„Saugokitės bet kokio godumo“
„Jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto“ (LUKO 12:15).
1, 2. a) Ką pasakytum apie šių dienų žmones — ko jie siekia ir į ką sutelkia dėmesį? b) Kaip mus gali veikti tokių žmonių gyvensena?
PINIGAI, nuosavybė, prestižas, gerai apmokamas darbas, šeima — tuo dauguma matuoja sėkmę, laiko saugaus rytojaus garantu. Šiandien tiek klestinčiose, tiek vargingose šalyse žmonės vaikosi materialinės gerovės, siekia aukštos padėties. O dvasiniai dalykai juos domina vis mažiau ar visai nerūpi.
2 Tai ir buvo išpranašauta Biblijoje. Joje skaitome: „Paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų, [...] labiau linkę į malonumus negu į Dievą, dedąsi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos“ (2 Timotiejui 3:1-5). Tarp tokių žmonių gyvenantys tikrieji krikščionys spaudžiami mąstyti ir elgtis panašiai kaip jie. Kas mums padėtų atsispirti vilionėms ‘mėgdžioti šį pasaulį’? (Romiečiams 12:2)
3. Kokį Jėzaus duotą perspėjimą dabar apsvarstysime?
3 Naudingų pamokų šiuo požiūriu paliko mūsų „tikėjimo vadovas ir ištobulintojas“ Jėzus Kristus (Hebrajams 12:2). Kartą jam aiškinant miniai kai kurias dvasines tiesas, jo kalbą pertraukė vienas vyras. Jis paprašė: „Mokytojau, liepk mano broliui, kad pasidalytų su manimi palikimą.“ Atsakydamas Jėzus jam ir visiems susirinkusiems davė rimtą patarimą. Jis griežtai perspėjo saugotis godumo ir pasakė susimąstyti verčiantį palyginimą. Mums labai svarbu įsiklausyti į Jėzaus žodžius ir pagalvoti, kaip pritaikyti savo gyvenime (Luko 12:13-21).
Netinkamas prašymas
4. Kodėl vyras pertraukdamas Jėzų pasielgė nederamai?
4 Prieš minėtam vyrui įsiterpiant, Jėzus savo mokiniams ir kitiems kalbėjo, kad būtina saugotis veidmainystės, nebijoti viešai išpažinti Žmogaus Sūnų, taip pat apie šventosios dvasios pagalbą (Luko 12:1-12). Visas šias tiesas mokiniams buvo svarbu įsidėmėti. Ir štai vidury tokios reikšmingos kalbos įsikiša žmogus ir prašo Jėzų išspręsti šeimos ginčą dėl turto. Kokia tai gali būti pamoka mums?
5. Ką vyro prašymas atskleidė apie jį?
5 „Apie žmogų kai ką pasako tai, kur krypsta jo mintys klausantis religinių pamokymų“, — rašoma viename šaltinyje. Kai Jėzus aiškino gilias dvasines tiesas, to vyro mintys, matyt, sukosi, kaip įgyti turto. Ar jis turėjo pagrindo skųstis dėl palikimo, nepasakyta. Galbūt tik bandė pasinaudoti Jėzaus autoritetu bei gebėjimu išmintingai spręsti žmonių ginčus (Izaijo 11:3, 4; Mato 22:16). Kad ir kaip būtų, vyro prašymas rodė, jog širdyje jam trūko pagarbos dvasiniams dalykams. O kaip yra su mumis? Štai per krikščionių sueigas galbūt kartais leidžiame mintims klajoti ar galvojame, ką veiksime vėliau. Venkime to. Atidžiai klausykimės, kas sakoma, ir mąstykime, kaip gautas žinias pritaikyti, kad mūsų santykiai su dangiškuoju Tėvu, Jehova, ir bendratikiais taptų dar glaudesni (Psalmyno 22:23 [22:22, Brb]; Morkaus 4:24).
6. Kodėl Jėzus nepatenkino vyro prašymo?
6 Kad ir koks buvo to vyro motyvas, Jėzus nepatenkino jo prašymo. Dargi pasakė: „Žmogau, kas gi mane skyrė jūsų teisėju ar dalytoju?“ (Luko 12:14). Jėzus čia priminė, ką žmonės gerai žinojo: pagal Mozės įstatymą, tokius reikalus turėjo spręsti miestuose paskirti teisėjai (Pakartoto Įstatymo 16:18-20; 21:15-17; Rūtos 4:1, 2). Jėzui rūpėjo kur kas svarbesnis darbas — liudyti tiesą apie Karalystę ir aiškinti žmonėms, kokia Dievo valia (Jono 18:37). Sekdami Jėzaus pavyzdžiu, nepasineriame į kasdienius rūpesčius, o negailėdami laiko nei jėgų skelbiame gerąją naujieną ir ruošiame „mokiniais visų tautų žmones“ (Mato 24:14; 28:19).
Svarbu saugotis godumo
7. Ką Jėzus įžvelgė to žmogaus širdyje?
7 Gebėdamas permatyti žmonių širdis, Jėzus įžvelgė, kad tą vyrą prašyti įsikišti į jo reikalą paskatino netinkamas motyvas. Todėl, užuot tik atmetęs prašymą, Jėzus tą motyvą atskleidė sakydamas: „Žiūrėkite, saugokitės bet kokio godumo, nes jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto“ (Luko 12:15).
8. Kas yra godumas ir prie ko jis veda?
8 Godumas — ne vien noras turėti pinigų ar daiktų, kurie šiaip naudingi ir reikalingi. Tai begalinis troškimas turto, gėrybių ar to, kas priklauso kitam. Godus žmogus daiktų geidžia nepasotinamai ir tik todėl, kad juos turėtų, nesvarbu, reikia jų ar ne. Jam nerūpi, kaip toks elgesys atsilieps kitiems. Goduolis nuolat galvoja apie tai, ko geidžia. Tos mintys tiek užvaldo, kad visi jo veiksmai nukreipti į vieną tikslą — gauti geidžiamą objektą, kuris, galima sakyti, tampa jo dievu. Prisiminkime, kad apaštalas Paulius tokį žmogų prilygina stabmeldžiui, kuris nepaveldės Dievo Karalystės (Efeziečiams 5:5; Kolosiečiams 3:5).
9. Kaip godumas gali pasireikšti? Pateik pavyzdžių.
9 Įsidėmėtina, kad Jėzus liepė saugotis „bet kokio godumo“. Godumas gali pasireikšti įvairiai. Štai paskutiniame iš Dešimties įsakymų perspėjama: „Negeisi savo artimo namų; negeisi savo artimo žmonos ar vergo bei vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui“ (Išėjimo 20:17). Biblijoje gausu pavyzdžių, kaip godulystė kai kuriuos pastūmėjo į sunkią nuodėmę. Šėtonas pirmasis gviešėsi to, kas priklausė ne jam — garbės, šlovės ir valdžios, kokios vertas tik Jehova (Apreiškimo 4:11). Ieva geisdama būti nepriklausoma pasidavė gundymui ir tai galiausiai nuvedė žmoniją į nuodėmę ir mirtį (Pradžios 3:4-7). Kai kurie angelai tapo demonais, nes „neišlaikė savo prakilnumo, bet paliko savo buveinę“, geisdami, kas jiems neleistina (Judo 6; Pradžios 6:2). Taip pat prisimink Balaamą, Achaną, Gehazį, Judą. Nesitenkindami tuo, ką turėjo, jie godžiai troško daugiau ir ėmė piktnaudžiauti savo padėtimi. Tai juos sužlugdė.
10. Kaip turime taikyti Jėzaus patarimą „žiūrėkite“?
10 Kodėl įspėdamas sergėtis godumo Jėzus pirmiausia pasakė „žiūrėkite“? Žmonės greitai pastebi, kad kitas godus, bet retai kada pripažįsta, jog patys turi tą ydą. Tačiau kaip pabrėžė apaštalas Paulius, meilė pinigams yra „visų blogybių šaknis“ (1 Timotiejui 6:9, 10). O „užsimezgęs geismas pagimdo nuodėmę“, — aiškino Jėzaus mokinys Jokūbas (Jokūbo 1:15, Brb). Todėl, kaip ragino Jėzus, turime ‘žiūrėti’ — ne į kitus, ar jie godūs, o į save — tyrinėti, kuo pertekusi mūsų pačių širdis, kad sugebėtume ‘saugotis bet kokio godumo’.
Gyvenimas pertekliuje
11, 12. a) Kokiais žodžiais Jėzus perspėjo saugotis godumo? b) Kodėl svarbu klausyti Jėzaus perspėjimo?
11 Yra ir kita priežastis, kodėl svarbu saugotis godumo. Štai ką Jėzus toliau pasakė: „Jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto“ (Luko 12:15). Į tai verta įsiklausyti, nes šiame materializmo amžiuje prabangą daugelis sieja su laime ir sėkme. Tais žodžiais Jėzus pabrėžė, jog turtai, kad ir didžiausi, nepadaro gyvenimo tikrai prasmingo ir laimingo.
12 Tačiau kai kurie su tuo nesutinka. Jie galbūt mano, kad visko pertekusio žmogaus gyvenimas patogesnis, malonesnis, taigi ir prasmingesnis. Todėl visas jėgas atiduoda tam, kad galėtų įsigyti bet kurį trokštamą daiktą, kiekvieną technikos naujovę. Visko turėdami tikisi būti laimingi. Bet tokia mąstysena rodo, kad jie nesupranta, ką iš tikrųjų norėjo pasakyti Jėzus.
13. Koks yra deramas požiūris į gyvybę ir turtą?
13 Jėzus neaiškino, gera ar bloga būti visko pertekusiam, o tik pabrėžė, kad gyvybė nepriklauso nuo sukaupto turto. Kiekvienas žinome, kad pragyvenimui nereikia daug: užtenka turėti maisto, drabužių, stogą virš galvos. Turtuoliai viso šito pertekę, o vargšams tenka grumtis dėl duonos kąsnio. Tačiau visi skirtumai tarp jų išnyksta atėjus mirčiai (Mokytojo 9:5, 6). Taigi neturime manyti, kad turtai gali suteikti gyvenimui prasmę.
14. Ką dar Jėzus norėjo pasakyti žodžiais „gyvybė nepriklauso nuo turto“?
14 Be to, žodžiais „gyvybė nepriklauso nuo turto“ Jėzus norėjo pasakyti: turtingi mes ar vargšai, mėgaujamės prabanga ar vos suduriame galą su galu, ne mūsų valioje, kiek ilgai gyvensime, netgi ar būsime gyvi rytoj. Kalno pamoksle Jėzus kalbėjo: „Kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?!“ (Mato 6:27). Biblija aiškiai moko, jog tiktai Jehova yra „gyvenimo šaltinis“. Jis vienintelis savo ištikimiems tarnams gali duoti „tikrąjį gyvenimą“ — amžiną, be pabaigos — danguje arba žemėje (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]; 1 Timotiejui 6:12, 19).
15. Kodėl daugelis pasitiki turtais?
15 Jėzaus žodžiai atskleidžia, jog žmonių požiūris į gyvenimą gali būti iškreiptas. Tiek turtingi, tiek vargšai yra netobuli ir visus valdo mirtis. Kadaise Mozė pasakė: „Gyvename septynias dešimtis metų, o jei tvirtesni, tai gal ir visas aštuonias. Bet tų metų dauguma — tik triūsas ir vargas; jie greitai prabėga, ir mes išskubame“ (Psalmyno 90:10; Jobo 14:1, 2; 1 Petro 1:24). Todėl daugelis tų, kurie nepuoselėja draugystės su Dievu, vadovaujasi nuostata „valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“, kaip kad rašė apaštalas Paulius (1 Korintiečiams 15:32). Kiti matydami, koks laikinas ir nepastovus gyvenimas, saugumo ir stabilumo bando ieškoti turtuose. Jie galbūt mano, kad turėdami daug apčiuopiamų materialinių vertybių gyvens saugiau. Todėl be perstojo stengiasi krauti turtą klaidingai galvodami, kad jis suteiks saugumą ir laimę (Psalmyno 49:6, 11, 12, Brb).
Saugi ateitis
16. Kas nenulemia tikrosios gyvenimo vertės?
16 Tiesa, aukštesnis pragyvenimo lygis — turint apsčiai maisto, drabužių, būstą, prabangos daiktų — leidžia gyventi patogiau, geriau pasirūpinti sveikata ir taip keleriais metais prailginti savo amžių. Tačiau ar toks gyvenimas išties prasmingesnis ir labiau saugus? Kad ir kiek žmogus gyventų ir kiek turto turėtų, tai nenulemia jo gyvenimo vertės. Apaštalas Paulius įspėjo per daug nepasitikėti materialiniais dalykais. Timotiejui jis rašė: „Šio pasaulio turtuoliams įsakyk, kad nesididžiuotų ir nesudėtų vilčių į nepatikimus turtus, bet viltųsi Dievu, kuris apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui“ (1 Timotiejui 6:17).
17, 18. a) Kokių žmonių požiūriu į turtą mums verta sekti? b) Kokį Jėzaus palyginimą aptarsime kitame straipsnyje?
17 Neišmintinga sudėti viltis į turtus, nes jie nepatikimi. Patriarchas Jobas buvo labai turtingas, bet užklupus negandai gausios jo gėrybės pražuvo per vieną dieną. Tik stiprus ryšys su Dievu apsaugojo Jobą per visus išmėginimus (Jobo 1:1, 3, 20-22). Abraomas, nors turėjo palikti didelius turtus, sutiko vykdyti nelengvą Jehovos užduotį ir buvo už tai palaimintas: tapo „tautų daugybės tėvu“ (Pradžios 12:1, 4; 17:4-6). Šiais pavyzdžiais verta sekti. Tiek jauni, tiek pagyvenę ištirkime save, kas iš tikrųjų mums gyvenime svarbiausia ir į ką esame sudėję viltis (Efeziečiams 5:10; Filipiečiams 1:10).
18 Jėzaus žodžiai apie godumą ir tinkamą požiūrį į gyvenimą išties reikšmingi ir pamokomi. Tačiau Jėzus norėjo pabrėžti dar kai ką, todėl papasakojo susimąstyti verčiantį palyginimą apie paiką turtuolį. Ko iš to palyginimo galime pasimokyti šiandien? Į tai atsakoma kitame straipsnyje.
Kaip atsakytum?
• Ko pasimokome iš to, kad Jėzus atmetė vyro iš minios prašymą?
• Kodėl ir kaip turime saugotis godumo?
• Kodėl gyvybė nepriklauso nuo turto?
• Kaip mūsų gyvenimas gali tapti tikrai prasmingas ir saugus?
[Iliustracija 23 puslapyje]
Kodėl Jėzus atmetė vyro prašymą?
[Iliustracija 23 puslapyje]
Godumas gali nuvesti į pražūtį
[Iliustracijos 25 puslapyje]
Kaip Abraomas parodė deramą požiūrį į turtą?