Ar matai, kad laukai prinokę pjūčiai?

1, 2. Ką Jėzus turėjo omenyje sakydamas žodžius, užrašytus Jono 4:35, 36?

KELIAUDAMAS į Galilėją, Jėzus ėjo per miežių lauką (Jn 4:3–6). Javai, ko gero, buvo neseniai sužėlę ir iki pjūties laukti reikėjo dar maždaug keturis mėnesius. Ir tada Jėzus pasakė žodžius, kurie jo mokiniams galėjo nuskambėti keistai: „Pakelkite akis ir pažvelkite į laukus – jie baltuoja prinokę pjūčiai.“ (Perskaityk Jono 4:35, 36.) Ką Jėzus turėjo omenyje?

² Jėzus apie pjūtį kalbėjo veikiausiai perkeltine prasme. Verta dėmesio, kas nutiko prieš tai. Jėzus paliudijo tiesą vienai samarietei (nors žydai su samariečiais nebendravo). Moteris Jėzaus žodžius paėmė į širdį ir nuėjusi į miestą ėmė visiems apie jį pasakoti. Išgirdę apie Jėzų, samariečiai nedelsdami išskubėjo iš miesto jo pasiklausyti. Būtent tada, jiems ateinant, Jėzus ir kalbėjo mokiniams apie pjūčiai prinokusius laukus (Jn 4:9, 39–42). Vienas biblistas šią situaciją komentuoja taip: „Tai, kad žmonės nieko nelaukdami ėjo Jėzaus pasiklausyti, rodo, kad jie buvo tarsi javai, prinokę pjūčiai.“

 3. Jei apie žmones galvosi kaip Jėzus, ką gera tai duos?

³ Kokie, tavo akimis, yra žmonės, kuriems skelbi gerąją naujieną? Jei žiūrėsi į juos tarsi į pjūčiai prinokusius javus, tai duos daug gera. Pirma, suprasdamas, kad pjūties metas ribotas, laiko nešvaistysi – būsi uolus evangelizuotojas. Antra, darbuodamasis iš visos širdies, patirsi džiaugsmą – džiūgausi kaip žemdirbys per pjūtį (Iz 9:3). Ir trečia, savo klausytoją matysi kaip būsimą bendratikį ir kalbėsi su juo atsižvelgdamas į tai, kas jam rūpi.

 4. Ką, nagrinėdami šį straipsnį, sužinosime apie Paulių?

⁴ Jėzus, priešingai nei kai kurie jo mokiniai, į samariečius žiūrėjo be išankstinio nusistatymo. Jis matė, kad jie gali tapti jo sekėjais. Mūsų požiūris turėtų būti toks pat. Sektiną pavyzdį parodė ir apaštalas Paulius. Ko galime iš jo pasimokyti? Šiame straipsnyje panagrinėsime tokius klausimus: iš ko Paulius sprendė apie žmonių pažiūras ir įsitikinimus? iš ko jis suprato, kokie dalykai juos domina? ir iš kur žinome, kad į savo klausytojus apaštalas žiūrėjo kaip į būsimus Jėzaus mokinius?

 5. Kodėl apaštalas Paulius galėjo gerai suprasti sinagogoje susirenkančius žmones?

⁵ Paulius gerąją naujieną dažnai skelbė sinagogose. Štai atvykęs į Tesaloniką, jis nuėjo į vietinę sinagogą ir tenai „tris šabus“ aptarinėjo su žydais Raštus (Apd 17:1, 2). Kadangi Paulius užaugo žydų šeimoje, sinagogoje jautėsi laisvai (Apd 26:4, 5). Apaštalas galėjo žydus gerai suprasti, todėl kalbėjo su jais drąsiai (Fil 3:4, 5).

 6. Kokie žmonės klausėsi Pauliaus Atėnų turgavietėje ir kuo jie skyrėsi nuo tų, kurie rinkdavosi sinagogose?

⁶ Priešininkų persekiojamas, apaštalas Paulius iš Tesalonikos bėgo į Berėją, o iš ten – į Atėnus. Kaip rašoma Biblijoje, „jis nuėjo į sinagogą ir aptarinėjo Raštus su žydais ir kitais dievobaimingais žmonėmis“ (Apd 17:17). O štai žmonės, kuriems apaštalas kalbėjo miesto turgavietėje, buvo visai kitokie – daugiausia kitatikiai; tarp klausytojų buvo ir filosofų. Pauliaus skelbiamą žinią jie laikė „nauju mokslu“ ir sakė jam: „Mūsų ausys girdi tave šnekant keistus dalykus“ (Apd 17:18–20).

 7. Kaip, remiantis Apaštalų darbų 17:22, 23, Paulius paskelbė gerąją naujieną atėniečiams?

⁷ Perskaityk Apaštalų darbų 17:22, 23. Gerąją naujieną apaštalas Paulius kitatikiams Atėnuose skelbė kitaip nei žydams sinagogose. Jam rūpėjo išsiaiškinti, kuo atėniečiai tiki, todėl vaikščiodamas po miestą ir stebėdamas aplinką mėgino suprasti, kokios galėtų būti jų religinės pažiūros. Skelbti gerąją naujieną apaštalas pradėjo nuo dalykų, kurie atėniečiams buvo žinomi ir savi. Pasak vieno biblisto, Paulius, „būdamas žydų kilmės krikščionis, žinojo, kad graikai negarbina „tikrojo“, žydų ir krikščionių, Dievo, vis dėlto stengėsi padėti jiems suprasti, kad Dievas, apie kurį jis kalba, atėniečiams ne toks jau ir svetimas“. Taigi, apaštalui reikėjo atsižvelgti į savo klausytojų įsitikinimus. Atėniečiams jis sakė skelbiantis žinią nuo jų garbinamo „nežinomo Dievo“. Paulius tikėjo, kad tie žmonės, nors ir neišmanantys šventųjų raštų, gali tapti krikščionimis. Jo akyse jie buvo tarsi pjūčiai prinokę javai, todėl kalbėjo jiems atsižvelgdamas į jų įsitikinimus.

 8. a) Kas padėtų išsiaiškinti, kokie žmonių, gyvenančių tavo teritorijoje, religiniai įsitikinimai? b) Kaip galėtum atsakyti žmogui, kuris sako neketinantis keisti savo tikėjimo?

⁸ Kaip ir apaštalas Paulius, būk įžvalgus. Stebėk aplinką – gal pamatysi ką nors, kas liudytų, kokie tavo teritorijoje gyvenančių žmonių įsitikinimai. Pavyzdžiui, gal ką nors galima spręsti iš namų puošybos. O gal iš šeimininko vardo, aprangos ar net iš kalbėsenos galima nuspėti, kokia jo religija. Kai kurie galbūt sakys, kad turi savo tikėjimą ir neketina jo keisti. Tokiems žmonėms specialioji pionierė vardu Flutura atsako taip: „Atėjau ne tam, kad primesčiau savo įsitikinimus. Tiesiog norėjau pakalbėti su jumis apie...“

 9. Nuo ko galėtum pradėti pokalbį su tikinčiu žmogumi?

⁹ Apie ką galėtum kalbėtis su tikinčiu žmogumi? Stenkis pradėti nuo dalykų, dėl kurių judviejų nuomonė sutaptų. Pavyzdžiui, galbūt pašnekovas, kaip ir mes, garbina vieną Dievą, tiki, kad Jėzus yra žmonijos Gelbėtojas. O gal jis irgi yra įsitikinęs, kad blogiui netrukus turi ateiti galas. Jei kalbėsi apie tai, kas bendra jums abiem, žmogus, tikėtina, mieliau klausys, kas ta tema rašoma Biblijoje.

10. Ką ir kodėl svarbu išsiaiškinti?

¹⁰ Turėk omenyje, kad žmogus nebūtinai tiki viskuo, ko jo religija moko. Todėl sužinojęs, kokią religiją pašnekovas išpažįsta, pamėgink išsiaiškinti, ką jis pats vienu ar kitu klausimu mano. Australijoje specialiuoju pionieriumi tarnaujantis Deividas sako: „Daugelio žmonių religiniai įsitikinimai susimaišę su filosofinėmis idėjomis.“ Albanijoje gyvenanti Donalta pastebėjo štai ką: „Kai kurie žmonės sakosi išpažįstantys kokią nors religiją, tačiau paaiškėja, kad Dievu išvis netiki.“ O anot vieno mūsų brolio, tarnaujančio misionieriumi Argentinoje, kai kurie žmonės, pripažįstantys Trejybę, iš tikro netiki, kad Tėvas, Sūnus ir šventoji dvasia yra vienas Dievas. „Žinant tai, – sako brolis, – lengviau rasti su žmogumi bendrą kalbą.“ Taigi, stenkis įžvelgti, kokios iš tikro yra pašnekovo pažiūros. Tada, anot apaštalo Pauliaus žodžių, tapsi visiems viskuo (1 Kor 9:19–23).

11. Kodėl galima sakyti, kad apaštalo Pauliaus kalba, užrašyta Apaštalų darbų 14:14–17, buvo paveiki?

¹¹ Perskaityk Apaštalų darbų 14:14–17. Paulius žinojo, kas jo klausytojams rūpi, todėl skelbdamas gerąją naujieną į tai atsižvelgė. Pavyzdžiui, Listros gyventojai menkai išmanė šventuosius raštus arba jų neišmanė išvis, todėl Paulius naudojosi aiškiais pavyzdžiais – kalbėjo apie gausų derlių ir gyvenimo džiaugsmą. Apaštalo žodžius klausytojai lengvai suprato.

12. Kas padėtų suprasti, nuo ko pradėti su žmogumi pokalbį?

¹² Taigi stenkis suprasti, kas tavo teritorijoje gyvenantiems žmonėms galėtų rūpėti, ir būk lankstus. O kaip žinoti, kas pašnekovui galėtų rūpėti? Galbūt matai, kad jis darbuojasi sode, skaito knygą, taiso automobilį ar užsiėmęs kokiu kitu darbu. Jei tinkama, kodėl gi nepradėjus būtent nuo to? (Jn 4:7) Temą pasufleruoti galėtų ir, pavyzdžiui, žmogaus apranga – gal iš jos galima spręsti apie jo tautybę, profesiją ar apie tai, kokiu sportu domisi. Brolis vardu Gustavas sako: „Užkalbinau vieną devyniolikmetį, ant kurio marškinėlių buvo pavaizduotas žinomas dainininkas. Pasiteiravau, ar jis yra to dainininko gerbėjas. Pokalbis privedė prie Biblijos studijų. Tas jaunuolis tapo mūsų broliu.“

13. Kaip galėtum pasiūlyti žmogui Biblijos studijas, kad jam būtų įdomu?

¹³ Kai siūlai žmogui studijuoti Bibliją, stenkis parodyti, kuo tos studijos bus jam naudingos (Jn 4:13–15). Sykį viena moteris, susidomėjusi Biblijos mokymais, pakvietė mūsų sesę vardu Hester į vidų. Ši pamatė ant sienos diplomą, liudijantį apie moters pedagoginį išsilavinimą, ir pasinaudojo proga atkreipti jos dėmesį į tai, kad Jehovos liudytojai irgi dirba šviečiamąjį darbą – pagal parengtą Biblijos studijų programą moko žmones jų namuose ir sueigose. Moteris sutiko studijuoti Bibliją, jau kitą dieną apsilankė sueigoje ir dalyvavo rajono suvažiavime. Praėjus metams, ji pasikrikštijo. Taigi, pamąstyk: „Kokie klausimai domina mano lankomus žmones? Kaip galėčiau pasiūlyti žmogui Biblijos studijas, kad jam būtų įdomu?“

14. Kaip ruoštis Biblijos studijoms?

¹⁴ Kai žmogus sutinka studijuoti Bibliją, tavo uždavinys – kiekvienoms studijoms pasiruošti. Ruošdamasis atsižvelk į studijuotojo išsilavinimą, šeiminę padėtį, gyvenimo patirtį, pomėgius. Turėdamas tai omenyje parink Biblijos eilutes, vaizdo siužetus, pavyzdžius. Pagalvok, kas studijuotoją sudomintų ir paliestų jo širdį (Pat 16:23). Štai viena moteris, gyvenanti Albanijoje, pionierei vardu Flora pasakė tiesiai: „Nesutinku su tuo, ko jūs mokote apie prikėlimą.“ Tąsyk Flora nusprendė moters neįtikinėti. Ji pasakoja: „Pamaniau, kad pirmiausia jai reikia pažinti Dievą – tą, kuris žada ateityje prikelti žmones iš mirties.“ Nuo to karto Flora per kiekvienas studijas vis stengėsi pabrėžti, kad Jehova yra kupinas meilės, išmintingas ir galingas. Praėjus kuriam laikui, moters požiūris pasikeitė. Ji tapo uolia Jehovos liudytoja.

15. a) Kokia, remiantis Apaštalų darbų 17:16–18, buvo atėniečių gyvensena ir pažiūros? b) Kodėl apaštalas Paulius nelaikė atėniečių beviltiškais?

¹⁵ Perskaityk Apaštalų darbų 17:16–18. Nors daugelis atėniečių garbino stabus, gyveno palaidai ir buvo persiėmę filosofinių idėjų, apaštalas Paulius nelaikė jų beviltiškais ir, nekreipdamas dėmesio į užgaules, toliau skelbė jiems gerąją naujieną. Anksčiau jis pats buvo „piktžodžiautojas, persekiotojas ir akiplėša“, vis dėlto pasikeitė ir atsivertė į krikščionybę (1 Tim 1:13). Jėzus tikėjo, kad jis gali tapti jo sekėju. Panašiai, Paulius tikėjo, kad atėniečiai gali tapti krikščionimis. Akivaizdu, apaštalo įsitikinimas nebuvo tuščias (Apd 9:13–15; 17:34).

16, 17. Kas liudija, kad Kristaus mokiniais gali tapti visokiausi žmonės? Prašom pateikti pavyzdį.

¹⁶ Pirmajame amžiuje Jėzaus mokiniais tapo įvairiausios kilmės, padėties ir įsitikinimų žmonės. Korinto bendruomenei Paulius rašė, kad kai kurie jos nariai kadaise darė nusikaltimus ir gyveno labai palaidai. Tačiau paskui pasakė, kad jie yra „nuplauti, pašventinti, pripažinti teisiais“ (1 Kor 6:9–11). O tu ar būtum pagalvojęs, kad tokie žmonės pasikeis ir taps Kristaus sekėjais?

¹⁷ Ir šiais laikais nemažai žmonių nori pasikeisti ir tapti Jėzaus mokiniais. Štai Australijoje gyvenanti specialioji pionierė vardu Jukina įsitikino, kad į Biblijos žinią atsiliepti gali visokiausi žmonės. Sykį vienoje nekilnojamojo turto agentūroje ji pastebėjo išsitatuiravusią merginą, vilkinčią apsmukusius drabužius. „Iš pradžių kiek dvejojau, – sako Jukina, – tačiau paskui ją užkalbinau. Sužinojau, kad mergina labai domisi Biblija. Pasirodo, kai kurios jos tatuiruotės buvo eilutės iš Psalmyno!“ Mergina sutiko studijuoti Bibliją ir pradėjo lankyti sueigas.b

18. Kodėl turėtume žiūrėti į žmones be išankstinio nusistatymo?

¹⁸ Sakydamas, kad laukai prinokę pjūčiai, Jėzus neturėjo omenyje, kad jo mokiniais taps dauguma žmonių. Šventuosiuose raštuose jau seniai buvo išpranašauta, kad jį įtikės nedaugelis (Jn 12:37, 38). Jėzus gebėjo įžvelgti, kas žmogaus širdyje, ir matė, kad mažai kas jo klausysis (Mt 9:4). Vis dėlto žinią apie Karalystę skelbė kiekvienam. Taigi, Jėzus nė vieno nepasmerkė, to daryti neturėtume ir mes. Nenuteiskime žmonių, nesvarbu, kokioje teritorijoje darbuojamės, juolab, kad jų širdžių permatyti negalime. Į juos žiūrėkime kaip į būsimus bendratikius. Misionieriumi Burkina Fase tarnaujantis Markas sako: „Daugelis iš pažiūros pažangių Biblijos studijuotojų nusprendžia nebestudijuoti. O tie, į kuriuos daug vilčių nededu, žiūrėk, ima daryti pažangą. Supratau, kad geriau leisti Jehovos dvasiai daryti savo darbą.“

19. Kaip derėtų žiūrėti į žmones, kuriems skelbiame gerąją naujieną?

¹⁹ Iš pirmo žvilgsnio galbūt ir atrodo, kad mažai žmonių panašūs į pjūčiai prinokusius javus. Tačiau nepamirškime, ką Jėzus pasakė savo mokiniams: laukai baltuoja ir yra prinokę pjūčiai. Žmonės gali pasikeisti ir tapti Kristaus sekėjais. Tie, kurie pasirinks krikščionio kelią, Jehovos akyse bus tikros brangenybės (Ag 2:7). Tad matykime tuos žmones taip, kaip mato Jehova ir Jėzus. Stenkimės įžvelgti, kokie jų įsitikinimai, kokie klausimai jiems rūpi, ir puoselėkime viltį, kad jie taps mūsų broliais ir sesėmis.