ir turėjo nuodėmingų polinkių, tad jiems labai reikėjo paramos nepasiduoti. (Romiečiams 7:21-24) Užtat Jėzus skatino juos — kartu ir visus tikruosius krikščionis — gundymų metu melsti jėgų. (Mato 6:13) Jehova atsako į tokias maldas. (Psalmyno 65:3 [65:2, Brb]) Kaip? Bent dviem būdais.

¹¹ Pirma, Dievas padeda atpažinti gundymus. Šėtono vilionės — lyg spąstai, išdėlioti neapšviestame take. Jų nematydamas gali įkliūti. Per Bibliją ir ja pagrįstus leidinius Jehova apšviečia tuos spąstus ir padeda jų išvengti. Spaudiniai, kongresų ir asamblėjų programos jau metų metais įspėja apie tokius pavojus kaip žmonių baimė, seksualinis amoralumas, materializmas bei kitos Šėtono pinklės. (Patarlių 29:25; 1 Korintiečiams 10:8-11; 1 Timotiejui 6:9, 10) Argi nesi dėkingas Jehovai, kad atskleidžia Šėtono kėslus? (2 Korintiečiams 2:11) Visi tokie įspėjimai — atsakymas į tavo maldas padėti pasipriešinti gundymams.

¹² Antra, Jehova atsako į maldas duodamas stiprybės atsispirti pagundoms. Jo Žodis sako: „Dievas... neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį.“ (1 Korintiečiams 10:13) Jei pasitikime Dievu, jis niekad neleis mūsų gundyti taip stipriai, kad pristigtume dvasinių jėgų priešintis. Kaip jis ‘duoda išeitį’? ‘Suteikia Šventosios Dvasios tiems, kurie jį prašo.’ (Luko 11:13) Ta dvasia gali priminti Biblijos principus, įkvepiančius ryžto elgtis teisiai ir suteikiančius išminties, kad deramai apsispręstume. (Jono 14:26; Jokūbo 1:5, 6) Ji gali padėti ugdytis savybes, kurių reikia įveikti blogiems polinkiams. (Galatams 5:22, 23) Dievo dvasia gali paskatinti net bendratikius ‘tapti mūsų paguoda’, pastiprinimu. (Kolosiečiams 4:11) Argi nesi dėkingas, kad Jehova į maldas taip meilingai atsako?

Būk realistas

¹³ Kad išliktume budrūs, neturime puoselėti nerealių lūkesčių. Kiekvieną kartais užgriūva sunkumai. Bet svarbu atsiminti, kad Dievas nežadėjo lengvo gyvenimo šioje santvarkoje. Net bibliniais laikais Dievo tarnai kentė persekiojimus, skurdą, slogią nuotaiką, ligas. (Apaštalų darbų 8:1; 2 Korintiečiams 8:1, 2; 1 Tesalonikiečiams 5:14; 1 Timotiejui 5:23)

¹⁴ Ir šiandien neišvengiame vargų. Gali užklupti persekiojimai, nepritekliai, tenka grumtis su depresija, ligomis, slegia kitokios bėdos. Jeigu Dievas stebuklingai saugotų nuo bet kokios žalos, argi Šėtonui nebūtų progos priekaištauti? (Patarlių 27:11, Brb) Jehova leidžia savo tarnams patirti gundymų ir išmėginimų, kartais net be laiko mirti nuo priešininkų rankos. (Jono 16:2)

¹⁵ Ką tad Jehova pažadėjo? Kaip jau minėjome, pažadėjo suteikti jėgų bet ką ištverti, jeigu visiškai juo pasitikėsime. (Patarlių 3:5, 6) Per savo Žodį, dvasią ir organizaciją jis saugo mus dvasiškai — padeda išlaikyti su juo artimus santykius. Jei tie ryšiai išlieka tvirti, tampame nugalėtojai netgi tada, jei tektų mirti. Niekas, net mirtis, nesukliudys Dievui atlyginti savo ištikimiems tarnams. (Hebrajams 11:6) O naujajame pasaulyje, kuris jau čia pat, Jehova būtinai įvykdys visus nuostabius pažadus ir palaimins tuos, kas jį myli. (Psalmyno 145:16)

Atsimink iškeltus klausimus

¹⁶ Kad ištvertume iki galo, turime nepamiršti, dėl kokių svarbių klausimų Dievas leidžia egzistuoti blogiui. Jei sunkumai kartais atrodo nebepakeliami ir norisi viską mesti, naudinga pagalvoti apie tai, kad Šėtonas užginčijo Jehovos visavaldystės teisėtumą. Tas apgavikas suabejojo ir Dievo garbintojų atsidavimu bei ištikimybe. (Jobo 1:8-11; 2:3, 4) Šie klausimai bei Jehovos pasirinkti jų sprendimo būdai svarbesni už mūsų reikalus. Kodėl?

¹⁷ Dievui laikinai leidus sunkumus, daugelis turi galimybę priimti tiesą. Pamąstyk: Jėzus kentėjo, kad nepražūtume. (Jono 3:16) Argi nesame už tai dėkingi? Bet ar mielai sutinkame dar truputį pakentėti, kad kiti turėtų laiko išsigelbėti? Norint ištverti iki galo būtina pripažinti, kad Jehovos išmintis daug didesnė nei mūsų. (Izaijo 55:9) Jis sunaikins blogį, kai bus pats tinkamiausias metas išspręsti minėtus klausimus visiems laikams ir mūsų amžinai gerovei. Kaipgi galėtų būti kitaip? Dievas nesielgia neteisingai! (Romiečiams 9:14-24)

„Artinkitės prie Dievo“

¹⁸ Norėdami išlikti budrūs, turime būti arti Jehovos. Niekada neužmiršk: Šėtonas iš visų jėgų stengiasi sugadinti mūsų gerus santykius su Dievu. Jis perša mintį, kad pabaigos nebus ir kad neverta skelbti gerosios naujienos, nei gyventi pagal Biblijos principus. Tačiau Šėtonas Velnias yra „melagis ir melo tėvas“. (Jono 8:44) Turime ryžtingai jam priešintis. Savo santykius su Jehova reikia labai branginti. Biblijoje esame meilingai raginami: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų.“ (Jokūbo 4:7, 8) Kaip gali artintis prie Jehovos?

¹⁹ Būtinas maldingas apmąstymas. Kai gyvenimo sunkumai atrodo nebepakeliami, išliek Jehovai širdį. Jeigu prašai konkrečiai, lengviau suprasi, kada jis atsako. Atsakymas gali būti ne visiškai toks, kokio tikėjaisi, bet jei trokšti Jehovą gerbti ir likti jam ištikimas, jis suteiks, ko reikia, kad galėtum ištverti. (1 Jono 5:14) Jausdamas jo vadovavimą, labiau prie jo priartėsi. Labai svarbu skaityti Bibliją ir apmąstyti joje aprašomas Jehovos savybes bei darbus. Toks apmąstymas padės geriau jį pažinti, sužadins širdį ir sustiprins tavo meilę jam. (Psalmyno 19:15 [19:14, Brb]) O ta meilė kaip niekas kitas suteiks jėgų priešintis gundymams ir visuomet budėti. (1 Jono 5:3)

²⁰ Kad išlaikytume artimus santykius su Jehova, taip pat svarbu artimai bendrauti ir su tikėjimo broliais. Tai bus aptariama paskutinėje šios brošiūros dalyje.

APŽVALGINIAI KLAUSIMAI

• Ką Jėzus darė jausdamas begalinę įtampą prieš mirtį ir ką daryti ragino mokinius? (1—4 pstr.)

• Kodėl Šėtonas atakuoja Jehovos garbintojus ir kaip jis gundo? (5—8 pstr.)

• Norėdami pasipriešinti gundymui, kodėl turime: be paliovos melstis (9—12 pstr.), būti realistai (13—15 pstr.), atsiminti svarbiausius klausimus (16—17 pstr.) ir artintis prie Dievo (18—20 pstr.)?

[Rėmelis 25 puslapyje]

Kas gali prislėgti

Liga ar senatvė. Jei kamuoja chroniška liga ar slegia senatvė, galbūt nusimename nepajėgdami daug nuveikti tarnyboje Dievui. (Hebrajams 6:10)

Nusivylimas. Kartais nusiviliame, kai nedaug žmonių atsiliepia į mūsų skelbiamas Dievo Žodžio tiesas. (Patarlių 13:12)

Bevertiškumo jausmas. Nuolat niekinami ar skriaudžiami imame galvoti esą nemylimi, netgi Jehovos. (1 Jono 3:19, 20)

Įžeisti jausmai. Jei bendratikis skaudžiai įžeidė, galime taip užsigauti, kad nebenorėsime lankyti sueigų ir dalyvauti skelbimo tarnyboje. (Luko 17:1)

Persekiojimas. Nepritariantieji mūsų tikėjimui gali mums priešintis, persekioti ar išjuokti. (2 Timotiejui 3:12; 2 Petro 3:3, 4)

[Iliustracija 26 puslapyje]

Jėzus ragino melsti pagalbos kovoje su gundymais