Meilė ir dėkingumas Jehovai tepaskatina tave krikštytis

1, 2. Kas, remiantis Apaštalų darbų 8:27–31, 35–38, paskatino vieną Etiopijos valdininką pasikrikštyti ir tapti Kristaus mokiniu?

AR PUOSELĖJI norą tapti Kristaus mokiniu ir pasikrikštyti? Daugelį žengti šį žingsnį paskatina meilė Jehovai ir dėkingumas už visa gera, ką jis dėl jų yra padaręs. Šitokių motyvų vedamas kadaise pasikrikštijo ir vienas Etiopijos karalienės valdininkas.

² Supratęs, ką turi daryti, žmogus nedelsė. (Perskaityk Apaštalų darbų 8:27–31, 35–38.) Kas gi paskatino jį taip greitai apsispręsti? Valdininkas vertino Dievo Žodį – važiuodamas namo jis skaitė Izaijo pranašystę. Iš evangelizuotojo Pilypo sužinojęs gerąją naujieną apie Jėzų ir apie tai, ką jis padarė dėl žmonijos, tas žmogus širdyje pajautė didelį dėkingumą. Pažymėtina ir tai, kad valdininkas mylėjo Jehovą, – namo jis keliavo iš Jeruzalės, kur buvo atvykęs jo pagarbinti. Etiopas, matyt, jau seniau suprato, kad tėvų jam įskiepyti religiniai įsitikinimai klaidingi, ir dabar garbino Jehovą drauge su jo išrinktąja tauta. Būtent meilė Jehovai paskatino jį dar vienam svarbiam žingsniui – pasikrikštyti ir tapti Kristaus mokiniu (Mt 28:19).

 3. Kas kai kuriuos gali sulaikyti nuo krikšto? (Žiūrėk rėmelį „Kokia tavo širdis?“.)

³ Meilė Jehovai gali paskatinti tave krikštytis. Bet kai kas gali ir sulaikyti. Pavyzdžiui, tu myli namiškius ir brangini draugus, bet jeigu jie nėra Jehovos liudytojai, galbūt baiminiesi, kad tau pasikrikštijus nuo tavęs nusisuks (Mt 10:37). Arba, galimas dalykas, tau patinka kas nors, ką Dievas smerkia, ir to sunku atsisakyti (Ps 97:10). Gali būti ir taip, kad malonių prisiminimų kelia tradicinės šventės, kurių labai laukdavai. Nors dabar žinai, kad jos susijusios su klaidatikyste ir Jehovą piktina, tau vis dar norisi jas švęsti (1 Kor 10:20, 21). Vienaip ar kitaip, tenka apsispręsti, kas tau svarbiau ir ką myli labiausiai.

 4. Ko labiausiai reikia, kad pasiryžtum krikštytis?

⁴ Mylėti ir vertinti galime daug ką. Tikriausiai tu jauti pagarbą Dievo Žodžiui – galbūt ją buvai išsiugdęs dar prieš pažintį su Jehovos liudytojais. Tikėtina, kad mylėjai ir Jėzų. Geriau pažinęs Jehovos liudytojus, pamėgai jų draugiją. Labai gerai, kad gerbi Bibliją, myli Jėzų ir vertini draugystę su Jehovos tarnais, tačiau tai nebūtinai tau įkvėps norą paskirti gyvenimą Jehovai ir pasikrikštyti. Tas noras atsiranda, kai žmogus pamilsta Jehovą. Jeigu Dievą mylėsi labiau už viską, niekas tavęs nesulaikys, – meilė ne tik paskatins krikštytis, bet ir padės ištvermingai eiti tiesos keliu.

 5. Ką šiame straipsnyje aptarsime?

⁵ Kaip sakė Jėzus, Jehovą mylėti turime visa širdimi, siela, protu ir visomis jėgomis (Mk 12:30). Ko reikia, kad išsiugdytume tokią didelę meilę ir pagarbą Dievui? Jehovą pamilsime, jeigu mąstysime apie tai, kaip stipriai jis mus myli (1 Jn 4:19). Kokius jausmus meilė Dievui tau sužadins ir kokiems darbams įkvėps? Tai ir aptarsime šiame straipsnyje.

 6. Kas, remiantis Romiečiams 1:20, padės tau geriau pažinti Jehovą?

⁶ Stebėk kūriniją – tada geriau pažinsi Jehovą. (Perskaityk Romiečiams 1:20; Apr 4:11.) Įsižiūrėk į augalus, gyvūnus – kiek išminties įdėta juos kuriant! Pagilink žinias apie tai, kaip nuostabiai sudėtas žmogaus kūnas (Ps 139:14). Pagalvok, kokia galinga mūsų saulė. O ji juk tėra viena iš milijardų žvaigždžių (Iz 40:26).b Jeigu stengsiesi rasti laiko apie tai pamąstyti, meilė ir pagarba Jehovai stiprės. Taip, mūsų Dievas yra labai išmintingas ir galingas, ir tai žinoti išties svarbu. O ko dar reikia, kad tavo meilė jam būtų stipri?

 7. Kuo turi tikėti, kad stipriai mylėtum Jehovą?

⁷ Turi būti tikras, kad Jehovai tu rūpi. Ar tau sunku tikėti, kad jis, dangaus ir žemės Kūrėjas, tave mato ir tavimi rūpinasi? Jei sunku, nepamiršk: „jis yra netoli nuo kiekvieno iš mūsų“ (Apd 17:26–28). Jehova tiria kiekvieną širdį ir, karaliaus Dovydo žodžiais tariant, tau pažada: jeigu jo ieškosi, jis leisis surandamas (1 Met 28:9). Ar kada pagalvojai, kodėl panorai studijuoti Bibliją? Ar ne todėl, kad pats Jehova atkreipė į tave dėmesį? Jis sako: „Tave pamilau, [...] patraukiau prie savęs“ (Jer 31:3). Kuo geriau suprasi, kiek daug gera Jehova dėl tavęs padarė, tuo stipriau jį mylėsi.

 8. Iš ko Jehova matys, kad jį myli?

⁸ Jeigu Jehovą mylėsi, norėsi su juo kalbėtis. Tavo ryšys su Dievu stiprės, jei melsdamasis išsakysi jam savo rūpesčius ir nepamirši padėkoti už visas geradarystes. Kai pamatysi, kaip Jehova į tavo maldas atsako, ryšys su juo dar sutvirtės (Ps 116:1). Tada jau neabejosi, kad jis supranta tavo mintis ir jausmus. Kad Jehova būtų tau artimas, svarbu perprasti, kaip jis mąsto, taip pat žinoti, ko iš tavęs tikisi. Tų žinių įgysi tik tyrinėdamas jo Žodį.

 9. Iš ko bus matyti, kad vertini Dievo Žodį?

⁹ Ugdykis meilę Dievo Žodžiui. Tik tyrinėdamas Bibliją sužinosi, koks Dievas yra Jehova ir kokią ateitį tau yra numatęs. Kad jo Žodį vertini, parodysi kasdien jį skaitydamas, prieš kiekvienas Biblijos studijas gerai pasiruošdamas ir stengdamasis gyventi pagal tai, ką sužinai (Ps 119:97, 99; Jn 17:17). Ar turi susidaręs Biblijos kasdienio skaitymo tvarkaraštį? Jei neturi, susidaryk ir stenkis jo laikytis.

10. Kuo dar Biblija ypatinga?

¹⁰ Biblija dar ypatinga tuo, kad joje nemažai pasakojama apie Jėzų. Svarbiausia, kad daugelį tų pasakojimų užrašė žmonės, kurie su juo bendravo. Tik Biblijoje rašoma apie tai, ką Jėzus dėl tavęs padarė. Daugiau sužinojęs, ko jis mokė ir kaip žmonėms padėjo, tikėtina, norėsi būti jo draugas.

11. Kas dar padės tau pamilti Jehovą?

¹¹ Ugdykis meilę Jėzui, ir tavo meilė Jehovai stiprės. Kodėl galima taip tvirtinti? Jėzus buvo tobulas savo Tėvo atspindys (Jn 14:9). Vadinasi, kuo daugiau sužinosi apie Jėzų, tuo geriau pažinsi patį Jehovą ir tuo tvirtesnis bus tavo ryšys su juo. Pagalvok, koks atjautus Jėzus buvo tiems, kuriuos kiti niekino, – neturtingiems, ligotiems ir skriaudžiamiems žmonėms. Pamąstyk ir apie tai, kokių pamokymų jis tau duoda ir kaip pasikeitė į gera tavo gyvenimas, kai juos pritaikei (Mt 5:1–11; 7:24–27).

12. Ką meilė Jėzui gali paskatinti tave daryti?

¹² Tavo meilė Jėzui, tikėtina, tvirtės, jei apmąstysi, ką jam teko iškęsti dėl to, kad Dievas galėtų atleisti mums nuodėmes (Mt 20:28). Supratęs, kad Jėzus noriai sutiko už tave pasiaukoti, tikriausiai pajausi paskatą atgailauti ir prašysi Jehovą nuodėmių atleidimo (Apd 3:19, 20; 1 Jn 1:9). Jeigu mylėsi Jėzų ir Jehovą, tave trauks būti su žmonėmis, kurie irgi juos myli.

13. Per kokius žmones Jehova gali tau padėti?

¹³ Mokykis mylėti tuos, kurie myli Jehovą. Jei tavo namiškiai ir draugai nėra Jehovos liudytojai, jiems galbūt sunku suprasti, kodėl tu nori tapti jo tarnu. Gal net mėgina visaip tau kliudyti. Kad ir kaip būtų, nenusimink, Jehova tau padės – priims į savo tarnų šeimą. Jei draugausi su tais, kurie myli Jehovą, jie tavimi rūpinsis ir palaikys (Mk 10:29, 30; Hbr 10:24, 25). Kas žino, gal laikui bėgant tavo namiškiai pakeis požiūrį ir panorės drauge su tavimi tarnauti Dievui ir gyventi taip, kaip jam patinka (1 Pt 2:12).

14. Ką, remdamasis 1 Jono 5:3, galėtum pasakyti apie Jehovos nustatytus principus?

¹⁴ Stenkis perprasti Jehovos nustatytus principus ir jais vadovautis. Kai Jehovos dar nepažinojai, pats sprendei, kas gera ir kas bloga. Bet dabar pamatei, kad protingiau yra laikytis Jehovos nustatytų principų (Ps 1:1–3; perskaityk 1 Jono 5:3). Pamąstyk apie Biblijoje užrašytus pamokymus vyrams ir žmonoms, tėvams ir vaikams (Ef 5:22–6:4). Ar tavo šeima tapo laimingesnė, kai pradėjai tais pamokymais vadovautis? O ar kas pasikeitė, kai paklausei Jehovos patarimų, ką rinktis į draugus? Ar tapai geresniu žmogumi? (Pat 13:20; 1 Kor 15:33) Į tuos klausimus tikriausiai atsakytum teigiamai.

15. Kas padės įžvelgti, kokiais Biblijos principais dera vadovautis?

¹⁵ Tam tikromis aplinkybėmis gali būti nelengva suprasti, kokiais Biblijos principais derėtų vadovautis. Laimei, Jehovos dėka turime šią knygą aiškinančių leidinių. Jie padeda įžvelgti, kas Dievo požiūriu teisinga ir kas ne (Hbr 5:13, 14). Nagrinėdamas tuos leidinius pamatysi, kokie praktiški ir naudingi Biblijos principai yra, ir, ko gero, panorėsi stoti į Jehovos tarnų gretas.

16. Kaip Jehovos tauta organizuota?

¹⁶ Geriau susipažink su pasaulinės Jehovos liudytojų bendruomenės organizacine tvarka ir ją palaikyk. Jehova subūrė savo tarnus į bendruomenes ir joms vadovauti paskyrė Jėzų (Ef 1:22; 5:23). Jėzus organizuoti krikščionių veiklą pavedė „ištikimam ir nuovokiam vergui“ – nedidelei grupei dvasia pateptųjų. Tų vyrų pareiga rūpintis, kad dvasine prasme nieko nestokotum ir būtum saugus (Mt 24:45–47). Dėl to jie, pavyzdžiui, paskiria tvirto tikėjimo brolius bendruomenių vyresniaisiais. Vyresnieji prižiūri kaimenę ir rodo jai pavyzdį (Iz 32:1, 2; Hbr 13:17; 1 Pt 5:2, 3). Jie dėl tavęs aukosis, paguos, kai reikia, ir padės stiprinti ryšį su Dievu. Ir dar vienas svarbus dalykas – jie pamokys tave, kaip padėti kitiems pažinti Jehovą (Ef 4:11–13).

17. Kas, remiantis Romiečiams 10:10, 13, 14, skatina mus kalbėti kitiems apie Jehovą?

¹⁷ Padėk kitiems pamilti Jehovą. Jėzus savo sekėjams liepė garsinti Jehovos vardą (Mt 28:19, 20). Šį priesaką vykdyti turėtume ne vien iš pareigos. Kai tavo meilė Jehovai taps stipri, jausiesi panašiai kaip apaštalai Petras ir Jonas. „Mes negalime liautis kalbėję apie tai, ką matėme ir girdėjome“, – sakė jie (Apd 4:20). Padėti žmogui pamilti Jehovą yra didelė laimė. Tik įsivaizduok, kaip evangelizuotojas Pilypas džiaugėsi, kai Etiopijos valdininkas suprato, kas rašoma šventuosiuose raštuose, ir nusprendė pasikrikštyti! Jeigu seksi Pilypo pavyzdžiu ir paklusi Jėzaus priesakui skelbti gerąją naujieną, kiti matys, kad nori būti Jehovos liudytojas. (Perskaityk Romiečiams 10:10, 13, 14.) Tada veikiausiai, kaip ir anas etiopas, pasakysi: „Kas gi kliudo man pasikrikštyti?“ (Apd 8:36).

18. Apie ką pakalbėsime kitame straipsnyje?

¹⁸ Sprendimas pasikrikštyti yra svarbiausias gyvenime, todėl prieš jį priimdamas turi gerai viską apgalvoti. Kitame straipsnyje apsvarstysime kai kuriuos su krikštu susijusius klausimus, taip pat aptarsime, kokius žingsnius derėtų žengti prieš krikštą ir koks turėtų būti Dievo tarno gyvenimas po krikšto.