Kai vargina šeimyniniai nesutarimai

JOKS sveiko proto žmogus nesidžiaugia, kad susipyko su savo sutuoktiniu, vis dėlto nesutarimų būna kone visose šeimose. Kaskart viskas klostosi labai panašiai: vienam ką nors pasakius, antrasis susierzina. Tada pakyla kalbos tonas, abudu įširsta, įsiliepsnoja karštas ginčas, apsisvaidoma kandžiomis replikomis. Paskui stoja mirtina tyla — jos nutraukti kurį laiką nesiima nei vienas, nei kitas. Galiausiai pyktis atlėgsta, vyras bei žmona vienas kito atsiprašo, ir vėl taika — bent jau iki kito kivirčo.

Apie šeimyninius vaidus kuriama begalės anekdotų, įvairiausių televizijos laidų, bet tikrovėje tai visai nejuokinga. Štai netgi Biblijos patarlė sako: „Neapgalvoti žodžiai — kaip kalavijo smūgiai“ (Patarlių 12:18). Taip, grubi kalba gali padaryti ilgai negyjančių emocinių žaizdų. Būna, kad ginčai perauga ir į smurtą (Išėjimo 21:18).

Aišku, dėl žmogiško netobulumo visiškai išvengti šeimyninių konfliktų tikriausiai nepavyks (Pradžios 3:16; 1 Korintiečiams 7:28). Tačiau jei barniai dažni ir aršūs — reikia susirūpinti. Specialistai mano, kad nuolatiniai vaidai neretai veda prie skyrybų. Todėl sutuoktiniams būtina išmokti nesutarimus spręsti taikiai.

Patyrinėkite situaciją

Jeigu jūsų santuokinį gyvenimą vis temdo kivirčai, pabandykite nustatyti, kokie jie. Kas paprastai atsitinka, kai dėl ko nors nesutariate? Ar pokalbis žlunga vos prasidėjęs ir tuojau pasipila užgauliojimų bei kaltinimų kruša? Jei taip, ką galėtumėte daryti?

Pirmiausia sąžiningai įvertinkite save. Ar lengvai įsižeidžiate? Ar turite polinkį ginčytis? Ką apie jus šiuo atžvilgiu pasakytų sutuoktinis? Pastarasis klausimas svarbus todėl, kad jūsų bei sutuoktinio nuomonės apie tai, koks elgesys jau yra ginčijimasis, gali visai nesutapti.

Tarkime, kad jums būdingas didelis atvirumas, turite įprotį kalbėti labai emocingai, o sutuoktinis — žmogus santūrus. Galbūt svarstote: „Mano šeimoje visi taip bendraudavo. Tai nėra ginčas!“ Jums gal ir nėra. Bet tai, kas jums atrodo tiesi, nepadailinta šneka, sutuoktiniui gali skambėti kaip užgaulus, karingas priešgyniavimas. Taigi daugelio nesusipratimų galite išvengti vien žinodami, jog judviejų bendravimo stiliai skirtingi.

Be to, nepamirškite, kad kivirčas nebūtinai pasireiškia šauksmais. Paulius krikščionims rašė: „Tebūna toli nuo jūsų visokie [...] riksmai ir piktžodžiavimai“ (Efeziečiams 4:31). „Riksmais“ vadinamas pakeltas balsas, o „piktžodžiavimai“ nurodo kalbos turinį. Taigi bartis įmanoma ir pašnibždomis — jeigu sakomi užgaulūs, erzinantys žodžiai.

Įvertinkite šiuos niuansus ir dar kartą paklauskite savęs, kaip sprendžiate iškilusius nesutarimus. Ar turite polinkį ginčytis? Jau aptarėme, kad į šį klausimą geriausiai atsakys jūsų sutuoktinis. Todėl nelaikykite mylimo žmogaus pernelyg jautriu, verčiau pažvelkite į save jo akimis ir pasitaisykite, kur reikia. Paulius rašė: „Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam“ (1 Korintiečiams 10:24).

„Žiūrėkite, kaip klausotės“

Kitas raktas, kaip spręsti nesutarimus, — šie Jėzaus žodžiai: „Žiūrėkite, kaip klausotės“ (Luko 8:18). Tiesa, Jėzus čia kalbėjo ne apie santuoką. Tačiau principas tas pats. Ar išklausote savo sutuoktinį? Gal apskritai nesiklausote? O gal puolate iš karto siūlyti sprendimą, nors dar nesuspėjote suprasti problemos? „Duoti atsakymą žmogui, jo neišklausius, ir kvaila, ir užgaulu“, — sakoma Biblijoje (Patarlių 18:13). Tad iškilus nesutarimui, judviem reikėtų apie tai gerai pasikalbėti, — tai reiškia ir įdėmiai vienam kitą išklausyti.

Nesumenkinkite sutuoktinio jausmų. Verčiau užjauskite (1 Petro 3:8). Graikiškas žodis, verčiamas „užjausti“, iš esmės reiškia „kentėti drauge“. Jeigu mylimas žmogus dėl ko nors sielvartauja, dalį liūdesio pasiimkite sau. Labai gerai būtų įvertinti padėtį kito asmens požiūriu.

Taip darė dievobaimingas vyras Izaokas. Biblijoje rašoma, kad jo žmona Rebeka labai nerimavo dėl jų sūnaus Jokūbo ateities. „Man įgriso mano gyvenimas dėl hetitų dukterų, — skundėsi Rebeka Izaokui. — Jei dar ir Jokūbas ves hetitę, tai kam man begyventi?“ (Pradžios 27:46, Brb).

Panašu, kad susisielojusi Rebeka šiek tiek sutirštino spalvas. Negi ji iš tikrųjų nebenorėjo gyventi? Jeigu sūnus vestų hetitę, ar ji tikrai trokštų numirti? Tikriausiai ne. Vis dėlto Izaokas nenumojo ranka į Rebekos jausmus. Vyras suprato, kad žmonos skundai ne iš piršto laužti, tad ėmėsi tam tikrų veiksmų (Pradžios 28:1). Siūlome ir jums taip daryti, kai matysite, jog sutuoktinį apėmė nerimas. Nenumokite ranka, tarsi tai būtų kokia smulkmena, bet išklausykite, parodykite, kad gerbiate mylimo žmogaus nuomonę, ir su atjauta ką nors darykite.

Būkite įžvalgūs

Biblijoje yra patarlė: „Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja“ (Patarlių 19:11, Brb). Atmosferai įkaitus, į kiekvieną aštresnį sutuoktinio žodį, aišku, knieti kaip reikiant atsikirsti. Tačiau šitaip ginčas tik dar labiau įsiliepsnoja. Todėl, pašnekovui ką nors pasakius, pasistenkite išgirsti ne vien žodžius, bet ir potekstę. Toks įžvalgumas padės neįsikniaubti į savo užgautus jausmus, bet suvokti pačią problemos esmę.

Tarkime, žmona meta jums priekaištą: „Tu niekada neskiri laiko man!“ Galbūt susierzinate ir kyla noras atremti kaltinimą faktais: „Praeitą mėnesį kartu praleidome visą dieną!“ Bet jei esate įžvalgus, suprasite, kad žmona ne daugiau valandų ar minučių prašo. Gal tiesiog skundžiasi dėmesio stoka, pasigenda patikinimų, kad ją mylite.

Kita situacija — žmonai. Įsivaizduokite, kad vyras išreiškia nepasitenkinimą dėl kokio pirkinio. „Kaip galėjai išleisti tiek pinigų?“ — nustebęs klausia jis. Jums gal iš karto norisi atšauti, kad tai nėra per brangu arba kad vyras pats panašaus dydžio sumas išleidžia. Tačiau įžvalga padės suprasti, kad vyras galbūt ne dėl litų ir centų susikrimto. Jam gal tiesiog nesmagu, kad prieš pirkdama svarbų daiktą nepasiklausėte jo nuomonės.

Žinoma, kiekviena pora savaip sprendžia, kiek laiko praleisti drauge arba kaip tartis dėl pirkinių. Esmė ta, kad iškilus nesutarimui pyktį suvaldyti ir suvokti problemos esmę padės įžvalgumas. Nesielkite impulsyviai, paklausykite Biblijoje užrašyto Jokūbo patarimo — būkite sutuoktinis, „greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti“ (Jokūbo 1:19).

Taip pat neužmirškite, kad svarbu ir kaip kalbate. „Išmintingųjų liežuvis gydo“, — sakoma Biblijoje, Patarlių 12:18. Kai judu dėl ko nors nesutariate, ar jūsų žodžiai žeidžia, ar gydo? Ar savo kalba statote barikadas, ar tiesiate kelią į susitaikymą? Jau aptarėme, kad pikti, impulsyvūs atsakymai tik pasunkina ginčą (Patarlių 29:22).

Jeigu nesutarimas ima virsti įnirtingu žodžių karu, pasistenkite susivaldyti ir grįžti prie reikalo esmės. Sutelkite dėmesį į problemos priežastį — ne į tai, katras kaltas. Tegul jums labiausiai rūpi, kur teisybė, o ne kieno teisybė. Atsargiai rinkitės žodžius, kad neįpiltumėte alyvos į ugnį. „Šiurkštus žodis sukelia įniršį“, — perspėjama Biblijoje (Patarlių 15:1). Taip, jūsų sutuoktinio elgesys labai priklausys nuo to, ką ir kaip sakysite.

Siekite ne pergalės, o taikos

Stenkitės išspręsti nesutarimą, o ne laimėti ginčą. Kaip tai daryti? Patikimiausias būdas — susirasti ir pritaikyti Biblijos patarimus. Ypač vyrai turėtų rodyti tokią iniciatyvą. Kam skubėti brukti išankstinę nuomonę? Ar ne geriau būtų pažvelgti į tą klausimą ar problemą Jehovos požiūriu? Melskitės Dievui, prašykite jį ramybės, kad sergėtų jūsų širdis bei mintis (Efeziečiams 6:18; Filipiečiams 4:6, 7). Nuoširdžiai stenkitės žiūrėti ne vien savo naudos, bet ir sutuoktinio (Filipiečiams 2:4).

Padėtį dažnai pablogina tai, kad leidžiamės įžeistų jausmų bei emocijų užvaldomi ir tada atitinkamai mąstome bei elgiamės. Bet jei noriai pritaikome Dievo Žodžio patarimus, džiaugsimės taika, santarve bei Jehovos palaima (2 Korintiečiams 13:11). Todėl vadovaukitės „iš aukštybių kilusia išmintimi“, rodykite dieviškas savybes ir skinkite gerus vaisius, skirtus „tiems, kurie neša ramybę“ (Jokūbo 3:17, 18).

Taip, kiekvienam derėtų išmokti nesutarimus spręsti taikiai, net jei tektų pačiam kažko atsisakyti, nusileisti (1 Korintiečiams 6:7). Darykite, kaip ragino Paulius: pameskite „piktumą, nirtulį, nelabumą, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų [...] nusivilkę senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilkę naują“ (Kolosiečiams 3:8-10).

Žinoma, kartais neišvengiamai pasakysite ką nors, dėl ko paskui gailėsitės (Jokūbo 3:8). Kai taip atsitiks, atsiprašykite. Stenkitės nenuleisti rankų. Ilgainiui abu pajusite, kad spręsti nesutarimus darosi kur kas paprasčiau.

[Rėmelis/iliustracija 22 puslapyje]

Trys dalykai, padėsiantys išspręsti nesutarimus

• Išklausykite (Patarlių 10:19).

• Gerbkite sutuoktinio nuomonę (Filipiečiams 2:4).

• Reaguokite su meile (1 Korintiečiams 13:4-7).

[Rėmelis/iliustracija 23 puslapyje]

Ką galėtumėte padaryti jau dabar?

Užduokite sutuoktiniui toliau išvardytus klausimus ir kantriai išklausykite atsakymus. Paskui atsakykite jūs.

• Ar turiu polinkį ginčytis?

• Ar išklausau tave, ar impulsyviai pertraukiu tau dar nebaigus kalbėti?

• Ar, tavo manymu, kalbu nejautriai arba piktai?

• Ką abu galėtume daryti, kad bendravimas pagerėtų, — ypač kai dėl ko nors nesutariame?

[Iliustracija 21 puslapyje]

Ar išklausote?

[Iliustracija 22 puslapyje]

„Jaučiuosi apleista, nemylima“

[Iliustracija 22 puslapyje]

„Tu niekada neskiri laiko man!“

[Iliustracija 22 puslapyje]

„Praeitą mėnesį kartu praleidome visą dieną!“