16 DALIS
Vyriausybė, kuri atneš visuotinę taiką
AR YRA vyriausybė, kuri atneš tvirtą taiką? Kuri sudarys saugias sąlygas ir pašalins nusikaltimus? Kuri likviduos badą? Kuri išvalys žemę nuo užteršimo ir nugalės ligas?
2 Žmonija savo istorijos bėgyje visuomeninės santvarkos sferoje pagimdė monarchiją, demokratiją, socialistines ir komunistines valstybes. Bet nė viena iš tų vyriausybių negalėjo įgyvendinti anksčiau prisimintų tikslų mažu mastu, nekalbant apie visapasaulinį. Vis dėlto, nežiūrint į tai, yra pagrindas gerai vilčiai.
DIEVAS NUMATĖ VYRIAUSYBĘ — KARALYSTĘ
3 Pats Dievas Jehova pažadėjo nustatyti tai, ko mums reikia. Kaip mes galime tuo pasitikėti? Dar senovėje Dievas jau numatė visuotinį rojų žemėje, kuriame žmonės galės laimingai gyventi amžinai (Pradžios 1:28; 2:8, 9). Bet paskui Edeno sode įvyko maištas. Nejaugi sužlugs Dievo ketinimas dėl nedėkingų tvarinių maištavimo? Absoliučiai ne. Greitai po Adomo ir Ievos maišto Jehova numatė Išlaisvintoją „Sėklą“, kuris sunaikins taikos ardytoją žemėje ir danguje (Pradžios 3:15). Kyla klausimas: Kokį ryšį tai turi su vyriausybe? Nusakytoji „sėkla“ turi būti Mesijas, pasaulio Kunigaikštis, apie Kurį pranašas Izaijas rašė: „Nes kūdikis mums yra užgimęs, Sūnus mums yra duotas, Kurio valdžia ant Jo peties. Ir Jis vardu — Nuostabusis Patarėjas, Stiprus Karžygys, Amžinas Tėvas, Ramybės Kunigaikštis; kad Jo valdžia didi būtų bei ramybė be galo soste Dovydo ir jo Karalystėje, kad ją įtaisytų ir pastiprintų teismu ir teisybe nuo dabar į amžius. Tai padarys Kerštas Dievo Savaofo“ (Izaijo 9:6, 4; 11:1-5).
4 Taip, Dievas pažadėjo valdymą ant žemės, kuris skirsis teisingumu ir taika. Biblija pažymi šitą valdymą kaip Dievo Karalystę. Milijonai žmonių meldžiasi: „Tėve mūsų ... teateina Tavo Karalystė“ (Mato 6:9). Jeigu ir tu kalbi šitą maldą, tu prašai teisingos vyriausybės, dangiškos Karalystės, kuri atneš taiką žemėje (Psalmyno 71:1-8). Bet kada Dievas nustatys šitą vyriausybę? Kaip Jis renka ir ruošia Savo vyriausybės narius?
5 Daugelis Dievo ketinimo detalių išryškėjo šimtmečių bėgyje. Pavyzdžiui, Dievas pranašystėje parodė, kad Mesijas ateis iš Abraomo ir Jokūbo kartos ir Judo giminės (Pradžios 22:18; 49:10). Jehova įkūrė Izraelyje Karalystę, kuri buvo pranašišku būsimų įvykių atvaizdu. Toje Karalystėje buvo teokratija (Dievo viešpatavimas). Apie tos tautos karalių buvo sakoma, kad „jis sėdi Jehovos soste“ (1 Metraščių 29:23). Jehova buvo aukščiausias autoritetas. Jo įstatymai vadovavo tautai. Po kurio laiko Dievas pranešė Dovydui, kad iš jo namų kils amžinasis Karalius (Psalmyno 88:20, 21, 29).
6 Šitos smulkmenos ir kiti paaiškinimai iš Biblijos Izraelio istorijos svarbūs todėl, kad jie parodo, jog Dievas nustatys Savo Karalystę ant tvirto ir teisėto pagrindo. Sutinkamai su tuo, Dievas vėliau pasiuntė angelą pas mergaitę Mariją iš Dovydo namų, kad jai praneštų naujieną. Angelas, atėjęs pas ją, pasakė:
„Tu pagimdysi sūnų ir duosi Jam vardą Jėzus. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnumi ir Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą. Jis valdys Jokūbo namus ir Jo Karalystei nebus galo“ (Luko 1:28-33).
7 Tai yra nusakytas Mesijas, kuriam Dievas pažadėjo viešpatavimą ant žmonijos. Ko mes galime laukti iš Jėzaus, kaip valdovo? Pažiūrėkime, ką mes galime apie jį sužinoti?
8 Jėzus buvo ištikimai atsidavęs Dievui ir visada buvo pasiruošęs vykdyti Jo valią (Hebrajams 10:9; Izaijo 11:3). Savo ištikimybę Jėzus paliudijo tuo, kad nei turtai, nei šio pasaulio garbė negalėjo papirkti Jo (Luko 4:5-8). Jis be baimės išstodavo už tiesą ir nebijojo demaskuoti religinius veidmainius (Jono 2:13-17; Morkaus 7:1-3).
9 Kristus labai myli žmoniją. Jis net Savo gyvybę atidavė už ją (Jono 13:34; 15:12, 13). Iš gailestingumo Jėzus gydė ligonius, prikeldavo mirusius ir alkanus pamaitindavo (Luko 7:11-15, 22; 9:11-17). Jėzus valdė gamtos jėgas ir panaudodavo tai žmonių gerovei (Mato 8:23-27). Be to, Jis buvo labai prieinamas kiekvienam žmogui, net vaikai jausdavosi gerai šalia šito išmintingo, geraširdžio žmogaus (Mato 11:28-30; 19:13-15).
10 Įsivaizduok, kokia palaima turėti tokį Vadovą su tokiomis puikiomis kokybėmis ir sugebėjimais ir tą didžiulę viltį turi visi Jehovos garbintojai.
VIEŠPATAVIMAS DANGUJE
11 „Mano Karalystė ne iš šio pasaulio“, — atsakė Jėzus Romos vietininkui Pilotui (Jono 18:36). Jėzus laikėsi neutraliai nuo politinių tautų reikalų. Jis davė pavyzdį Savo pasekėjams (Jono 6:15; 2 Korintiečiams 5:20). Tai neprieštarauja tam, kad Dievo Sūnus valdys žemę. Jis valdys ją iš dangaus, kur yra gavęs viršžmogišką universalinę valdžią.
12 Su tuo tikslu Tėvas dangiškasis prikėlė Jėzų nemirtingam dvasiniam gyvenimui (Apaštalų darbų 10:39-43; 1 Korintiečiams 15:45). Pasirodęs Savo mokiniams Jis drąsino juos, sakydamas, kad ir toliau Jis gyvena ir veikia. Po to Jis pakilo į dangų. Apie tai rašė ap. Petras :„Jis sėdi Dievo dešinėje, užžengęs į dangų ir Jam yra paduoti visi angelai, valdžios ir galybės“ (1 Petro 3:22; Mato 28:18).
13 33 m. e. metais Kristus pradėjo vadovauti krikščionių susirinkimui žemėje. Jie su džiaugsmu pakluso tokiai vadovybei iš dangaus (Kolosiečiams 1:13, 14). Tai reiškė, kad Kristus vadovavo Jo mokinių žemiškam susirinkimui.
14 Dievas suteikė žmonijai laiką ir galimybes, kad jie galėtų patys pamatyti savo žmogiško viešpatavimo vaisius, todėl Kristus turėjo laukti, kol ateis karališko viešpatavimo ant žemės laikas. Ap. Povilas rašė: „Šitas gi, atnešęs vieną auką už nuodėmes, amžinai sėdosi Dievo dešinėje“ (hebrajams 10:12, 13).
15 Bet jeigu Jėzus danguje nematomas, iš kur mes galime žinoti, kada prasidės Jo viešpatavimas? Kaip mes jau matėme ankstesniame skyriuje, Jėzus nusakė matomus ženklus, pagal kuriuos krikščionys žemėje gali žinoti, kad antrojo atėjimo laikas prasidėjo (Mato 24:3-31). Karai, badas, žemės drebėjimai, o taip pat krikščionių persekiojimas ir pasaulinis Evangelijos skelbimas — visa tai mes matome nuo pirmojo pasaulinio karo pradžios, ir visa tai patvirtina, kad mes gyvename šio pasaulio pabaigoje. Tie įvykiai rodo, kad Kristus jau karaliauja danguje. Pradžioje turi įvykti išvalomasis karas danguje prieš šėtoną.
„Ir įvyko karas danguje. Mykolas ir jo angelai kariavo prieš slibiną, drakonas ir jo angelai kariavo prieš juos. Bet neišlaikė jie ir nebebuvo jiems jau vietos danguje. Ir išgirdau aš didį balsą, sakantį danguje: „Dabar stojo išgelbėjimas ir jėga ir mūsų Dievo Karalystė ir Kristaus valdžia ... Džiaukitės dangūs ir gyvenantys jame! Vargas gyvenantiems žemėje ir jūroje, nes pas jus nužengė velnias dideliame įniršyje, žinodamas, kad nedaug jam liko laiko“ (Apreiškimo 12:7-12).
16 Tokiu būdu Kristus karaliauja jau dabar. Tai reiškia, kad praeis dar trumpas laikas, kada Jis panaudos Savo valdžią ir jėgą, kad pašalintų visus Karalystės priešininkus, matomus ir nematomus (Danieliaus 2:44). Tada bus galima džiaugtis teokratine karalyste, kuri atneš amžiną taiką žmonijai.
KARALYSTĖS DALYVIAI
17 Biblijoje yra tolimesni paaiškinimai apie Karalystę. Pas Danieliaus 7:13, 14 aprašoma, kaip Dievo Sūnui bus pavesta galybė ir viešpatavimas ir Karalystė. Toliau regėjime sakoma:
„Karalystė ir valdžia ir karališka didybė po dangumi bus duota šventųjų tautai Aukščiausiojo, Kurio Karalystė — Karalystė amžina ir visi valdovai tarnaus ir nusilenks Jam“ (Danieliaus 7:27).
Dievas numatė, kad savo laiku kartu su Kristumi dar bus Jo Karalystės dalyviai. Tai reiškia, kad kai kurie iš žmonių giminės bus kartu su Karaliumi danguje. Dar būdamas žemėje Jėzus pradėjo rinkti vyrus ir moteris kurie turi būti su Juo dangiškoje Karalystėje. Jis pasakė, kad eina į dangų paruošti jiems vietą (Jono 14:1-3).
18 Tai mums leidžia aiškiai matyti, kodėl daugelis religingų žmonių negali suprasti, kad Biblija iš vienos pusės sako, jog pagal pirmutinį Dievo numatymą, žmonės turi gyventi žemėje, o iš kitos pusės Kristus sako, kad žmonės eis į dangų. Kaip tai suprasti? Dievas pažadėjo, kad kai kurie žmonės eis į dangų, kad būtų Kristaus Karalystės dalyviais. O žemė turi būti pripildyta taikiais žmonėmis ir tapti pirmutiniu rojumi (Psalmyno 36:29; Izaijo 65:17, 20-25).
19 Kiek asmenų eis į dangų, kad sudarytų karališką vyriausybę? Visatoje? Jėzus pasakė: „Nebijok, mažoji kaimene, nes jūsų Tėvui patiko duoti jums Karalystę“ (Luko 12:32). Taip, skaičius tas nedidelis ir tiksliai nustatytas. Apreiškime parodyta, kad dangiškos Karalystės dalyvių, atpirktų nuo žmonių, kurie valdys kartu su Kristumi, skaičius sudaro 144000 (Apreiškimo 14:1-5). Tai nesunku suprasti. Juk visos žmogiškos vyriausybės su prezidentu priešakyje paprastai randasi svarbiausiame savo šalies mieste.
20 Dievas nesuteikė žmonėms teisę spręsti, kam būti danguje. Jis pats pasirenka, ką nori (1 Petro 2:4, 5, 9; Romiečiams 8:28-30; 9:16). Kada Dievas išsirinko apaštalą Povilą, išliejo ant jo Savo Dvasią, pažadino jame įsitikinimą, kad jis priklauso dangiškai Karalystei (2 Timotiejui 4:18). Povilas rašė: „Pati dvasia liudija mano dvasiai, kad mes Dievo vaikai. O jeigu vaikai, tai ir Dievo dalininkai ir draugdalininkai Kristaus“ (Romiečiams 8:16, 17; 2 Korintiečiams 1:22; 5:5).
21 Dievas palyginti mažą skaičių Savo pasekėjų išsirinko dangiškam gyvenimui, visi likę turi džiaugtis Dievo numatymu duoti jiems laimingą gyvenimą rojaus žemėje. Jėzus buvo pirmas, priimtas į dangų (Hebrajams 6:19, 20; Mato 11:11). Po to Dievas išrinko 144000 kitų dangiškos Karalystės narių.
22 Po to, kai apaštalas Jonas savo regėjime matė apribotą skaičių (144000), kurie karaliaus su Kristumi danguje, jam buvo parodyta „didelė daugybė žmonių“, kurių niekas negalėjo suskaičiuoti (Apreiškimo 7:4, 9, 10). Jie bus išsaugoti gyvenimui Naujame Pasaulyje. Jie turi laimingą perspektyvą amžinam gyvenimui žemėje panašiai Nojui, Abraomui, Dovydui, kurie mirė tikėjime anksčiau, negu Dievas nustatė 144000 į dangų (Apaštalų darbų 2:34).
KODĖL GALIMA PASITIKĖTI DANGIŠKA VYRIAUSYBE?
23 Šiandieną dauguma žmonių deda mažai vilčių į savo vyriausybes. Dangiška Karalystė absoliučiai skirsis nuo žmogiškų vyriausybių. Šimtmečių bėgyje Dievas rinkosi asmenybes, kurios įrodė savo tikėjimą. Visuose bandymuose ir persekiojimuose jie elgėsi teisingai. Jie pasirinko vykdyti Dievo valią. Todėl argi galima jais nepasitikėti?
24 Tas, kad jie kažkada buvo žmonėmis žemėje, padės jiems suprasti mūsų problemas ir užjausti mus (Hebrajams 4:15, 16). Jie žino, ką reiškia būti išvargintam ir praradusiam drąsą, būti pavojuose ir rūpesčiuose. Jie žino, kokių pastangų reikia būti kantriu, džiaugsmingu, užjaučiančiu. Kai kurie iš jų buvo moterys, jos supranta ypatingus jausmus ir moterų poreikius žemėje (Galatams 3:28).
25 Milijonai Jehovos liudytojų įrodo šiandieną savo viltį į Kristų ir Jo Karalystę ir jie pripažįsta tą Karalystę kaip realią. Jie tai daro todėl, kad yra ištikimi Dievo Karalystei (Patarlių 14:28). Jie pripažįsta ir priima užrašytus Biblijoje Karalystės įstatymus, tiki, kad krikščioniškas kelias geriausias gyvenime. Jie dalyvauja šitos vyriausybės programoje. Biblija jų pagrindinis vadovėlis ir jie panaudoja ją kartu su kitomis pagalbinėmis publikacijomis dėl mokymosi. Savo bendruose susirinkimuose Jehovos liudytojai studijuoja Karalystės klausimus ir krikščionišką gyvenimo būdą. Be to jie padeda ir kitiems turėti naudą iš savo apmokymo programos ne tiktai susirinkimuose, bet ir privačiuose namuose (Apaštalų darbų 20:20).
26 Jėzus pasakė, kad didelis paskutinių dienų ženklas bus „Evangelijos skelbimas visoje žemėje“ (Mato 24:14). Prieš savo nuėjimą į dangų, Jėzus prisakė mokiniams aktyviai dalyvauti šitame darbe (Mato 28:19, 20; Apaštalų darbų 1:8).
27 Tikrieji krikščionys šiandieną patiria, kad dalyvavimas studijavime ir skelbime yra svarbiausia galimybė įrodyti savo meilę Dievui ir artimui (Morkaus 12:28-31). Kalba eina apie žmonių gyvybę, todėl tai sunki atsakomybė (Apaštalų darbų 20:26, 27; 1 Korintiečiams 9:16). Bet tai atneša daug, daug džiaugsmo ir pasitenkinimo (Apaštalų darbų 20:35). Jehovos liudytojai mielai sutinka padėti tau ir kitiems papasakoti apie Dievo viešpataujančią Karalystę.
[Studijų klausimai]
Kokių trokštamų tikslų negalėjo pasiekti žmogiškos vyriausybės? (1, 2)
Iš kur mes žinome, kad Dievas numatė vyriausybę, kuri nustatys taiką? (3, 4)
Kokių žingsnių ėmėsi Dievas dėl Karalystės? (5, 6)
Kodėl mes įsitikinę, kad Kristus bus įžymiu Karaliumi? (7-10)
Iš kur mes žinome, kad Jėzus nekaraliaus ant žemės? (11, 12)
Ką parodo faktai, ryšium su laiku, kada Kristus pradėjo valdyti žmoniją? (13-16)
Kas su Kristumi valdys Karalystėje? (17, 18)
Kiek su Kristumi eis į dangų ir kodėl ne visi? (19-22)
Kodėl galima pasitikėti Kristaus bendravaldovais? (23, 24)
Kaip mes įrodysime, kad palaikome Karalystę? (25-27)
[Rėmelis 151 puslapyje]
„Nesugebėjimas sukurti tikrą visuotinės taikos pagrindą reiškia, kad didžiosios valstybės tiesiai atsisako priimti autoritetą, kuris leistų joms kažką daryti tarptautinėje arenoje“.
„To rezultate pasirodė poreikis sukurti pasaulinį valdžios organą taikos išsaugojimui, kuriuo pasitikės visos tautos“ (Noriman Kauzins).
[Rėmelis 159 puslapyje]
REALISTINIS POŽIŪRIS Į VYRIAUSYBĘ
„Mūsų ginklas buvo lazdos ir pistoletai“, — pasakė Stelvėjo, kuris 1970 metais Pietų Europoje buvo politiniu aktyvistu. Slaptose karinėse stovyklose jis buvo apmokomas vesti gatvių kovas ir formuoti karinius dalinius iš vietinių gyventojų.
Bet po kurio laiko įvyko pasikeitimai. Jehovos liudytojai atėjo į Stelvėjo namus ir papasakojo jam gerąją žinią iš Biblijos. Pasekmės? „Man atsivėrė akys ir aš supratau, kad žmonės padalyti nacionalizmo ir politinės kovos. Iš Biblijos aš supratau, kad Dievas sukūrė žmogų, kad jis gyventų taikiai visoje žemėje (Apaštalų darbų 17:26). Šita tiesa buvo vienijančia jėga dėl manęs. Tai išlaisvino mane nuo išankstinio nusistatymo prieš žmones nacionaliniu ir politiniu atžvilgiais“.
„Aš klausiau savęs, kaip gali žmogus išsivaduoti nuo savo problemų, jeigu politika pati sudaro padalijimą tarp žmonių? Kad žmonės būtų vieningi ir taikingi, reikia, kad išnyktų priežastys, skiriančios juos. Tarp Jehovos liudytojų aš mačiau, kaip juodieji ir baltieji krikštijosi tame pačiame vandenyje. Ankstesnieji protestantai ir katalikai atmetė savo klajojimus ir neapykantą vienas kitam. Arabai ir žydai net šešių dienų karo metu taikiai susirinkdavo kartu. Aš išmokau mylėti tuos, kurių kažkada neapkenčiau“.
„Niekas negali pasakyti, kad Dievo Karalystė, kurios siekia Jehovos liudytojai yra utopija. Egzistuoja labai inteligentiška brolija, kuri suvienyta visoje žemėje po šita Karalyste. Pritaikydami biblinius principus gyvenime, Jehovos liudytojai pasiekė rezultatų, kurių nėra pasiekusi jokia kita grupė pasaulyje“.
„Tiems, kurie kaip aš anksčiau kovojo už teisingumą, taiką ir socialinę tvarką, sakau: „Būkite realūs ir sutikite, kad žmogus nepajėgus pasiekti šitą tikslą. Žiūrėkite į Jehovos liudytojus. Ar jie turi problemų su karais, politiniais ir rasiniais pasidalijimais? Jie turi taiką ir vienybę. Žmonės pasitiki žmonėmis ir turi problemų. Jehovos liudytojai paklūsta Dievo Karalystei ir išsprendė šitas pagrindines problemas“.