Palyginimas apie dešimt minų

Jėzus tikriausiai vis dar Zachiejaus namuose. Tačiau jau netrukus jis keliaus į Jeruzalę. Mokinių manymu, Jėzui ten atėjus „iškart apsireikš Dievo Karalystė“ (Luko 19:11). Deja, jie klysta, lygiai kaip nesuvokia fakto, kad jų Mokytojas turės mirti. Norėdamas padėti mokiniams suprasti, jog Karalystė ateis dar negreit, Jėzus papasakoja palyginimą.

„Vienas kilmingas žmogus iškeliavo į tolimą šalį, – pradeda Jėzus. – Jis turėjo ten gauti karaliaus valdžią ir parvykti“ (Luko 19:12). Tas „kilmingas žmogus“, be abejo, yra Jėzus, o „tolima šalis“, į kurią jis išvyks, – tai dangus. Ten Tėvas duos jam „karaliaus valdžią“. Iš Jėzaus žodžių akivaizdu, kad ši kelionė truks nemažai laiko.

Toliau Jėzus pasakoja, kad prieš išvykdamas tas kilmingas žmogus pasišaukia dešimt vergų, kiekvienam duoda po sidabrinę miną ir prisako: „Verskitės, kol parvyksiu“ (Luko 19:13). Sidabrinę miną sudaro nemaža pinigų suma – ji prilygsta daugiau kaip trijų mėnesių žemės ūkio darbininko uždarbiui.

Mokiniai, tikėtina, supranta, kad būtent jie yra prilyginami tiems vergams. Kiek ankščiau Jėzus buvo juos panašiai sugretinęs su laukų darbininkais (Mato 9:35–38). Tąkart kalbėdamas apie pjūtį Jėzus turėjo omenyje mokiniams teksiantį darbą – ieškoti žmonių, kurie galėtų tapti dangaus Karalystės paveldėtojais. Ir dabar jis omenyje turi tą patį darbą. Kad Karalystės paveldėtojų būrys vis didėtų, mokiniai, taip sakant, turi leisti į apyvartą savo minas – negailėti laiko, jėgų, net materialinių išteklių.

Tęsdamas palyginimą Jėzus paaiškina, kad to kilmingo žmogaus kraštiečiai jo nekentė ir „siuntė įkandin pasiuntinius pareikšti: ‘Mes nenorime, kad šitas mums karaliautų’“ (Luko 19:14). Daugelis žydų nekenčia Jėzaus, kai kurie netgi nori jį nužudyti. Kai Jėzus mirė ir grįžo į dangų, savo neapykantą jie išliejo ant jo sekėjų. Akivaizdu: žydai nenori, kad Jėzus būtų jų Karalius (Jono 19:15, 16; Apaštalų darbų 4:13–18; 5:40).

O ką galima pasakyti apie vergus? Kaip jiems sekasi tvarkytis su patikėtais pinigais, iki parvyksta šeimininkas? Jėzus tęsia: „Gavęs karaliaus valdžią, žmogus parvyko. Jis įsakė pakviesti vergus, kuriems buvo davęs pinigų, mat norėjo sužinoti, ką jie uždirbo. Pirmasis atėjęs tarė: ‘Viešpatie, tavo mina uždirbo dešimt minų.’ Šeimininkas atsakė: ‘Puiku, esi geras vergas! Kadangi pasirodei patikimas mažai gavęs, dabar gauni valdyti dešimt miestų.’ Atėjo antrasis ir tarė: ‘Tavo mina, Viešpatie, pelnė penkias minas.’ Tam šeimininkas irgi atsakė: ‘Tu valdyk penkis miestus’“ (Luko 19:15–19).

Pirmieji du vergai dirbo labai stropiai ir šeimininkas juos pagyrė. Taigi mokiniai gali neabejoti, kad jeigu iš visų jėgų dirbs jiems pavestą darbą – ruoš naujus mokinius, – Jėzus jais džiaugsis ir už uolumą tikrai atlygins. Suprantama, Kristaus sekėjų gyvenimo aplinkybės skiriasi, ne visų sugebėjimai vienodi. Tačiau tapęs Karaliumi Jėzus kiekvienam gerosios naujienos skelbėjui atlygins už jo indėlį (Mato 28:19, 20).

O štai trečias vergas Jėzaus palyginime nė kiek nepanašus į anuos du. Jėzus pasakoja: „Tada atėjo trečias ir tarė: ‘Viešpatie, štai tavo mina. Laikiau ją suvyniojęs į skepetą. Aš bijojau tavęs, nes esi žmogus griežtas. Tu imi, ko nepadėjai, ir pjauni, ko nesėjai.’ Šis jam atsakė: ‘Teisiù tave tavo paties žodžiais, netikęs verge. Sakai, kad esu griežtas žmogus, kad imu, ko nepadėjau, ir pjaunu, ko nesėjau? Tai kodėl nedavei mano pinigų palūkininkams? Parvykęs būčiau atsiėmęs juos su palūkanomis.’ Tada šalia stovintiems jis tarė: ‘Atimkite iš jo miną ir atiduokite tam, kuris turi dešimt minų’“ (Luko 19:20–24).

Šis tingus vergas pagausinti šeimininko turtų nė kiek nesistengė – ir labai daug prarado. Apaštalai, kurie taip laukia, kada Jėzus taps Dievo Karalystės Karaliumi, pamoką tikriausiai gerai suprato: jeigu į pavestą darbą žiūrės atsainiai, vietos Karalystėje negaus.

Jėzaus žodžiai, be abejo, įkvepia mokinius uoliai darbuotis dėl Karalystės. Paskui Jėzus priduria: „Kiekvienam turinčiam bus dar duota, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką turi.“ Galiausiai paaiškina, kad jo priešai, kurie nenori, kad jis taptų Karaliumi, bus nubausti mirtimi. Dabar Jėzus palieka Jerichą ir tęsia savo kelionę į Jeruzalę (Luko 19:26–28).