„Buvo vienas turtingas žmogus, – pradeda Jėzus. – Jis vilkėjo purpuru ir drobe, kasdien mėgavosi ištaigingu gyvenimu. Prie jo vartų atnešdavo vieną votimis aptekusį elgetą, vardu Lozorius. Šis troško pasisotinti tuo, kas nukrisdavo nuo turtuolio stalo. Dar ir šunys atbėgę laižydavo jo votis“ (Luko 16:19–21).

O kas yra panašūs į elgetą Lozorių, kuris „troško pasisotinti tuo, kas nukrisdavo nuo turtuolio stalo“? Paprasti, vargstantys žmonės, religinių vadovų menkinamai vadinami am haárec – „žemės žmonėmis“. Fariziejų įsitikinimu, jie yra Įstatymo neišmanantys prasčiokai, kurių net neverta mokyti (Jono 7:49). Tie suvargę žmonės, anot jų, Dievui atgrasūs – tarsi tas votimis aptekęs elgeta.