Nuo ko priklauso Biblijos interpretavimas?

ŽODIS „interpretavimas“ turi ir tokią reikšmę: „asmeninių pažiūrų, nuomonės ar aplinkybių diktuojama samprata“ (Webster’s Ninth New Collegiate Dictionary). Vadinasi, nuo asmens praeities, išsilavinimo ir išsiauklėjimo labai priklauso, kaip jis interpretuos vieną ar kitą dalyką.

O ką pasakytume apie Biblijos interpretavimą? Gal mūsų „pažiūros, nuomonė ar aplinkybės“ leidžia aiškinti Biblijos eilutes kaip patinka? Be abejo, dauguma biblistų ir Biblijos vertėjų tvirtina taip nedarantys — neva jiems Dievas vadovauja.

Paimkime vieną pavyzdį. Evangelijų vertime A New Version of the Four Gospels (1836 m. išleido Džonas Lingardas, slapyvardžiu „Katalikas“), Jono 1:1 išnašoje, skaitome: „Įvairių tikybų žmonės randa savo nuomonei patvirtinimą Šventajame Rašte, nes, tiesą sakant, ne Raštas juos paveikia, o jie patys priskiria norimą prasmę Rašto žodžiams.“

Nors ir teisingai kalbama, įdomu, ką rašytojas turėjo omenyje? Čia jis komentavo savąją eilutės interpretaciją: „Pradžioje buvo ‛žodis’; ‛žodis’ buvo su Dievu; ir ‛žodis’ buvo Dievas.“ Tai tipiškas Trejybės šalininkų vertimas.

Iš kokių paskatų rašytojas vertė Jono 1:1 taip, kad palaikytų Trejybės doktriną? Ar jis buvo ‛Rašto paveiktas’? Žinoma, ne, — juk Biblijoje niekur nemokoma apie Trejybę. Atkreipkime dėmesį, kas šiuo klausimu pasakyta enciklopedijoje The New Encyclopædia Britannica: „Naujajame Testamente nesama nei žodžio ‛Trejybė’, nei aiškios doktrinos.“ Ir Jeilio universiteto profesorius E. Vašburnas Hopkinsas sakė: „Jėzui ir Pauliui trejybės doktrina tikrai buvo nežinoma; ... jie nieko apie ją neužsimena.“

Tad ką galima sakyti apie žmones, kurie palaiko trejybinę Jono 1:1 ir kitų Biblijos eilučių interpretaciją? Matuojant p. Lingardo matu, „ne Raštas juos paveikia, o jie patys priskiria norimą prasmę Rašto žodžiams“.

Laimei, Dievo Žodis duoda mums gaires. „Pirmiausia žinokite, — sakė apaštalas Petras, — kad jokia Rašto pranašystė negali būti savavališkai aiškinama, nes pranašystė niekuomet nėra atėjusi žmogaus valia, bet Šventosios Dvasios paakinti žmonės kalbėjo Dievo vardu“ (2 Petro 1:20, 21).