Ar Jehovos liudytojai tiki Jėzų?

Antonas. Sveikas, Timai. Malonu tave matyti.

Timas. Man taip pat.

Antonas. Atnešiau naujausius Sargybos bokšto ir Atsibuskite! numerius. Manau, šie žurnalai tau labai patiks.

Timas. Dėkui. Džiaugiuosi, kad užsukai, nes norėjau kai ko paklausti.

Antonas. Tikrai?

Timas. Kartą kalbėjausi su vienu bendradarbiu. Papasakojau jam apie leidinius, kuriuos atneši, kokie jie įdomūs. Bet jis pasakė, kad neturėčiau jų skaityti, nes Jehovos liudytojai netiki Jėzaus. Ar tai tiesa? Pažadėjau kitąsyk tavęs to paklausti.

Antonas. Džiaugiuosi, kad viską nori sužinoti iš pirmų lūpų. Juk nėra geresnio būdo išsiaiškinti, ką žmogus tiki, nei paklausti jo paties.

Timas. Aš irgi taip manau.

Antonas. Jehovos liudytojai, be jokios abejonės, tiki Jėzų. Tikėti Jėzų būtina, jei norime būti išgelbėti.

Timas. Taip ir maniau, bet kai bendradarbis pasakė, kad jūs Jėzaus netikite, pasidarė smalsu. Kiek pamenu, apie tai niekada nesikalbėjome.

Antonas. Jei tu nieko prieš, paskaitysiu kelias Biblijos ištraukas, iš kurių akivaizdu, kaip svarbu tikėti Jėzų. Šias ištraukas Jehovos liudytojai dažnai naudoja skelbimo tarnyboje.

Timas. Puiku.

Antonas. Pirmiausia paskaitykime Jėzaus žodžius, užrašytus Jono 14:6. Tai ištrauka iš Jėzaus pokalbio su vienu iš jo apaštalų: „Jėzus jam pasakė: ‘Aš esu kelias, ir tiesa, ir gyvenimas. Niekas neateina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.’“ Žiūrint į šią eilutę, koks yra vienintelis būdas artintis prie Tėvo?

Timas. Per Jėzų.

Antonas. Teisingai. Ir Jehovos liudytojai tuo tvirtai tiki. Norėčiau paklausti štai ko: tavo manymu, melsdamiesi kieno vardu turėtume kreiptis į Dievą?

Timas. Jėzaus.

Antonas. Teisingai. Todėl visuomet meldžiuosi Jėzaus vardu. Taip daro visi liudytojai.

Timas. Turėsiu omenyje.

Antonas. Apžvelkime Jono 3:16. Ši eilutė tokia svarbi, kad netgi vadinama mažąja Evangelija. Vadinasi, jei norėtume viską apie Jėzaus gyvenimą Žemėje ir jo tarnybą užrašyti viena eilute, ji skambėtų būtent taip. Gal norėtum perskaityti pats?

Timas. Gerai. „Mat Dievas taip mylėjo pasaulį, jog davė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, ne pražūtų, bet turėtų amžiną gyvenimą.“

Antonas. Ačiū. Ar žinojai šią eilutę?

Timas. Taip, ne kartą esu ją girdėjęs ir matęs užrašytą viešoje vietoje.

Antonas. Tai gerai žinoma citata. Bet pažiūrėkime atidžiau, ką Jėzus sakė: Dievas myli žmones, todėl jie galės džiaugtis amžinuoju gyvenimu, — bet su kokia sąlyga?

Timas. Būtina tikėti.

Antonas. Taip. O konkrečiau — tikėti jo viengimį Sūnų, Jėzų Kristų. Mintis, kad tai atveria kelią į amžinąjį gyvenimą, gvildenama žurnalo, kurį tau atnešiau, 2 puslapyje. Apie Sargybos bokšto paskirtį, be kita ko, rašoma, jog šiuo žurnalu „ugdomas skaitytojų tikėjimas Jėzumi Kristumi, kadaise paaukojusiu gyvybę, kad galėtume gyventi amžinai, o dabar jau valdančiu Dievo Karalystės Karaliumi“.

Timas. Na štai, pats jūsų žurnalas yra įrodymas, kad Jehovos liudytojai tiki Jėzų.

Antonas. Būtent.

Timas. Tai kodėl tada žmonės sako, kad Jėzaus netikite?

Antonas. Tam galbūt yra daug priežasčių. Vieni tiesiog kartoja tai, ką girdėjo. Kitus gal suklaidino jų religiniai vadovai.

Timas. Pagalvojau, gal kai kurie taip mano, nes jūs save vadinate Jehovos, o ne Jėzaus liudytojais.

Antonas. Priežastis gali būti ir ta.

Timas. Tada kodėl tiek daug kalbate apie Jehovą?

Antonas. Viena, mes tikime, jog vartoti Dievo asmenvardį, Jehova, svarbu, nes taip darė jo Sūnus, Jėzus. Pažiūrėkime, ką jis sakė maldoje savo Tėvui. Tai užrašyta Jono 17:26. Ar galėtum perskaityti?

Timas. Žinoma. „Aš daviau jiems pažinti tavo vardą ir duosiu dar pažinti, idant meilė, kuria mane mylėjai, būtų juose ir aš būčiau juose.“

Antonas. Ačiū. Atkreipk dėmesį, kad pats Jėzus stengėsi supažindinti žmones su Dievo vardu. Kodėl, tavo manymu, jis taip elgėsi?

Timas. Hm. Nežinau.

Antonas. Bus daug aiškiau, jei perskaitysime kitą eilutę, Apaštalų darbų 2:21. Čia parašyta: „Kiekvienas, kas tik šauktųsi Jehovos vardo, bus išgelbėtas.“ Dabar, manau, sutiksi, kad šauktis Jehovos vardo yra vienas iš reikalavimų norint išsigelbėti. Be abejo, šį reikalavimą žinojo ir Jėzus.

Timas. Taip, aišku.

Antonas. Taigi išgelbėjimas — viena priežastis, dėl kurios Jėzus norėjo, kad jo sekėjai žinotų ir vartotų Dievo vardą. Ir tai — viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tiek daug kalbame apie Jehovą. Manome, jog svarbu, kad žmonės žinotų jo asmenvardį, nes tai jiems padės šauktis Dievo.

Timas. Bet jeigu žmonės ir nežino Dievo vardo ar jo tiesiog nevartoja, jie juk žino į ką kreipiasi.

Antonas. Gal tai ir tiesa. Bet pasakydamas savo vardą Dievas pasirūpino, kad mums būtų lengviau prie jo artintis.

Timas. Kaip suprasti?

Antonas. Pagalvokime štai apie ką. Mums visai nebūtina žinoti Mozės vardo. Galėtume jį pažinoti kaip žmogų, perskyrusį Raudonąją jūrą ir gavusį Dešimt Dievo įsakymų. Panašiai ir su Nojumi. Kam mums žinoti jo vardą? Į jį galėtume kreiptis tiesiog kaip į vyrą, kuris pastatė laivą ir šitaip išgelbėjo savo šeimą bei gyvūnus. Taip mąstant, ir Jėzų Kristų galėtume paprasčiausiai vadinti vyru, kuris atėjo iš dangaus, kad numirtų už mūsų nuodėmes, ar ne?

Timas. Manyčiau, taip.

Antonas. Bet Dievas pasirūpino, kad tų žmonių vardus žinotume. Tuomet jie mums tampa daug realesni. Nors su Moze, Nojumi ar Jėzumi niekada nesame susitikę, jaučiamės taip tarsi jie būtų mūsų pažįstami.

Timas. Niekada apie tai negalvojau, bet skamba įtikinamai.

Antonas. Ir tai — antra priežastis, kodėl Jehovos liudytojai taip dažnai vartoja Dievo vardą. Norime padėti žmonėms ugdytis tikėjimą Jehova kaip realiu asmeniu, prie kurio jie gali artintis. Tuo pat metu akcentuojame, koks svarbus Jėzaus, kaip Išgelbėtojo, vaidmuo. Gal šia tema galėtume perskaityti dar vieną Biblijos eilutę?

Timas. Aišku.

Antonas. Jau skaitėme Jono 14:6. Prisimeni, Jėzus kalbėjo, kad jis yra „kelias, ir tiesa, ir gyvenimas“. Pažvelkime keliomis eilutėmis aukščiau ir atkreipkime dėmesį į jo žodžius Jono 14:1. Ar galėtum perskaityti antrą eilutės dalį?

Timas. Čia rašoma: „Tikėkite Dievą, tikėkite ir mane.“

Antonas. Ačiū. Ar manytum, jog galima tikėti tik Jėzų ar tik Jehovą?

Timas. Ne. Jėzus sakė, kad reikia tikėti abu.

Antonas. Teisingai. Neabejoju, kad sutiksi, jog negana tik kalbėti, kad tiki Dievą ir Jėzų. Turime gyventi taip, kad tikėjimas būtų akivaizdus iš visos mūsų elgsenos.

Timas. Be abejo.

Antonas. Bet kaip žmogus gali parodyti, kad išties tiki Dievą ir Jėzų? Apie tai pakalbėsime kitą kartą.a

Timas. Mielai.