Skaitytojų klausimai
Ką reiškia turėti „gyvybę pačiam savyje“?
Biblijoje kalbama, kad Jėzus Kristus turi „gyvybę pats savyje“ ir jo sekėjai turi „savyje gyvybę“. (Jono 5:26; 6:53) Tačiau šių Rašto eilučių prasmė skiriasi.
„Kaip Tėvas turi gyvybę pats savyje, — pasakė Jėzus, — taip davė ir Sūnui turėti gyvybę pačiam savyje.“ Prieš pasakydamas šiuos svarbius žodžius, Jėzus tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą... Ateis valanda — ir dabar jau yra, — kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą, ir kurie bus išgirdę, tie bus gyvi.“ Čia Jėzus kalbėjo apie Tėvo jam duotą ypatingą galią suteikti žmonėms gerą vardą Dievo akyse. Be to, Jėzus gali prikelti tuos, kurie miega mirties miegu, ir palaikyti jiems gyvybę. Jėzui turėti „gyvybę pačiam savyje“ — tai turėti minėtas galias. Kaip ir Tėvas, Sūnus turi, pasak kitų vertimų, „gyvybės dovaną savyje“. (Jono 5:24-26) O kaip yra su jo sekėjais?
Maždaug po metų Jėzus klausytojams pasakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.“ (Jono 6:53, 54) Jėzus čia sutapatino ‘gyvybę savyje’ su „amžinuoju gyvenimu“. Posakių, kurių gramatinė sandara tokia pat kaip pasakymo „savyje gyvybė“, randama ir kitose Graikiškųjų raštų vietose. Pavyzdžiui, rašoma „turėkite druskos savyje“, ir „atsiimdami savyje būtiną atlyginimą“. (Morkaus 9:50; Romiečiams 1:27, Jr) Šios frazės reiškia ne galią atseikėti kitam druskos ar atlyginimą. Veikiau turima omenyje vidinė pilnatvė. Tad Jono 6:53 pavartotas posakis „savyje gyvybė“ reiškia pasiekti pačią gyvenimo pilnatvę.
Kalbėdamas sekėjams, ką reiškia turėti savyje gyvybę, Jėzus paminėjo savo kūną ir kraują. Vėliau įsteigdamas Viešpaties Vakarienę, jis vėl kalbėjo apie savo kūną ir kraują ir nurodė sekėjams, būsimiems naujosios sandoros dalininkams, ragauti simbolius — neraugintą duoną ir vyną. Ar tai reiškia, kad tik pateptieji krikščionys, kurie yra naujosios sandoros su Jehova Dievu dalininkai, pasiekia tokią gyvenimo pilnatvę? Ne. Tarp tų dviejų įvykių praėjo vieneri metai. Tiems, kas girdėjo Jono 6:53, 54 užrašytus Jėzaus žodžius, dar nebuvo žinoma apie metinę šventę su simboliais, vaizduojančiais Kristaus kūną ir kraują.
Jono 6 skyriuje rašoma, kaip Jėzus pirmiausia palygina savo kūną su mana sakydamas: „Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė. O štai ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad, kas ją valgys, nemirtų. Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną, gyvens per amžius.“ Jėzaus kūnas ir kraujas buvo reikšmingesni dalykai nei mana. Kodėl? Kadangi jo kūnas buvo atiduotas už „pasaulio gyvybę“ ir per jį galima įgyti amžinąjį gyvenimą.a Tad Jono 6:53 užrašytas pasakymas turėti „savyje gyvybės“ taikomas visiems, kas gauna amžinąjį gyvenimą — tiek danguje, tiek žemėje. (Jono 6:48-51)
Kada Kristaus sekėjai įgyja gyvybę savyje, tai yra pasiekia gyvenimo pilnatvę? Pateptieji Karalystės bendrapaveldžiai — tada, kai prikeliami gyventi danguje kaip nemirtingos dvasinės būtybės. (1 Korintiečiams 15:52, 53; 1 Jono 3:2) O Jėzaus „kitos avys“ — jo valdymo Tūkstantmečio pabaigoje. Iki tol jie bus išmėginti, nustatyti, kad yra ištikimi, paskelbti teisiais ir tinkamais gyventi žemės Rojuje. (Jono 10:16; Apreiškimo 20:5, 7-10)
[Išnaša]
a Dykumoje ir izraelitams, ir „kitiems žmonėms“ reikėjo manos gyvybei palaikyti. (Išėjimo 12:37, 38; 16:13-18; Brb) Taip ir visi krikščionys — pateptieji ir nepateptieji — jei nori gyventi amžinai, turi pasinaudoti dangiškąja mana parodydami tikėjimą išperkamąja Jėzaus paaukoto kūno ir kraujo galia. (Skaityk Sargybos bokšto 1988 m. vasario 1 d. numerį anglų k., p. 30—31.)
[Iliustracijos 31 puslapyje]
Visi tikrieji krikščionys gali turėti „savyje gyvybę“