„Mylėk savo artimą kaip save patį“

1, 2. a) Koks, anot Jėzaus, yra antrasis iš dviejų didžiausių įsakymų? b) Ką dabar aptarsime?

SYKĮ vienas fariziejus, norėdamas Jėzų išmėginti, paklausė: „Mokytojau, kuris įsakymas Įstatyme didžiausias?“ Kaip minėjome aname straipsnyje, Jėzus atsakė: „‘Mylėk Jehovą, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.’ Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas.“ Tada pridūrė: „Antrasis, panašus į jį, yra šis: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį’“ (Mt 22:34-39).

² Šio Jėzaus paminėto įsakymo turime laikytis ir mes. Todėl svarbu gerai suprasti, kas yra mūsų artimas ir kaip galime parodyti jam meilę. Dabar tai ir aptarkime.

3, 4. a) Kokią istoriją Jėzus papasakojo, atsakydamas į klausimą „kas yra mano artimas?“ b) Kaip samarietis pagelbėjo nukentėjusiam žydui? (Žiūrėk paveikslėlį puslapio viršuje.)

³ Išgirdę žodį „artimas“, galbūt pagalvojame apie širdžiai mielą draugą arba paslaugų žmogų, gyvenantį kaimynystėje (Pat 27:10). Bet prisiminkime, ką Jėzus atsakė vienam Įstatymo žinovui, kai šis teisindamasis paklausė: „O kas yra mano artimas?“ Jėzus tada papasakojo istoriją apie gailestingąjį samarietį. (Perskaityk Luko 10:29-37.) Kelyje pamatę apiplėštą, sumuštą ir pusgyvį žydą, kunigas ir levitas, atrodytų, turėjo pasielgti, kaip pridera artimui, ir savo tautiečiui pagelbėti. Tačiau jie tiesiog apėjo kita puse. Nelaimėliui padėjo samarietis — žmogus iš tautos, kurią žydai anuomet niekino (Jn 4:9).

⁴ Gailestingasis samarietis ėmėsi gydyti sužeistąjį, užpylė ant žaizdų aliejaus ir vyno. Nugabeno jį į užeigą ir slaugė. Užeigos šeimininkui, kad nukentėjusiuoju toliau rūpintųsi, paliko du denarus — sumą, lygią dviejų dienų uždarbiui (Mt 20:2). Taigi iš Jėzaus pasakojimo akivaizdu, jog artimas mums yra kiekvienas žmogus, kad ir kokios tautybės, kultūros ar socialinės padėties jis būtų. Kaip anas samarietis, kitam artimu tapsime, jei būsime jam gailestingi, atjautūs, rodysime meilę.

 5. Kaip Jehovos liudytojai parodė meilę artimui po vienos stichinės nelaimės?

⁵ Tokių žmonių kaip gailestingasis samarietis šiandien maža. Ir nenuostabu, juk gyvename „paskutinėmis dienomis“, kai daugelis neturi prigimtinės meilės, yra šiurkštūs, nemylintys to, kas gera (2 Tim 3:1-3). Štai kas dėjosi Niujorke, kai 2012 metų spalio pabaigoje čia praūžė uraganas Sendi. Vienoje smarkiai nukentėjusioje miesto dalyje, kur daugelis liko be elektros, šildymo ir kitų būtiniausių dalykų, dar ėmė siautėti ir plėšikautojai. O ką darė Jehovos liudytojai? Jie nedelsdami organizavo pagalbą tiek toje vietoje gyvenantiems bendratikiams, tiek kitiems. Šitaip elgtis tikruosius krikščionis skatina meilė artimui. Kaip dar galime parodyti tokią meilę?

 6. Kokią dvasinę pagalbą galime artimui suteikti?

⁶ Teikime kitiems dvasinę pagalbą. Tarnyboje žmones guodžiame žodžiais iš Šventojo Rašto (Rom 15:4). Meilę artimui parodome skelbdami gerąją naujieną apie Karalystę (Mt 24:14). Kokia garbė nešti žinią nuo paties Jehovos, „vilties Dievo“! (Rom 15:13)

 7. Kas yra aukso taisyklė ir kodėl verta ja vadovautis?

⁷ Vadovaukimės aukso taisykle. Ši taisyklė — tai Jėzaus žodžiai, pasakyti Kalno pamoksle: „Visa, ko norite, kad žmonės jums darytų, ir jūs jiems darykite, — juk tai ir yra Įstatymas ir Pranašai“ (Mt 7:12). Įstatymu čia vadinama Penkiaknygė, o Pranašais — hebrajiškųjų raštų pranašų knygos. Laikydamiesi aukso taisyklės, parodome suprantą pačią šių raštų dvasią. Jehova davė izraelitams „Įstatymą ir Pranašus“, nes mylėjo savo garbintojus ir norėjo, jog ir šie mylėtų kitus. Pavyzdžiui, per pranašą Izaiją Dievas kalbėjo: „Laikykitės teisingumo ir būkite dori [...]. Palaimintas žmogus, kuris tai daro“ (Iz 56:1, 2). Ir šiandien iš savo tarnų Jehova tikisi to paties. Jei su artimu elgiamės teisiai ir rodome jam meilę, jei vadovaujamės aukso taisykle, esame iš tiesų laimingi.

 8. Kodėl turime mylėti savo priešus ir ką šitaip galime laimėti?

⁸ Mylėkime savo priešus. Jėzus kalbėjo: „Jūs girdėjote, kad buvo pasakyta: ‘Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo.’ Bet aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo sūnūs“ (Mt 5:43-45). Panašiai mokė ir apaštalas Paulius: „Jei tavo priešas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk“ (Rom 12:20; Pat 25:21). Mozės įstatymas reikalavo, kad asmuo, pamatęs po našta pargriuvusį savo priešininko gyvulį, padėtų nukelti nuo jo krovinį (Iš 23:5). Sykiu darbuodamiesi, priešai net gali tapti draugais. Krikščioniška meilė, kurią rodome savo priešininkams, suminkštino ne vieno iš jų širdį, paskatino pakeisti požiūrį. Būna ir taip, kad asmenys, anksčiau aršiai mus persekioję, tampa mūsų bendratikiais. Kaip tada džiaugiamės!

 9. Kokio Jėzaus priesako turime klausyti, jei tarp mūsų ir bendratikio iškilo nesutarimas?

⁹ Siekime taikos su visais (Hbr 12:14). Jei mums prisakyta sutarti su visais, savaime suprantama, kad turime puoselėti santarvę ir su tikėjimo broliais ir sesėmis. Jėzus sakė: „Jeigu neši savo dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, kad tavo brolis turi ką nors prieš tave, palik dovaną ten prie aukuro ir eik pirma susitaikyti su broliu; paskui grįžęs aukok savo dovaną“ (Mt 5:23, 24). Jeigu tarp mūsų ir bendratikio iškilo koks nesutarimas, meilės skatinami kuo skubiau su juo susitaikykime. Šitaip pradžiuginsime Jehovos širdį.

10. Kodėl neturėtume ieškoti kito trūkumų?

¹⁰ Neieškokime kito trūkumų. „Liaukitės teisę, kad nebūtumėte teisiami, — sakė Jėzus, — nes kokiu teismu teisiate, tokiu patys būsite teisiami, ir kokiu saiku seikite, tokiu ir jums seikės. Tad kodėl žiūri į šapelį savo brolio akyje, o nekreipi dėmesio į rąstą savojoje? Ir kaip gali sakyti broliui: ‘Leisk, išimsiu šapelį tau iš akies’, kai tau pačiam akyje rąstas? Veidmainy! Pirma ištrauk rąstą sau iš akies, tada aiškiai matysi, kaip išimti šapelį broliui iš akies“ (Mt 7:1-5). Kokie taiklūs žodžiai! Argi būtų protinga kritikuoti kitą dėl smulkmenų, jei patys turime rimtų ydų?

11, 12. Koks yra ypatingas būdas parodyti meilę artimui?

¹¹ Rodyti meilę artimui galime įvairiopai, bet vienas geriausių būdų — tai skelbti gerąją naujieną apie Karalystę, kaip darė Jėzus (Lk 8:1). Savo sekėjams jis sakė: „Darykite mokiniais visų tautų žmones“ (Mt 28:19, 20). Klausydami šio Jėzaus paliepimo, padedame savo artimui palikti erdvų kelią, vedantį į pražūtį, ir stoti į siaurąjį, vedantį į gyvenimą (Mt 7:13, 14). Tokias mūsų pastangas Jehova, be abejo, laimina.

¹² Kaip kadaise Jėzus, taip ir mes šiandien raginame žmones susimąstyti apie savo dvasinius poreikius (Mt 5:3). Tiems, kas į mūsų raginimą įsiklauso, pasakojame „Dievo gerąją naujieną“ (Rom 1:1). Mokome juos, kad Jėzaus išpirka atvėrė mums galimybę susitaikyti su Dievu ir tapti jo draugais (2 Kor 5:18, 19). Dirbti evangelizacijos darbą yra būtina ir tai išties ypatingas būdas parodyti meilę artimui.

13. Ką jauti pasakodamas kitiems apie Jehovą?

¹³ Gerai pasiruošę, lankome susidomėjusiuosius pakartotinai ir vedame jiems Biblijos studijas — šitaip mokome žmones apie Jehovą. Kai kuriems, kad prisiderintų prie jo nustatytų normų, reikia nemažai ką pakeisti (1 Kor 6:9-11). Džiugu matyti, kaip Dievas padeda tiems, „kurių nuostata tinkama amžinam gyvenimui“, tapti kitais žmonėmis ir užmegzti su juo artimą ryšį (Apd 13:48). Gyvenimu nusivylę žmonės atranda laimę, įgyja viltį, išmoksta pasitikėti dangiškuoju Tėvu. Stebėti tokią Biblijos studijuotojų pažangą — tikra palaima. Mums didelė garbė skelbti žinią apie Karalystę ir šitaip rodyti meilę artimui.

14. Kaip 1 Korintiečiams 13:4-8 Paulius apibūdino meilę?

¹⁴ Apaštalas Paulius, Dievo įkvėptas, apibūdino, kokia turi būti krikščioniška meilė. Jeigu rodysime tokią meilę savo artimui, išvengsime daugelio problemų, būsime laimingesni ir pradžiuginsime Jehovą. (Perskaityk 1 Korintiečiams 13:4-8.) Pauliaus žodžius dabar trumpai aptarkime ir pažiūrėkime, kaip jie taikytini.

15. a) Kodėl turime būti kantrūs ir maloningi? b) Kodėl būtina saugotis pavydo ir pasipūtimo?

¹⁵ „Meilė kantri ir maloninga.“ Jehova su netobulais žmonėmis yra kantrus ir maloningas. Mes irgi nepristikime kantrybės ir maloningumo, kai kiti klysta, pasako ką nors šiurkštaus, pasielgia neapgalvotai. Biblijoje tęsiama: „Meilė nepavýdi.“ Kai kurie mūsų tikėjimo draugai galbūt turi tai, ko mes neturime, bendruomenėje eina pareigas, kurių patys siekiame. Kadangi juos mylime, nejaučiame jokio pavydo. Meilė, be to, nesigiria ir nesipučia. Juk „išpuikusios akys ir išdidi širdis — nedorėlių žibintas; tai nuodėmė“ (Pat 21:4).

16, 17. Iš ko bus matyti, kad laikomės to, kas parašyta 1 Korintiečiams 13:5, 6?

¹⁶ Meilė „nesielgia neprideramai“. Savo artimui nemeluojame, iš jo nevagiame, nelaužome kitų Jehovos įstatymų bei principų. Meilė taip pat skatina mus galvoti ne vien apie save, bet rūpintis ir kitų gerove (Fil 2:4).

¹⁷ Tikra meilė „nesusierzina, nelaiko nuoskaudų sąskaitos“. Jei kas mus užgauna, greit neįsižeidžiame, kito prasikaltimų neskaičiuojame (1 Tes 5:15). Jehova nenori, kad širdyje nešiotume apmaudą. Tai net būtų pavojinga — pagieža gali įsižiebti tarsi liepsna ir pridaryti daug žalos tiek mums, tiek kitiems (Kun 19:18). Todėl artimui atleidžiame ir skriaudą pamirštame. Meilė džiaugiasi tiesa ir nesidžiaugia neteisybe, net ir tada, kai neteisybę patiria asmuo, kuris mūsų nekenčia. (Perskaityk Patarlių 24:17, 18.)

18. Ką apie meilę suprantame iš 1 Korintiečiams 13:7, 8?

¹⁸ Toliau Paulius rašė, kad meilė „visa pakelia“. Jei kas mus įžeidžia, bet prašo atleidimo, iš meilės dovanojame. Meilė „visa tiki“. Mes tikime tuo, kas rašoma Dievo Žodyje, ir esame dėkingi už dvasinį peną, kurį Jehova tiekia per savo organizaciją. Meilė „viskuo viliasi“ — viskuo, ką Jehova Biblijoje pažadėjo. Įgyta viltimi mielai dalijamės su kitais (1 Pt 3:15). Kai būna nelengva, mes meldžiamės Dievui ir tikimės geriausio. Meilė „visa ištveria“. Ištveriame, net jei kiti mums nusideda, mus persekioja ar patiriame kitokių išmėginimų. Galiausiai, „meilė niekada nesibaigia“. Dievui klusnūs žmonės rodys meilę artimui visą amžinybę.

19, 20. Kokios Šventojo Rašto eilutės skatina nepritrūkti meilės artimui?

¹⁹ Jehova ir jo Sūnus nori, kad nepritrūktume meilės artimui. Atminkime Jėzaus žodžius: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 22:39). Laikydamiesi šiame straipsnyje aptartų principų, meilę rodysime visiems žmonėms, nesvarbu, kokios tautybės jie būtų. Kartais mylėti artimą gal nebus lengva. Tada maldaukime Jehovą pagalbos, jo šventosios dvasios. Jehovai tokios maldos patinka, tad jis tikrai mus išklausys (Rom 8:26, 27).

²⁰ Priesakas mylėti savo artimą kaip save patį dar vadinamas „karališkuoju įstatymu“ (Jok 2:8). Paminėjęs keletą įsakymų iš Mozės įstatymo, apaštalas Paulius pasakė: „Juk įsakymai [...] yra apibendrinami šiuo pasakymu: ‘Mylėk savo artimą kaip save patį.’ Meilė nedaro artimui bloga, taigi meilė — įstatymo įvykdymas“ (Rom 13:8-10).

21, 22. Kodėl turime mylėti Dievą ir artimą?

²¹ Kas yra mūsų artimas ir kodėl turime jį mylėti, dar geriau suprantame iš Jėzaus žodžių apie dangiškąjį Tėvą: „Jis leidžia savo saulei tekėti blogiems ir geriems žmonėms, siunčia lietų teisiesiems ir neteisiesiems“ (Mt 5:43-45). Vadinasi, mylėti turime kiekvieną, ar jis būtų teisusis, ar ne. Kaip kalbėjome anksčiau, puikus būdas rodyti artimui meilę — pasakoti jam apie Jehovos Karalystę. Jei žmogus įsiklausys į tai, ką jam kalbame, ir ims vadovautis Biblijos mokymais, galės džiaugtis draugyste su Dievu.

²² Jehovą dera mylėti visa širdimi, visa siela ir visu protu, o savo artimą kaip save patį. Tai du didžiausi įsakymai. Jų laikydamiesi, džiuginame savo mylintį dangiškąjį Tėvą Jehovą.