„Budėkite“ — teismo valanda atėjo!
Šis studijų straipsnis parengtas pagal brošiūrą Budėkite! Būkite pasirengę!, pristatytą 2004—2005 metais visame pasaulyje vykusiuose srities kongresuose.
„Budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats“ (MATO 24:42).
1, 2. Į ką, pasak Jėzaus, bus panašus jo atėjimas?
KĄ DARYTUM žinodamas, jog kaimynystėje siaučia vagis? Budriai saugotum artimuosius ir turtą, nesumerktum akių — juk grobstytojas atsėlina slapčia, nelauktai, nepranešęs.
2 Apie tai, kaip elgiasi vagis, Jėzus ne sykį kalbėjo savo palyginimuose (Luko 10:30; Jono 10:10). Štai pasakodamas, kokie įvykiai dėsis pabaigos laiku, prieš pat jam ateinant vykdyti teismo nuosprendžių, Jėzus perspėjo: „Budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats. Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus“ (Mato 24:42, 43). Vadinasi, Jėzus ateis nelauktai — visai kaip nelauktai į namus įsėlina vagis.
3, 4. a) Kas sakoma Jėzaus perspėjime apie jo atėjimą? b) Kokių kyla klausimų?
3 Šis palyginimas labai taiklus, nes Jėzaus atėjimo data nežinoma. Toje pačioje pranašystėje Jėzus pasakė: „Tos dienos ir valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, o vien tik Tėvas“ (Mato 24:36). Todėl savo sekėjus Kristus skatino: „Būkite pasirengę“ (Mato 24:44). Nesvarbu, kada ateitų šis Jehovos nuosprendžio Vykdytojas, svarbu klausyti jo perspėjimo — būti pasiruošusiems, deramai elgtis.
4 Kyla keletas esminių klausimų. Ar tas įspėjimas skirtas vien netikintiems, ar turėtų skatinti budėti ir tikruosius krikščionis? Kodėl privalu budėti ir kaip tai daryti?
Kam skirtas perspėjimas?
5. Iš kur žinome, kad skatinimas budėti aktualus tikriesiems krikščionims?
5 Nenuostabu, kad pasaulio žmonėms, nepaisantiems perspėjimo apie artėjančią negandą, Viešpaties atėjimas bus nelauktas — tartum vagies atėjimas (2 Petro 3:3-7). O tikriesiems krikščionims? Apaštalas Paulius bendratikiams rašė: „Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį“ (1 Tesalonikiečiams 5:2). Neabejojame, kad Viešpaties Jehovos diena artėja. Tad gal ir budėti mums nebereikia? Įsiklausyk, ką Jėzus pasakė savo mokiniams: „Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“ (Mato 24:44, kursyvas mūsų). Dar anksčiau, skatindamas mokinius nuolat ieškoti Karalystės, Jėzus perspėjo: „Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“ (Luko 12:31, 40, kursyvas mūsų). Ar ne akivaizdu, kad Jėzus, skatindamas budėti, turėjo omenyje savo sekėjus?
6. Kodėl privalome budėti?
6 Kodėl turime budėti ir būti pasirengę? Jėzus paaiškino: „Du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta“ (Mato 24:40, 41). Pasirengusieji ‘bus paimti’, tai yra išgelbėti, o bedieviško pasaulio žmonės — rūpinęsi tik savimi — bus ‘palikti’, kitaip tariant, nubausti mirti. Tarp pastarųjų ir tie, kurie jau buvo apšviesti, bet nustojo budėti.
7. Ką galime parodyti nežinodami, kada bus pabaiga?
7 Tiksliai nežinodami, kada ši sena santvarka baigsis, galime parodyti tarnaują Dievui iš tyrų paskatų. Kaip? Galbūt manoma, jog pabaiga dar toli. Deja, kai kurių taip samprotaujančių krikščionių uolumas Dievo tarnyboje atšalo. O juk pasiaukodami Jehovai davėme pažadą besąlygiškai vykdyti jo valią. Tie, kas pažįsta Jehovą, supranta: nieko nelaimėsi susigriebęs jam įtikti paskutinę minutę. Dievas įžvelgia, kas slypi širdyje (1 Samuelio 16:7).
8. Kaip mus skatina budėti meilė Jehovai?
8 Kadangi tikrai mylime Jehovą, vykdyti jo valią mums begalinis džiaugsmas (Psalmyno 40:9 [40:8, Brb]; Mato 26:39). Mes norime tarnauti Dievui amžinai. Ši viltis nėmaž neblėsta, net jeigu jos išsipildymo tektų laukti ilgėliau nei tikėjomės. O svarbiausia, budime todėl, kad trokštame pamatyti, kaip Jehovos dieną bus įgyvendintas jo tikslas. Didžiausio noro džiuginti Dievą skatinami, taikome jo Žodžio patarimus ir jo Karalystei skiriame pirmą vietą (Mato 6:33; 1 Jono 5:3). Aptarkime, kaip siekis budėti turi daryti įtaką mūsų kasdieniams sprendimams ir gyvensenai.
Kokia kryptimi eini?
9. Kodėl pasaulio žmonės turi kuo skubiau susiprasti, kokie reikšmingi mūsų laikai?
9 Šiandien daugelis žmonių mato, jog dideli sunkumai ir sukrečiantys įvykiai tapo kasdienybe, ir galbūt nėra patenkinti tuo, kaip pakrypo jų pačių gyvenimas. Tačiau ar jie žino, kokie iš tikrųjų reikšmingi mūsų laikai? Ar suvokia, kad gyvename šios santvarkos pabaigoje? (Mato 24:3, NW) Ar pripažįsta, jog savanaudiškos, agresỹvios, netgi bedieviškos žmonių pažiūros yra „paskutinių dienų“ ženklas? (2 Timotiejui 3:1-5) Jiems reikia nedelsiant įvertinti visa tai ir suprasti, kur veda jų kelias.
10. Ką turime daryti, kad tikrai be perstojo budėtume?
10 O dabar pagalvokime apie save. Mūsų darbas, sveikata, šeima, tikėjimas — dėl šių dalykų kasdien tenka vienaip ar kitaip apsispręsti. Žinome Biblijos patarimus ir norime juos taikyti. Tad yra apie ką pamąstyti. Ar nesileidžiu rūpesčių išmušamas iš vėžių? Gal mano sprendimus paveikia žmonių filosofijos ir pasaulietiška mąstysena? (Luko 21:34-36; Kolosiečiams 2:8) Turime nuolatos visa širdimi kliautis Jehova, o ne savo supratimu (Patarlių 3:5). Taip ‘pasieksime tikrąjį gyvenimą’ — amžinybę Dievo naujajame pasaulyje (1 Timotiejui 6:12, 19).
11—13. Ko galime pasimokyti iš to, kas vyko a) Nojaus laikais? b) Loto dienomis?
11 Biblijoje daug įsidėmėtinų pavyzdžių, iš kurių galime mokytis nepaliaujamai budėti. Pagalvokime, kas vyko Nojaus dienomis. Jau iš anksto Dievas perspėjo apie būsimą tvaną, bet iš visų žmonių sukluso vieninteliai — Nojus su šeima (2 Petro 2:5). Tuos laikus priminė Jėzus: „Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės [„nesirūpino“, Vl], valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus“ (Mato 24:37-39). Ko galime iš to pasimokyti? Jeigu kuris krikščionis tiek pasinėrė į kasdienius rūpesčius, jog šie užgožė dvasinę veiklą, kuriai Dievas skatina skirti daugiausia dėmesio, jis turi rimtai susimąstyti (Romiečiams 14:17).
12 Pagalvok ir apie Loto laikus. Sodoma, kur jis su šeima gyveno, buvo klestintis, tačiau ištvirkęs miestas. Jehova siuntė angelus įvykdyti sodomiečiams mirties bausmės. Jie paragino Lotą su artimaisiais bėgti iš miesto ir nė nežvilgterėti atgal. Visa šeima paliko Sodomą. Bet Loto žmonos mintys, matyt, sukosi apie paliktus namus. Ji nepakluso nurodymui, atsigręžė ir prarado gyvybę (Pradžios 19:15-26). Jėzus pranašiškai perspėjo: „Prisiminkite Loto žmoną!“ Ar nepamiršome šio perspėjimo? (Luko 17:32)
13 Kas pakluso Dievo žodžiams, išsigelbėjo. Tarp jų — Nojus su šeima ir Lotas su dukterimis (2 Petro 2:9). Apmąstydami šiuos įvykius, įžvelkime ne tik perspėjimą, bet ir išgelbėjimo žinią, džiuginančią teisingumo mylėtojus. Tuomet su pasitikėjimu galėsime laukti Dievo pažado išsipildymo, kad bus „naujas dangus ir nauja žemė“, kuriuose „gyvena teisumas“ (2 Petro 3:13).
„Atėjo Dievo teismo valanda“
14, 15. a) Kas vyksta teismo valandą? b) Ką reiškia ‘bijoti Dievo ir atiduoti jam pagarbą’?
14 Ko galime laukti budėdami? Apreiškimo knygoje parašyta, kaip ilgainiui Dievas įgyvendins, ką numatęs. Jeigu išties norime būti budrūs, itin svarbu daryti, kas toje knygoje nurodyta. Joje gyvai pranašaujama, kokie bus įvykiai „Viešpaties dieną“, prasidėjusią 1914 metais, kai Kristus tapo Karaliumi danguje (Apreiškimo 1:10). Kalbama apie angelą, turintį paskelbti „amžinąją Evangeliją“. Galingu balsu jis šaukia: „Bijokite Dievo ir atiduokite jam pagarbą, nes atėjo jo teismo valanda“ (Apreiškimo 14:6, 7). Teismo valanda — trumpas tarpsnis; per jį išpranašautieji teismo nuosprendžiai bus ir paskelbti, ir įvykdyti. Mes gyvename kaip tik šituo laiku.
15 Dabar, kol teismo valanda nepasibaigė, esame raginami ‘bijoti Dievo ir atiduoti jam pagarbą’. Ką gi turime daryti? Sveiko dievobaimingumo skatinami privalome šalintis pikta (Patarlių 8:13). Jeigu jaučiame nuoširdžią pagarbą Dievui, jo klausysime. Ir nebūsime tiek užsiėmę, kad nerastume laiko reguliariai skaityti jo Žodį, Bibliją. Taip pat nemenkinsime nurodymo lankyti krikščionių sueigas (Hebrajams 10:24, 25). Džiaugsimės garbe skelbti gerąją naujieną, kad įkurta Mesijo valdoma Dievo Karalystė, ir dirbsime šį darbą uoliai. Visuomet iš širdies pasitikėsime Jehova (Psalmyno 62:9 [62:8, Brb]). Pripažindami, kad Jehova yra visatos Valdovas, rodysime jam pagarbą ir noriai paklusime kaip savo gyvenimo Viešpačiui. Ar tikrai bijaisi Dievo ir šlovini jį taip, kaip čia kalbėjome?
16. Kodėl teisinga tvirtinti, kad Apreiškimo 14:8 užrašytas nuosprendis didžiajai Babelei jau įvykdytas?
16 Apreiškimo 14 skyriuje aprašyti ir tolesni teismo valandos įvykiai. Pirmiausia kalbama apie didžiąją Babelę — žmones klaidinančias religijas: „Skrido antras angelas, kuris šaukė: ‘Krito, krito didžioji Babelė’“ (Apreiškimo 14:8). Dievo požiūriu, didžioji Babelė jau iš tiesų žlugo. 1919 metais dvasia pateptieji Jehovos tarnai išsivadavo iš jos įtakos — mokymų bei papročių, kurie tūkstantmečius buvo apraizgę žmoniją, visas tautas (Apreiškimo 17:1, 15). Nuo tada Dievo tarnai gali atsidėti teisingam garbinimui ir visoje žemėje skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972).
17. Iš ko turi būti matoma, jog esame visiškai atsiskyrę nuo didžiosios Babelės?
17 Bet tai dar ne viskas — didžiajai Babelei bus įvykdyta galutinė bausmė. Jos žūtis jau čia pat (Apreiškimo 18:21). Todėl Biblija kiekvieną žmogų ragina: „Išeik iš Babelės, [...] kad nedalyvautum jos nuodėmėse“ (Apreiškimo 18:4, 5). Ar mums, jau nutraukusiems ryšius su klaidingomis religijomis, irgi tinka šis paraginimas? Babelės įtaka jaučiama kone visur. Pagalvokime apie daugelį populiarių švenčių ir papročių, atlaidų požiūrį į paleistuvystę, pramogas, kuriose nevengiama spiritizmo, bei kita. Jeigu esame budrūs, mūsų elgsena ir širdies troškimai, be abejo, turi liudyti, jog tikrai palikome didžiąją Babelę.
18. Žinodami, kas pasakyta Apreiškimo 14:9, 10, ko saugosi budrūs krikščionys?
18 Iš Apreiškimo 14:9, 10 sužinome apie teismo valandą dar kai ką. Trečias angelas sako: „Kas garbina žvėrį ir jo atvaizdą ir priima ant savo kaktos ar ant rankos jo ženklą, tas turės gerti Dievo įniršio vyno.“ Kodėl? Todėl, kad „žvėris ir jo atvaizdas“ simbolizuoja žmonių valdžias, nepripažįstančias Jehovos visavaldystės. Budrūs krikščionys saugosi „žvėries ir jo atvaizdo“ įtakos, arba „ženklo“, — požiūrio ir veiksmų, idant netaptų vergais tų, kurie nepaklūsta tikrojo Dievo Jehovos aukščiausiajai valdžiai. Jie žino, kad Dievas jau įkūrė savo Karalystę ir ji sutrupins visas žmonių valdžias, o pati pasiliks amžinai (Danieliaus 2:44).
Nepamiršk, kokiu laiku gyveni!
19, 20. a) Kokios yra Šėtono užmačios artėjant pabaigai? b) Kam turime būti pasiryžę?
19 Artėjant pabaigai sunkumai vis didės, daugės visokių pagundų. Kol tebevargina senoji sistema ir mūsų pačių netobulumas, neišvengsime ligų, senatvės, artimųjų netekties, nusivylimo dėl žmonių abejingumo Dievo Žodžiui ir dar daug visko. Turėkime omenyje: Šėtonui būtų didžiausias pasimėgavimas, jeigu išbandymų kamuojami nuleistume rankas — nebeskelbtume gerosios naujienos ir nebesilaikytume Dievo nustatytų normų (Efeziečiams 6:11-13). Nevalia pamiršti, kokiu laiku gyvename!
20 Žinodamas, jog būsime smarkiai spaudžiami pasiduoti, Jėzus ragino: „Budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats“ (Mato 24:42). Todėl niekada neišleiskime iš akių, kad pabaiga visai arti. Saugokimės spąstų, kuriuos Šėtonas mums spendžia tikėdamasis, kad apsileisime tarnyboje arba visai pasitrauksime iš tiesos kelio. Nepraraskime ryžto skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę kuo uoliau, su užsidegimu. Būkime akyli ir klausykime Jėzaus įspėjimo: „Budėkite.“ Taip darydami šlovinsime Jehovą ir neprarasime galimybės džiaugtis amžinuoju gyvenimu.
Kaip atsakytum?
• Iš kur žinome, kad Jėzaus įspėjimas budėti taikomas tikriesiems krikščionims?
• Kokie Biblijoje aprašyti įvykiai moko mus budėti?
• Kas yra teismo valanda ir ką esame skatinami daryti, kol ji nesibaigė?
[Iliustracija 23 puslapyje]
Jėzus sakėsi ateisiąs nelauktai — tartum vagis
[Iliustracija 24 puslapyje]
Didžiosios Babelės žūtis jau čia pat
[Iliustracijos 25 puslapyje]
Būkime pasiryžę skelbti tiesą uoliai, su užsidegimu