„Eikite ir darykite mokiniais visų tautų žmones“

1, 2. Kokie klausimai gali kilti skaitant Jėzaus žodžius iš Mato 24:14?

MES, Jehovos liudytojai, visame pasaulyje esame žinomi kaip uolūs evangelizuotojai. Vieni klausosi mūsų skelbiamos žinios, kiti ne. Tačiau net ir kai kurie iš tų, kas mūsų įsitikinimams nepritaria, gerbia mus už evangelizacijos darbą. Jėzus išpranašavo, kad paskutinėmis dienomis geroji naujiena apie Karalystę bus skelbiama visoms tautoms (Mt 24:14). Kodėl galime sakyti, kad mūsų atliekamas skelbimas ir yra tas, apie kurį pranašavo Jėzus? Ar tvirtinti, kad esame vieninteliai šio darbo vykdytojai, nebūtų per drąsu?

² Daug religijų sakosi skelbiančios evangeliją, arba gerąją naujieną. Kaip jos skelbia? Paprastai tai tėra pamokslai bažnyčioje, per televiziją ar internetą arba pavienių žmonių pasisakymai, kaip jie įtikėjo. Kiti mano, kad tikėjimą skleidžia užsiimdami labdara, socialine veikla medicinos ar švietimo srityje. Bet ar visa tai ir yra darbas, kurį Jėzus liepė atlikti savo sekėjams?

 3. Kokius keturis dalykus, pasak žodžių iš Mato 28:19, 20, turi daryti Jėzaus sekėjai?

³ Ar Jėzaus mokiniai turėjo tiesiog sėdėti vietoje ir laukti, kol žmonės patys pas juos ateis? Tikrai ne. Prikeltas jis susitiko su keliais šimtais savo sekėjų ir jiems liepė: „Todėl eikite ir darykite mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos [...], mokydami juos laikytis viso, ką esu jums įsakęs“ (Mt 28:19, 20). Čia paminėti keturi dalykai. Turime daryti žmones Jėzaus mokiniais, juos krikštyti, mokyti. Tačiau ko visų pirma reikia? Jėzus sakė: „Eikite.“ Vienas biblistas šį priesaką pakomentavo taip: „Eikite“ – tai užduotis kiekvienam tikinčiajam, nesvarbu, ar jam reikėtų tik pereiti gatvę, ar perplaukti vandenyną“ (Mt 10:7; Lk 10:3).

 4. Ką Jėzus turėjo omenyje savo sekėjus vadindamas „žmonių žvejais“?

⁴ Tačiau gali kilti klausimas, kaip Jėzaus sekėjai turi skelbti gerąją naujieną: kiekvienas skyrium ar visi organizuotai? Vienas žmogus negalėtų pasiekti „visų tautų“. Šį darbą įmanoma įvykdyti tik bendromis skelbėjų pastangomis. Tai suprantame ir iš Jėzaus žodžių, kai jis ragino savo sekėjus būti „žmonių žvejais“. (Perskaityk Mato 4:18–22.) Sakydamas „žmonių žvejai“, Jėzus neturėjo omenyje pavienio žvejo, ramiai sėdinčio ir laukiančio, kol ant meškerės užkibs laimikis. Jėzus kalbėjo apie žvejybą su tinklais – daug jėgų reikalaujantį kolektyvinį darbą (Lk 5:1–11).

 5. Kokius keturis klausimus turime išsiaiškinti ir kodėl?

⁵ Kad žinotume, kas šiandien laikosi Jėzaus žodžių ir skelbia gerąją naujieną, atsakykime į keturis klausimus:

• Kokią žinią krikščionys turi skelbti?

• Koks turi būti jų motyvas?

• Kokius evangelizacijos metodus jie turi naudoti?

• Kokia turi būti šio darbo apimtis ir trukmė?

Atsakymai padės mums ne tik išsiaiškinti, kas atlieka šį gyvybę gelbstintį darbą, bet ir sustiprins mūsų ryžtą toliau su atsidavimu jį tęsti (1 Tim 4:16).

 6. Kodėl tvirtiname, kad Jehovos liudytojai skelbia tą pačią žinią kaip Jėzus?

⁶ Perskaityk Luko 4:43. Jėzus skelbė „gerąją naujieną apie Dievo karalystę“ ir nori, kad jo mokiniai darytų tą patį. Ar yra kokia žmonių grupė, skelbianti šią naujieną „visoms tautoms“? Taip, yra. Tai Jehovos liudytojai. Šį faktą pripažįsta net kai kurie mūsų priešininkai. Štai sykį vienas kunigas, tarnavęs misionieriumi daugelyje šalių, mūsų broliui pasakė, kad visur, kur tiktai nukeliaudavo, klausdavo liudytojų, ką jie skelbia. Kokio atsakymo jis sulaukdavo? Anot kunigo, „visi jie buvo tokie buki, kad atsakydavo tą patį: „Gerąją naujieną apie Karalystę.“ Kunigo žodžiai iš tiesų byloja ne apie Jehovos liudytojų bukumą, o apie jų vieningumą – tikrųjų krikščionių skiriamąjį bruožą (1 Kor 1:10). Mūsų žurnalas, kurio visas pavadinimas Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę, irgi garsina tą pačią žinią. Dabar jis leidžiamas 254 kalbomis didžiausiu tiražu pasaulyje – kiekvieno numerio išspausdinama beveik 59 milijonai egzempliorių.

 7. Kodėl galime sakyti, kad krikščionijos dvasininkai neskelbia tiesos apie Dievo Karalystę?

⁷ Krikščionijos dvasininkai žinios apie Dievo Karalystę neskelbia. Daugelis, jeigu apie ją ir užsimena, tvirtina, kad karalystė slypi krikščionio širdyje (Lk 17:21). Jie nemoko žmonių, kad Dievo Karalystė yra danguje įkurta valdžia, kad jos karalius – Jėzus Kristus, kad ji išspręs visas žmonijos problemas ir netrukus nušluos nuo žemės visą blogį (Apr 19:11–21). Apie Jėzų dvasininkai daugiausia kalba per Kalėdas ir Velykas, prisimena jį arba kaip kūdikėlį, arba kaip mirštantį kankinį. Atrodo, jie nenutuokia, ką Jėzus, būdamas Dievo Karalystės Karalius, nuveiks žemėje. Kadangi jie nė nežino, kokią žinią reikia skelbti, ar turėtume stebėtis, kad išleido iš akių ir tikrąjį šio darbo motyvą?

 8. Koks neturėtų būti motyvas skelbti gerąją naujieną?

⁸ Kas turėtų skatinti krikščionis dirbti evangelizacijos darbą? Tikrai ne noras pasipelnyti ar pasistatyti prašmatnius maldos namus. Jėzus savo sekėjams sakė: „Dovanai gavote, dovanai ir duokite“ (Mt 10:8). Dievo žodžio skelbimas neturi būti verslas (2 Kor 2:17). Gerosios naujienos skelbėjai iš šio darbo negali gvieštis jokios finansinės naudos. (Perskaityk Apaštalų darbų 20:33–35.) Nepaisydamos aiškaus Jėzaus nurodymo, dauguma bažnyčių renka pinigus, kad išlaikytų savo dvasininkus ir nemažai kitų darbuotojų. Ne vienas krikščionijos hierarchas yra sukaupęs didelius turtus (Apr 17:4, 5).

 9. Iš ko matyti, kad Jehovos liudytojai atlieka evangelizacijos darbą vedami teisingo motyvo?

⁹ O ar Jehovos liudytojai renka iš tikinčiųjų pinigus? Ne, jų darbas remiamas savanoriškomis aukomis (2 Kor 9:7). Karalystės salėse ar kongresų vietose nėra jokių rinkliavų. Vien per praėjusius metus Jehovos liudytojai evangelizacijos darbe praleido beveik du milijardus valandų, kas mėnesį vedė 9 milijonus suvirš nemokamų Biblijos studijų. Jie ne tik neprašo už tai jokio atlygio, bet ir patys padengia visas savo tarnybos išlaidas. Vienas religijotyrininkas apie Jehovos liudytojų atliekamą darbą sakė: „Pagrindinis jų tikslas – skelbti gerąją naujieną ir mokyti žmones. [...] Jie neturi dvasininkų ir tai žymiai sumažina išlaidas.“ Koks tad yra mūsų darbo motyvas? Trumpai tariant, jį atliekame savanoriškai, iš meilės Jehovai ir savo artimui. Šitaip išsipildo pranašystė, užrašyta Psalmyno 110:3 (Brb) (perskaityk).

10. Kokius evangelizacijos metodus naudojo Jėzus ir jo mokiniai?

¹⁰ Kokius evangelizacijos metodus naudojo Jėzus ir jo mokiniai? Jie liudydavo visur, kur tik būdavo žmonių: gatvėse, prekyvietėse, taip pat po namus (Mt 10:11; Lk 8:1; Apd 5:42; 20:20). Toks metodas, kai einama nuo vieno namo prie kito, padėjo jiems organizuotai ieškoti vertų žmonių, taip pat likti nešališkiems – skelbti žinią visiems be išimties.

11, 12. Kaip evangelizacijos veiklą atlieka krikščionijos bažnyčios ir kaip Jehovos liudytojai?

¹¹ Ar krikščionijos bažnyčios skelbia gerąją naujieną taip kaip Jėzus? Dauguma tikinčiųjų mielai atiduoda skelbimą į kunigų ar pastorių rankas. Bet šie, užuot darbavęsi „žmonių žvejais“ ir ieškoję naujų mokinių, tik stengiasi išlaikyti turimas „žuvis“. Tiesa, būna atvejų, kad dvasininkai skatina parapijiečius imtis evangelizacijos. Pavyzdžiui, 2001-ųjų pradžioje popiežius Jonas Paulius II viename savo laiške rašė: „Daug kartų [...] kviečiau imtis naujosios evangelizacijos. Dabar tai kartoju dar sykį [...]. Privalome iš naujo įžiebti savyje Pauliaus, sušukusio: „Vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!“, aistrą.“ Popiežius pridūrė, kad šitaip žadinama „nauja misijų dvasia, kuri bus ne rezervuota grupei „specialistų“, bet apims visus Dievo tautos narius“. Tačiau kiek žmonių atsiliepė į tokį raginimą?

¹² O ką galima pasakyti apie Jehovos liudytojus? Jie vieninteliai skelbia, kad Jėzus jau karaliauja nuo 1914-ųjų. Paklusdami Jėzaus priesakui, jie skiria evangelizacijos darbui pirmenybę (Mk 13:10). Vienoje knygoje sakoma: „Misionieriška veikla Jehovos liudytojams yra svarbiau už visa kita.“ Cituodama vieną mūsų bendratikį, knygos autorė rašo: „Kai jie mato alkaną, vienišą, sergantį žmogų, stengiasi padėti, [...] bet niekada nepamiršta, jog pagrindinė jų užduotis – teikti dvasinę atgaivą, arba pasakoti apie artėjančią šios santvarkos pabaigą ir būtinybę gelbėtis“ (Pillars of Faith—American Congregations and Their Partners). Jehovos liudytojai nepaliauja skelbti šios žinios ir skelbia ją taip, kaip kadaise Jėzus ir jo mokiniai.

13. Kokia turi būti evangelizacijos darbo apimtis?

¹³ Kokia turės būti evangelizacijos darbo apimtis, rodo Jėzaus žodžiai, kad geroji naujiena bus paskelbta „visoje gyvenamoje žemėje“ (Mt 24:14). Jo mokiniais reikia daryti „visų tautų žmones“ (Mt 28:19, 20). Vadinasi, tas darbas – globalinis.

14, 15. Kas byloja, kad Jehovos liudytojai išpildo Jėzaus pranašystę apie evangelizacijos darbo apimtį? (Žiūrėk nuotraukas straipsnio pradžioje.)

¹⁴ Kad geriau suvoktume, koks yra Jehovos liudytojų veiklos mastas ir kaip savo darbu jie išpildo Jėzaus pranašystę, aptarkime keletą faktų. Štai Jungtinėse Valstijose yra apie 600 000 įvairioms denominacijoms priklausančių dvasininkų. O Jehovos liudytojų šalyje yra apie 1 200 000. Visame pasaulyje Romos katalikų bažnyčios kunigų priskaičiuojama kiek daugiau nei 400 000. Jehovos liudytojų, skelbiančių Biblijos žinią apie Karalystę, pasaulyje yra daugiau negu 8 milijonai, jie darbuojasi 240 šalių ir valdų. Koks įspūdingas darbas atliekamas Jehovos šlovei ir gyriui! (Ps 34:2; 51:17 [34:1; 51:15, Brb])

¹⁵ Iki ateis galas, mes, Jehovos liudytojai, su gerąja naujiena trokštame pasiekti kuo daugiau žmonių. Tam reikia daugybės leidinių įvairiomis kalbomis. Šiuo leidybos darbu mūsų organizacija išsiskiria iš visų kitų. Spausdiname milijonus knygų, žurnalų, lankstinukų, kvietimų į kongresus, Minėjimą ir platiname juos nemokamai. Leidiniai išeina daugiau nei 700 kalbų. Šventojo Rašto „Naujojo pasaulio“ vertimo jau išspausdinta per 200 milijonų egzempliorių 130 suvirš kalbų. Vien praėjusiais metais buvo išleista apie 4,5 milijardo Biblija pagrįstų spaudinių. Oficialioje mūsų interneto svetainėje informaciją galima skaityti daugiau nei 750 kalbų. Kokia kita religinė organizacija vykdo tokio masto darbą?

16. Kodėl galime sakyti, kad Jehovos liudytojai turi Dievo dvasią?

¹⁶ O kiek ilgai išpranašautasis darbas turės tęstis? Jėzus sakė, kad jis vyks per visas paskutines dienas, kol „ateis galas“ (Mt 24:14). Kokios kitos religijos nariai nepailsdami skleidžia gerąją naujieną šiuo ypatingu žmonijos istorijos laikotarpiu? Tarnyboje kartais sutinkame žmonių, kurie sako: „Jūs tik vaikštot ir skelbiat, o mes turime šventąją dvasią.“ Bet ar tai, kad ištvermingai dirbame evangelizacijos darbą, nėra įrodymas, jog mus veda Dievo dvasia? (Apd 1:8; 1 Pt 4:14) Pasitaiko, kad kai kurios religinės grupės bando eiti per namus kaip Jehovos liudytojai. Tačiau tokia jų veikla greit nutrūksta. Kiti kurį laiką patarnauja misionieriais, bet po to grįžta prie savo įprasto gyvenimo. Net jei kokie tikintieji ir eina nuo vienų durų prie kitų, vargu ar jų skelbiama žinia yra geroji naujiena apie Dievo Karalystę. Tad ar galima sakyti, kad jie atlieka Jėzaus pradėtą darbą?

17, 18. a) Kodėl galime neabejoti, kad Jehovos liudytojai yra tikrieji gerosios naujienos skelbėjai? b) Kas mus įgalina dirbti evangelizacijos darbą?

¹⁷ Taigi kas šiandien yra tikrieji gerosios naujienos skelbėjai? Galime drąsiai sakyti: Jehovos liudytojai. Kodėl tuo neabejojame? Nes skelbiame žinią, kurią skelbė Jėzus, – gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Mūsų darbo metodai tokie kaip pirmųjų krikščionių – su gerąja žinia patys einame pas žmones. Darbuojamės vedami teisingo motyvo – meilės, o ne pelno troškimo. Mūsų veiklos apimtis neprilygstama – pasiekiame žmones iš visų tautų ir kalbų. Evangelizacijos darbą atliekame metai iš metų ir nenustosime jo dirbti, iki ateis galas.

¹⁸ Jehovos garbintojai šiuo ypatingu laikotarpiu atlieka nepaprastą darbą. Kas mus įgalina tiek daug nuveikti? Atsakymą randame apaštalo Pauliaus laiške filipiečiams: „Aš visa pajėgiu tame, kuris mane stiprina“ (Fil 4:13). Tad ir toliau semkimės stiprybės iš savo dangiškojo Tėvo ir visomis jėgomis stenkimės atlikti savo tarnystę iki galo (2 Tim 4:5).