10 skyrius

Dievo Karalystė valdo

 1, 2. Kaip žmonių vyriausybės pasirodė netinkamos?

GALBŪT tau yra atsitikę, kad nusipirkęs kokį nors prietaisą pamatei, jog jis neveikia. Tarkime, tu paskambinai meistrui. Tačiau tuoj po to, kai jis „pataisė“ prietaisą, šis vėl sugedo. Koks nusivylimas!

² Panašiai yra su žmonių vyriausybėmis. Žmonija visada troško vyriausybės, kuri užtikrintų taiką ir laimę. Tačiau uolios pastangos pataisyti visuomenės gedimus nebuvo tikrai sėkmingos. Buvo sudaryta daugybė taikos sutarčių, bet vėliau jos būdavo sulaužomos. Be to, kokia vyriausybė buvo pajėgi padaryti galą skurdui, prietarams, nusikalstamumui, ligoms ir aplinkos teršimui? Žmogaus valdymas yra nepataisomas. Netgi išmintingasis Izraelio karalius Saliamonas paklausė: „Kas gi iš žmonių gali suprasti savo kelią?“ (Patarlių 20:24).

 3. a) Kokia buvo Jėzaus skelbimo tema? b) Kaip kai kurie žmonės apibūdina Dievo Karalystę?

³ Nenusimink! Tvirta pasaulinė vyriausybė nėra vien tik svajonė. Ji buvo Jėzaus skelbimo tema. Jis vadino ją „Dievo karalyste“ ir mokė savo pasekėjus melsti jos (Luko 11:2; 21:31). Žinoma, Dievo Karalystė kartais minima religiniuose susibūrimuose. Iš tikrųjų milijonai meldžia jos kasdien kartodami Viešpaties maldą (taip pat vadinamą Tėve mūsų arba pavyzdine malda). Bet paklausti̇̀: „Kas yra Dievo Karalystė?“, žmonės atsako įvairiai. Kai kurie sako, kad „ji yra tavo širdyje“. Kiti vadina ją dangumi. Biblija, kaip pamatysime, duoda aiškų atsakymą.

KARALYSTĖ, TURINTI TIKSLĄ

 4, 5. Kodėl Jehova nusprendė suteikti savo suverenitetui naują išraišką ir kas bus per tai įgyvendinta?

⁴ Jehova Dievas visada buvo Karalius, arba Suverenus visatos Valdovas. Tai, kad jis sukūrė visus dalykus, suteikia jam tokią aukštą padėtį (1 Kronikų 29:11; Psalmių 102:19; Apaštalų darbai 4:24). Bet Karalystė, apie kurią skelbė Jėzus, yra papildomas, arba antrinis, dalykas šalia Dievo visuotinio suvereniteto. Ta Mesijo Karalystė turi ypatingą tikslą, tačiau koks jis?

⁵ Kaip paaiškinta 6-ajame skyriuje, pirmoji žmonių pora sukilo prieš Dievo valdžią. Kadangi iškilo klausimai, Jehova nusprendė suteikti savo suverenitetui naują išraišką. Dievas paskelbė savo tikslą išvesti „sėklą“, kuri sutraiškys Gyvatę, Šėtoną, ir pašalins žmonijos paveldėtos nuodėmės pasekmes. Pirminė „sėkla“ yra Jėzus Kristus, o „Dievo karalystė“ — tai priemonė, kuri visiškai sutriuškins Šėtoną. Per šią Karalystę Jėzus Kristus Jehovos vardu sugrąžins valdymą žemėje ir apgins teisėtą Dievo suverenitetą visiems laikams (Pradžios 3:15, NW; Psalmių 2:2-9).

 6, 7. a) Kur yra Karalystė ir kas yra Karalius bei jo bendravaldžiai? b) Kas yra Karalystės pavaldiniai?

⁶ Pagal vieną Jėzaus žodžių nedoriesiems fariziejams vertimą, jis pasakė: „Dievo karalystė yra jūsų viduje“ (Luko 17:21, ŠvR). Ar Jėzus turėjo omenyje, kad Karalystė buvo tų sugedusių vyrų piktose širdyse? Ne. Tikslesnis graikiško originalo teksto vertimas skamba: „Dievo karalystė... yra tarp jūsų“ (ŠR). Jėzus, kuris buvo tarp jų, tuo nurodė save kaip būsimąjį Karalių. Dievo Karalystė anaiptol nėra kažkas tokio, ką asmuo turi savo širdyje, bet ji yra reali, veikianti vyriausybė su valdovu ir pavaldiniais. Tai dangiškoji vyriausybė, nes ji vadinama ir „dangaus karalyste“, ir „Dievo karalyste“ (Mato 13:11; Luko 8:10). Pranašas Danielius regėjime matė jos Valdovą „tarsi žmogaus sūnų“, atvestą Visagalio Dievo akivaizdon, ir jam buvo duota ilgalaikė „valdžia, garbė ir karalystė, ir visos tautos, giminės ir kalbos turės jam tarnauti“ (Danieliaus 7:13, 14). Kas tas Karalius? „Žmogaus Sūnumi“ Biblija vadina Jėzų Kristų (Mato 12:40; Luko 17:26). Taip, Jehova paskyrė savo Sūnų, Jėzų Kristų, būti Karaliumi.

⁷ Jėzus nevaldo vienas. Su juo yra 144 000, kurie „atpirkti iš žemės“, kad kartu su juo valdytų kaip karaliai ir kunigai (Apreiškimas 5:9, 10; 14:1, 3; Luko 22:28-30). Dievo Karalystės pavaldiniai bus pasaulinė šeima žmonių, kurie paklūsta Kristaus vadovavimui (Psalmių 71:7, 8). Tačiau kaip mes galime būti tikri, kad Karalystė tikrai išteisins Dievo suverenitetą ir atkurs rojaus sąlygas mūsų žemėje?

DIEVO KARALYSTĖS REALUMAS

 8, 9. a) Kaip galėtume pailiustruoti Dievo Karalystės pažadų patikimumą? b) Kodėl galime būti tikri Karalystės realumu?

⁸ Įsivaizduok, kad ugnis sunaikino tavo namą. Dabar draugas, kuris turi tam lėšų, pažada padėti atstatyti tavo namą ir aprūpinti maistu tavo šeimą. Jeigu tas draugas visada tau sakė tiesą, argi netikėtum juo? Tarkim, kitą dieną tu parėjai namo iš darbo ir radai darbininkus, jau pradėjusius valyti tai, kas liko po gaisro, ir maistą, atneštą tavo šeimai. Be abejo, tu visiškai pasitikėtum, kad laikui bėgant viskas bus ne tik atstatyta, bet atrodys net geriau negu prieš tai.

⁹ Panašiai Jehova mums duoda užtikrinimą dėl Karalystės realumo. Kaip parodyta biblinėje knygoje Žydams, Karalystės priemonė atsispindėjo daugelyje Įstatymo aspektų (Žydams 10:1). Pranašiški Dievo Karalystės atspindžiai buvo taip pat akivaizdūs žemiškojoje Izraelio karalystėje. Tai nebuvo paprasta vyriausybė, nes valdovai sėdėjo „Viešpaties [„Jehovos“, NW] soste“ (1 Kronikų 29:23). Be to, buvo išpranašauta: „Karališkoji lazda iš Jūdos nebus atimta, neigi ramstis nuo jo kojų tol, kol nebus atėjęs Ramybės karžygys [„Šilo“, NW], kurio visos tautos klausys“ (Pradžios 49:10, ŠvR).a Taip, būtent iš karališkosios Judo linijos turėjo kilti Jėzus, ilgalaikis Dievo vyriausybės Karalius (Luko 1:32, 33).

10. a) Kada buvo padėtas Dievo mesijiškosios Karalystės pagrindas? b) Kokiam svarbiam darbui žemėje turėjo vadovauti būsimieji Jėzaus bendravaldžiai?

¹⁰ Dievo mesijiškosios Karalystės pagrindas buvo padėtas, kai buvo išrinkti Jėzaus apaštalai (Efeziečiams 2:19, 20; Apreiškimas 21:14). Jie buvo pirmieji iš 144 000, kurie valdys danguje kaip bendrakaraliai su Jėzumi Kristumi. Būdami žemėje, šie būsimieji bendravaldžiai turėjo vadovauti liudijimo kampanijai, paklusdami Jėzaus įsakymui: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mato 28:19).

11. Kaip šiandien vykdomas Karalystės skelbimo darbas ir kas juo atliekama?

¹¹ Įsakymas daryti mokinius dabar vykdomas beprecedenčiu mastu. Jehovos Liudytojai skelbia gerąją naujieną apie Karalystę visame žemės rutulyje, pagal Jėzaus pranašiškus žodžius: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija [„geroji naujiena apie karalystę“, NW] visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mato 24:14). Vienas iš Karalystės skelbimo darbo aspektų yra vykdoma didžiulė mokymo programa. Tie, kurie paklūsta Dievo Karalystės įstatymams ir principams, jau turi taiką ir vienybę — tai, ko negali pasiekti žmonių vyriausybės. Visa tai yra aiškus įrodymas, kad Dievo Karalystė — realybė!

12. a) Kodėl tinkama Karalystės skelbėjus vadinti Jehovos Liudytojais? b) Kuo Dievo Karalystė skiriasi nuo žmonių vyriausybių?

¹² Jehova pasakė izraelitams: „Jūs mano liudytojai... ir mano tarnas, kurį aš pasirinkau“ (Izaijo 43:10-12). Jėzus, „ištikimasis liudytojas“, uoliai skelbė gerąją naujieną apie Karalystę (Apreiškimas 1:5; Mato 4:17). Taigi tinkama, kad šių dienų Karalystės skelbėjai vadinasi Dievo paskirtu vardu — Jehovos Liudytojai. Bet kodėl Liudytojai eikvoja tiek daug laiko ir pastangų kalbėdami kitiems apie Dievo Karalystę? Jie daro tai todėl, kad Karalystė yra vienintelė žmonijos viltis. Žmonių vyriausybės anksčiau ar vėliau žlunga, bet Dievo Karalystė niekada nežlugs. Izaijo 9:6, 7 jos Valdovas, Jėzus, vadinamas „Taikos Kunigaikščiu“ ir priduriama: „Jo viešpatavimas daugės, ir taikai nebus galo.“ Dievo Karalystė nepanaši į žmonių vyriausybes, kurios šiandien valdo, o rytoj jau nuverstos. Iš tikrųjų Danieliaus 2:44 sakoma: „Dievas pažadins karalystę, kuri neiširs per amžius ir jos viešpatavimas nebus atiduotas kitai tautai. ... Ji... pati gi stovės per amžius.“

13. a) Kokios yra kai kurios problemos, kurias sėkmingai išspręs Dievo Karalystė? b) Kodėl galime būti įsitikinę, kad Dievo pažadai išsipildys?

¹³ Koks žmogiškas karalius galėtų pašalinti karą, nusikalstamumą, ligas, badą ir benamių problemą? Be to, koks žemiškas valdovas galėtų prikelti tuos, kurie mirę? Dievo Karalystė ir jos Karalius padarys tai. Karalystė nepasitvirtins esanti netobula tarsi blogai veikiantis prietaisas, kuriam nuolat reikia remonto. Priešingai, Dievo Karalystė bus sėkminga, nes Jehova pažada: „Mano žodis, kurs išeina iš mano burnos, ... negrįš į mane tuščias, bet padarys, ko tik aš norėjau, ir bus sėkmingas tuose dalykuose, kuriems aš jį siunčiau“ (Izaijo 55:11). Dievo tikslas nežlugs; tačiau kada Karalystė turėjo pradėti valdyti?

KARALYSTĖS VALDYMAS — KADA?

14. Ko apie Karalystę nesuprato Jėzaus mokiniai, tačiau ką žinojo Jėzus apie savo valdymą?

¹⁴ „Viešpatie, gal tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?“ Šis Jėzaus mokinių užduotas klausimas atskleidė, kad tuomet jie nežinojo Dievo Karalystės tikslo ir paskirto jos valdymo laiko pradžios. Įspėdamas juos nespėlioti apie tai, Jėzus pasakė: „Ne jūsų reikalas žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo galia.“ Jėzus žinojo, kad jo valdymas žemėje buvo atidėtas ateičiai, praėjus ilgam laikui po jo prisikėlimo ir įžengimo į dangų (Apaštalų darbai 1:6-11; Luko 19:11, 12, 15). Rašte tai išpranašauta. Kaip?

15. Kaip Psalmių 109:1 nušviečia Jėzaus valdymo laiką?

¹⁵ Pranašiškai nurodydamas Jėzų kaip „Viešpatį“, karalius Dovydas pasakė: „Viešpats [„Jehova“, NW] tarė mano Viešpačiui: ‛Sėskis mano dešinėje, kolei aš nepadarysiu iš tavo neprietelių tavo kojoms pakojo’“ (Psalmių 109:1; palygink Apaštalų darbų 2:34-36). Ši pranašystė nurodo, kad Jėzaus valdymas neprasidės tuoj pat po jo įžengimo į dangų. Tikriau sakant, jis turės laukti sėdėdamas Dievo dešinėje (Žydams 10:12, 13). Kaip ilgai turės tęstis šis laukimas? Kada turės prasidėti jo valdymas? Biblija padeda mums rasti atsakymus.

16. Kas įvyko 607 m. p. m. e. ir kaip tai susiję su Dievo Karalyste?

¹⁶ Vienintelis miestas visoje žemėje, kurį Jehova pasirinko savo vardui, buvo Jeruzalė (3 Karalių 11:36). Ji taip pat buvo sostinė Dievo pripažintos žemiškosios karalystės, kuri simbolizavo dangiškąją Dievo Karalystę. Todėl Jeruzalės sunaikinimas babiloniečių rankomis 607 m. p. m. e. buvo labai reikšmingas. Šis įvykis ženklino pradžią labai ilgos pertraukos Dievo tiesioginiame savo tautos žemėje valdyme. Maždaug po šešių šimtmečių Jėzus nurodė, kad tas nutraukto valdymo laikotarpis dar tebesitęsė, nes jis pasakė: „Jeruzalę mindžios pagonys, kol baigsis pagonių [„nustatytieji tautų“, NW] laikai“ (Luko 21:24).

17. a) Kas yra „nustatytieji tautų laikai“ ir kiek jie turėjo tęstis? b) Kada prasidėjo ir baigėsi „nustatytieji tautų laikai“?

¹⁷ „Nustatytųjų tautų laikų“ laikotarpiu pasaulio vyriausybėms bus leista nutraukti Dievo pripažintą valdymą. Šis laikotarpis prasidėjo Jeruzalės sunaikinimu 607 m. p. m. e., ir Danielius nurodė, kad jis tęsis „septynis laikus“ (Danieliaus 4:20-22). Kokį laiko tarpą tai apima? Biblija parodo, kad trys ir pusė „laiko“ atitinka 1260 dienų (Apreiškimas 12:6, 14). Dvigubai ilgesnis laikotarpis, arba septyni laikai, sudarys 2520 dienų. Bet šio trumpo laikotarpio pabaigoje nieko įsidėmėtino neįvyko. Tačiau pritaikydami Danieliaus pranašystei principą „diena už metus“ ir skaičiuodami 2520 metų nuo 607 m. p. m. e., mes pasieksime 1914 m. e. m. (Skaičių 14:34; Ezechielio 4:6).

18. Ką Jėzus darė netrukus po to, kai gavo Karalystės valdžią, ir kaip tai paveikė žemę?

¹⁸ Ar Jėzus pradėjo valdyti danguje tuo metu? Rašto argumentai, jog taip ir įvyko, bus apsvarstomi kitame skyriuje. Žinoma, Jėzaus valdymo pradžia neturėjo būti paženklinta tuoj pat įsivyrausiančia taika žemėje. Apreiškimo 12:7-12 parodoma, kad vos tik gavęs Karalystę Jėzus išvarė iš dangaus Šėtoną ir demoniškuosius angelus. Tai reiškia vargą žemei, bet mes esame padrąsinami, kai skaitome, jog Velniui beliko ‛mažai laiko’. Greitai mes galėsime džiaugtis ne tik dėl to, kad valdo Dievo Karalystė, bet ir dėl to, kad ji atneš palaimas žemei ir paklusniajai žmonijai (Psalmių 71:7, 8). Iš kur mes žinome, kad tai įvyks greitai?

[Išnaša]

PATIKRINK SAVO ŽINIAS

Kas yra Dievo Karalystė ir iš kur ji valdo?

Kas valdo Karalystėje ir kas yra jos pavaldiniai?

Kaip Jehova užtikrino mus, kad jo Karalystė — realybė?

Kada prasidėjo ir baigėsi „nustatytieji tautų laikai“?

[Rėmelis 94 puslapyje]

KAI KURIE SVARBŪS ĮVYKIAI, SUSIJĘ SU DIEVO KARALYSTE

• Jehova praneša apie savo ketinimą atsiųsti „sėklą“, kuri sutraiškys Gyvatės, Šėtono Velnio, galvą (Pradžios 3:15, NW).

• 1943 m. p. m. e. Jehova nurodo, kad ši „sėkla“ bus žmogiškas Abraomo palikuonis (Pradžios 12:1-3, 7; 22:18).

• Įstatymo sandora, duota Izraeliui 1513 m. p. m. e., pateikia „būsimųjų gėrybių atspindį“ (Išėjimo 24:6-8; Žydams 10:1).

• Žemiškoji Izraelio karalystė prasideda 1117 m. p. m. e. ir vėliau tęsiasi Dovydo linijoje (1 Samuelio 11:15; 2 Samuelio 7:8, 16).

• Jeruzalė sunaikinama 607 m. p. m. e. ir prasideda „nustatytieji tautų laikai“ (4 Karalių 25:8-10, 25, 26; Luko 21:24, NW).

• 29 m. e. m. Jėzus patepamas kaip Paskirtasis Karalius ir pradeda savo žemiškąją tarnybą (Mato 3:16, 17; 4:17; 21:9-11).

• 33 m. e. m. Jėzus įžengia į dangų, kad lauktų Dievo dešinėje, kol prasidės jo valdymas (Apaštalų darbai 5:30, 31; Žydams 10:12, 13).

• Jėzus pasodinamas į sostą dangiškojoje Karalystėje 1914 m. e. m., kai baigiasi „nustatytieji tautų laikai“ (Apreiškimas 11:15).

• Šėtonas ir jo demonai numetami į žemės aplinką ir sukelia vis didėjančias nelaimes žmonijai (Apreiškimas 12:9-12).

• Jėzus prižiūri pasaulinį gerosios naujienos apie Dievo Karalystę skelbimo darbą (Mato 24:14; 28:19, 20).